Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-485-383/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-16
Bylos Nr.
1S-485-383/2017
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01166-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-485-383/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01166-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą, panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., nuteistas 2011 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. 2011 m. birželio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2011 m. sausio 21 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. 2011 m. liepos 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 25 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014 m. spalio 28 d. Komisijos 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis R. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas. Nuteistasis R. B. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, jis negali pakeisti savo praeities, tačiau gali gyventi be nusikaltimų. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog būdamas laisvėje bandė pasikeisti, dirbo UAB „ (duomenys neskelbtini) “, išėjęs iš darbo dėl bendrovės bankroto, toliau ieškojo darbo, buvo užsiregistravęs Darbo biržoje. Niekada nevartojo narkotikų, visiškai atsisakė alkoholio. Nuteistojo manymu, elektroninis stebėjimas reikalauja tris kartus mažesnių finansinių resursų, nei išlaikyti asmenį pataisos namuose, tokiu būdu taupomos valstybės lėšos. Be to, taikant elektroninę stebėjimo įrangą, sumažėja alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymo pavojingumas ir dėl to yra saugiau. Nuteistojo įsitikinimu, anksčiau išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis išvengtų kalėjimo subkultūros įtakos, stebimas jis pats save išlaikytų, galėtų dirbti, gyventi šeimoje, bendrauti su artimaisiais bei dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, pataisos namuose lankė ne tik privalomas, bet ir papildomas socialinės reabilitacijos programas, bausmės atlikimo metu nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka buvo baustas tik vieną kartą – 2010 metais, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 12 kartų, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi įgijęs kelias specialybes, šiuo metu mokosi, palaiko socialinius ryšius su šeima ir draugais. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 43 balai, iš kurių statiniai veiksniai yra 20 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir jo pažanga nusikalstamo elgesio riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir išlikę pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; gyvenimo stilius ir draugai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje mokosi, nepažeidinėja įstaigoje nustatytos tvarkos, palaiko socialinius ryšius. Minėtos aplinkybės rodo, jog R. B. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už vieno nesunkaus ir vieno labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, ankščiau buvo teistas 4 kartus, jam buvo tris kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis savo kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nepripažino ir tik bausmės atlikimo metu teigė, jog kaltę pripažįsta ir gailisi. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki suėmimo pragyvendavo iš atsitiktinio uždarbio bei iš neoficialių pajamų, pataisos namuose viso bausmės atlikimo metu taip pat nedirbo, viso bausmės atlikimo metu dėl darbo į pataisos namų administraciją nesikreipė. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto R. B. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nors nuteistasis yra pateikęs pažymą, kurioje nurodyta, jog lygtinai paleistas, jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ši pažyma negali būti laikoma garantu, užtikrinančiu, kad laisvėje nuteistasis įsidarbins ir oficialiai dirbs teisėtą darbą. Be to, pažymėtina ir tai, jog 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas 69,51 Eur civilinis ieškinys, tačiau jis iki šiol jo nėra nepadengęs, nepaisant to, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, kasdienėms išlaidoms pinigų jis turi. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis nelinkęs geranoriškai vykdyti savo turimus finansinius įsipareigojimus ir jiems yra abejingas.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, R. B. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas