Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1095-395/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-07
Bylos Nr.
2A-1095-395/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-10888-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
J. G., Kauno miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto
Advokatai
Giedrė Martinėnaitė
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1095-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10888-2010-8)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2;128.19;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant apelianto atstovei L. G., pareiškėjai R. B., pareiškėjos atstovėms E. R., advokatei Giedrei Martinėnaitei, suinteresuotam asmeniui J. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1436-717/2011 pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, J. G., I. V., I. V. bei A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kauno valstybinio archyvo 1991-12-18 pažymėjimas Nr. B-384 dėl A. B. nekilnojamojo turto A. B. vardu ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1992-02-26 raštas Nr. 455 A. B. vardu priklausė A. B., mirusiai 1960-07-03, bei atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius A. B. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir 1500 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei giminystės ryšį su ja.

Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis B. R. B. 1992-01-27 pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą atkurti jam nuosavybės teises į senelės A. B. nuosavybės teise valdytą gyvenamąjį namą ir 1500 kv. m ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas iki nacionalizacijos priklausė jo senelei A. B.. Senelė turėjo sūnų M., kuris buvo jos sutuoktinio tėvas. Su prašymu atkurti nuosavybės teises jos sutuoktinis pateikė ir visus kitus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. 2006 metais vyras ir kiti pretendentai atkurti nuosavybės teises gavo paraginimą susitarti kokiomis dalimis jie pageidaus atkurti nuosavybės teises. Tuo metu kokių nors raginimų ištaisyti pavardes ar pateikti papildomų dokumentų, įrodančių giminystės ryšį nebuvo prašoma, todėl tiek jos sutuoktinis, tiek kiti pretendentai manė, kad pilnai pakanka įrodymų, leidžiančių atkurti nuosavybės teises. Nors jos sutuoktinis sirgo iki to laiko, nuo 2005 metų jis tapo visiškai neįgalus, jam buvo pripažinta būtina slauga ir priežiūra. Jis negalėjo vaikščioti bei save apsitarnauti. 2009-07-11 sutuoktinis mirė. 2008-03-31 Kauno miesto savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius atsiuntė pranešimą, kuriuo pasiūlė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentams pateikti ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. B. ir A. B. yra vienas ir tas pats asmuo. Sutuoktinis tuo metu kreiptis į teismą negalėjo dėl savo sveikatos būklės, o po jo mirties ji teisių perėmėja tapo tik 2009 m. spalio mėnesį. Tuomet ji kreipėsi į archyvus, tikslu gauti papildomų dokumentų, kad ištaisyti pavardes. Kadangi ji pati yra garbaus amžiaus ir neturi tinkamo išsilavinimo, kad pati viena galėtų kreiptis į teismą, kreipėsi, kad jai būtų suteikta nemokama valstybės teikiama teisinė pagalba. Tai užtruko nemažai laiko. Prieš tai paskirti trys advokatai teikti antrinę teisinę pagalbą savo darbą atliko nekvalifikuotai, nes reikėjo tikslinti pareiškimus, vienas pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas. Su šiuo pareiškimu į teismą ji kreipėsi 2010-06-17. Mano, kad terminą papildomiems dokumentams pateikti po 2003-12-31 praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. savivaldybės aplaidumo, kad apie papildomų dokumentų poreikį pranešė tik 2008 metais ir dėl to, kad sunkiai sirgo jos sutuoktinis, o po to, kai po jo mirties ji perėmė jo teises, užtruko laiko, kol ji suruošė dokumentus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo parengimui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kauno valstybinio archyvo 1991-12-18 pažymėjimas Nr. B-384 dėl A. B. nekilnojamojo turto A. B. vardu ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-02-26 raštas Nr. 455 A. B. vardu priklauso A. B., mirusiai 1960-07-03; atnaujino praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius A. B. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir 1500 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei giminystės ryšį su ja; priteisė iš pareiškėjos R. B. valstybei 61,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis B. R. B. 1992-01-27 padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir prie jo esantį žemės sklypą, kurie iki nacionalizacijos priklausė senelei A. B.. Prie prašymo B. R. B. pateikė archyvo pažymėjimą B-384, A. B. mirties liudijimą, tėvo mirties liudijimą, savo gimimo liudijimą, metrikacijos liudijimą. Gavusi šiuos dokumentus Nuosavybės teisių atkūrimo tarnyba turėjo pastebėti, kad neatitinka pretendento ir jo tėvo bei senelės pavardės. Lietuvos valstybinio istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-874)P2-1238 nurodyta, kad 1903-10-26 susituokė P. B. ir A. Z., o pažymoje Nr. (P1-12946)P2-13082 nurodyta, kad 1904-04-25 pakrikštytas P. ir A. B. sūnus M.. Pareiškėjos sutuoktinio tėvas M. B. su motina J. J. susituokė 1930-10-18, po santuokos sudarymo jiems buvo suteiktos pavardės: „B.“ ir „B.“. Pareiškėjos sutuoktinis B. R. B. gimė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime jo pavardė įrašyta „B.“, o tėvų: „M. B.“ ir „J. B.“. B. R. B. pavardė mirties liudijime taip pat nurodyta „B.“. Nustatęs, kad pavardžių neatitikimas atsirado pareiškėjos velionio vyro gimimo liudijime, teismas laikė, kad A. B. yra R. B. senelė ir turto, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, savininkė. Dėl to teismas sprendė, kad dokumentai: Kauno valstybinio archyvo pažymėjimas Nr. B-384 ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1992-02-26 raštas Nr. 455 (b.l. 22, 23) priklauso būtent A. B., gimusiai 1909-06-20 Latvijoje, Rygoje ir mirusiai 1960-07-03 (b.l. 10, 18).

Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėja įrodė, kad terminą pateikti reikalingus dokumentus nuosavybės teisei į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti ji praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujino. Teismas nurodė, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą 1992-01-27 padavė pareiškėjos sutuoktinis B. R. B.. Tik 2006-11-21 raštu Nr. 10-2-3784 pretendentas buvo informuotas, kad būtų ištaisytos jo, tėvų ir senelės pavardės (b.l. 25), t.y. pasibaigus dokumentų padavimo terminui, nustatytam iki 2003-12-31. B. R. B. visiška negalia ir pirmos grupės invalidumas buvo pripažinti nuo 2005-03-14. Iš to teismas padarė išvadą, kad šis asmuo dėl svarbios priežasties – visiškos negalios - iki savo mirties 2009-07-11 negalėjo pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai dokumentų su ištaisytomis pavardėmis arba kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Jo teisių perėmėja, šios bylos pareiškėja, po sutuoktinio mirties jo teises perėmė tik priėmusi palikimą, t.y. 2009-08-12 (b.l. 21). Po to ji kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Jai pagalbą teikti paskirti advokatai buvo nekompetentingi spręsti klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, todėl buvo pakeisti 4 advokatai. Pateikus teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, buvo priimtos nutartys dėl trūkumų ištaisymo, o vienas pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2-16956/2009 m. buvo paliktas nenagrinėtas. Byla pagal šį pareiškimą buvo iškelta 2010-06-17 (b.l. 3), t.y. mažiau, negu po metų po B. R. B. mirties. Be to, iš dokumentų, pateiktų byloje (b.l. 11-14, 16-19, 24) matyti, kad pretendentas nuosavybės atkūrimo klausimais pagal savo galimybes rūpinosi ir 2007-2008 metais. Tik 2008-03-31 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius pasiūlė E. R. (pareiškėjos ir jos velionio sutuoktinio įgaliotam asmeniui, b.l. 25) kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentams pateikti ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos teismas taip pat nenustatė, kad iki 2006 metų pretendentas būtų buvęs informuotas apie tai, kad neatitinka jo ir buvusios turto savininkės pavardės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjos R. B. pareiškimą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Dėl pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą pateiktų dokumentų. Nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bylos dokumentai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjos sutuoktinis B. R. B. 1992 m. sausio 27 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. B. - senelės, t. y. pareiškėjo tėvo mamos (taip nurodyta prašyme) išlikusį nekilnojamąjį turtą - „gyvenamąjį namą ir žemę 1500 m²“, turto adresas pareiškime nenurodytas. Nuosavybės teisės į išlikusį turtą pagrindu nurodė Kauno valstybinio archyvo 1991-12-18 pažymėjimą Nr. B-384 „Dėl A. B. nekilnojamojo turto", išduotą J. G.. Prašyme taip pat nurodyta, kad kartu pateikiami: „senelės mirties liudijimas, tėvo mirties liudijimas, piliečio pažymėjimas". Prie prašymo pateiktame mirties liudijime, išduotame 1960 m. liepos 4 d., nurodyta, kad pil. B. A., J., mirė 1960 m. liepos 3 d. Mirties liudijime, išduotame 1962 m. gegužės 31 d., nurodyta, kad 1939 m. gruodžio 15 d. mirė pil. B. M., P.. Civilinės metrikacijos įstaigos 1992-03-18 išduotame gimimo liudijime nurodyta, kad 1932-10-26 gimusio pil. B. R. B. tėvas - M. B., motina - J. J. (1933-09-11 įrašas Nr. 277 gimimo metrikų knygoje). Giminystės ryšiui tarp pareiškėjo tėvo ir senelės įrodyti buvo pateikta Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduota 1992-04-16 pažyma Nr. 109/B, kad 1904-04-23 gimusio B. M., P. motina yra B. A., tėvas - B. P.. Pretendentas B. R. B. turėjo pareigą pagrįsti giminystės ryšį su tuo asmeniu, kuris buvo prašomo grąžinti turto savininku šio turto nacionalizacijos arba kitokio nusavinimo momentu. Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto nacionalizuotų namų sąraše nurodyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo nacionalizuotas iš A. B. pagal 1941-03-14 aktą Nr. 1465. B. R. B. niekada nebuvo pateikęs institucijai, nagrinėjančiai jo prašymą, dokumentų, kurie galėtų patvirtinti nacionalizuoto turto savininkės nuosavybės teises į pretenduojamą susigrąžinti turtą, jis tik buvo nurodęs, kad pažymėjimai, kuriuose yra tokių duomenų, jau yra pateikti kitų pretendentų. Kauno valstybinio archyvo 1991-12-18 pažymėjimas Nr. B-384 ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-02-26 raštas Nr. 455 buvo išduoti kitai pretendentei į nuosavybės teisių atkūrimą - J. G., kuri šiuos dokumentus ir pateikė Kauno miesto savivaldybės vykdomajai institucijai kartu su savo prašymu atkurti nuosavybės teises.

2. Teismas nepagrįstai nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė faktą, kad Kauno valstybinio archyvo 1991-12-18 pažymėjimas Nr. B-384 ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-02-26 raštas Nr. 455 A. B. vardu priklauso A. B.. Iš byloje pateiktų minėtų dokumentų turinio matyti, kad jie buvo išduoti J. G.. Tai reiškia, kad šie dokumentai patvirtina faktą, priešingą teismo nustatytam juridiniam faktui, o pareiškėja procesine tvarka bandė šiuos dokumentus nuginčyti. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 445 straipsnio nuostatas, esant dokumentui, patvirtinančiam tam tikrą faktą, šis dokumentas negali būti ginčijamas prašant teismo nustatyti juridinį faktą, priešingą faktui, patvirtintam atitinkamu dokumentu.

3. Teismas visiškai neteisingai nustatė byloje įrodinėtinas aplinkybes, kurias apsprendė pareiškimo dalykas ir tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju pareiškėja neprašė teismo nustatyti nei B. R. B. giminystės santykių su A. B. fakto (pagal CPK 444 str. 2 d. 1 p.), nei pastato ir/ar žemės valdymo A. B., tokiu vardu ir pavarde nurodytos 1960-07-04 mirties liudijime, nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 5 p.), kurio nustatymo poreikis galimai kilo pagal Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį tam, kad teismo sprendimas dėl jų nustatymo galėtų būti laikomas A. B., mirusios 1960-07-03, nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu, reikalingu nuosavybės teisių atkūrimui pagal pareiškėjos velionio sutuoktinio B.R. B. pateiktą prašymą. Įrodinėjimo dalyką šioje byloje apsprendė pareiškėjos suformuluotas prašymas. Sprendžiant iš pareiškėjos prašymo ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies, matyti, kad teismas neturėjo nustatinėti aplinkybių, kad tam tikras asmuo valdė nuosavybės teise konkrečius pastatą ir žemę. Nustatinėdamas šias aplinkybes ir jų kontekste spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo, teismas nesilaikė įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių bei pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, ir tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad A. B. yra turto, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, savininkė. Net ir tokiu atveju, jeigu pareiškėja būtų prašiusi teismo nustatyti tokią aplinkybę (faktą), turto valdymo nuosavybės teise aplinkybė (faktas) galėjo būti įrodinėjama tik ginčo pastato įsigijimo nuosavybėn ar valdymo nuosavybės teise dokumentais, patvirtinančiais A. B. nuosavybės teises.

4. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos prašymo dalyje dėl praleisto įstatymo nustatyto termino giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Toks pareiškėjos prašymas nėra tiesiogiai susijęs su teismo sprendimu dėl šioje byloje nustatyto tam tikrų teisę nustatančių dokumentų priklausymo asmeniui juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal 444 str. 2 d. 4 p. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose ir tokį pareiškėjos prašymą išnagrinėjo pažeisdamas civilinio proceso teisės normų nustatytas rūšinio teismingumo taisykles (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), nes iš dalies išnagrinėjo bylą, teismingą administraciniam teismui ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Priėmęs pareiškimą ir nustatęs, kad nėra procesinių sąlygų vieno iš jo reikalavimų nagrinėjimui, teismas šioje dalyje turėjo bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) ir išaiškinti pareiškėjai, kad ji turėjo teisę kreiptis su tokiu reikalavimu į administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytą terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių. Pagal Atkūrimo įstatymą pareigą pateikti visus nuosavybės teisių atkūrimui reikalingus dokumentus turi asmuo, besikreipiantis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Elgdamasis rūpestingai ir apdairiai pareiškėjas B. R. B. turėjo pastebėti ir suvokti, kad jo pateikti dokumentai neįrodo giminystės ryšio tarp jo ir prašyme nurodytos pageidaujamo susigrąžinti turto savininkės A. B., iš kurios gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), buvo nacionalizuotas pagal 1941-03-14 nacionalizavimo aktą Nr. 1465. 1960-07-04 išduotame mirties liudijime nurodytos A. B. ir civilinės būklės aktų įrašuose nurodytos B. R. B. tėvo - M. B. pavardės nesutapo. Be to, giminystės ryšiui tarp pretendento tėvo ir tėvo motinos įrodyti buvo pateikta Kauno m. civilinės metrikacijos skyriaus 1992-04-16 pažyma Nr. 109/B apie tai, kad 1904-04-25 sudarytas B. M., P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašas Nr. 215, kurio motina -B. A., tėvas - B. P.. Tinkamų dokumentų nepateikimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas nepagrįstai nustatė, kad terminas, kurį praleido B. R. B. ir pareiškėja, kaip jo teisių ir pareigų paveldėtoja, skaičiuotinas tik nuo to momento, kai gavo Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2006-11-17 raštą Nr. 10-2-3759. Pats pretendentas savo teisėmis rūpinosi nepakankamai aktyviai, jas įgyvendino nerūpestingai ir apdairiai. Byloje nepateikta įrodymų, kad buvo imtasi kokių nors aktyvių veiksmų gauti tinkamus dokumentus per protingą ir įmanomai trumpiausią laiką nuo minėto rašto gavimo. Papildomi dokumentai, liudijantys apie 2008 metais atliktus tam tikrų asmenų gimimo ir santuokos įrašų pakeitimus, nuosavybės teisių atkūrimo skyriui buvo pateikti tik 2008 m. kovo mėn., tačiau po Atkūrimo įstatymo nustatyto termino (po 2003-12-31), Kauno miesto savivaldybės administracija neturi teisės nagrinėti ir vadovautis naujai pateiktais dokumentais, kadangi kartu nebuvo pateiktas teismo sprendimas dėl atnaujinto termino tokiems dokumentams pateikti. Be to, apie pateiktų duomenų nesutapimus ir apie tai, jog praleidus įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti, jis gali būti teismo atnaujintas, Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2008-03-31 raštu Nr. 10-2-414 ir 2008-05-20 raštu Nr. 10-2-688 buvo pakartotinai informuota pareiškėjos įgaliota atstovė E. R., tačiau ir po to į teismą su pareiškimu buvo kreiptasi tik praėjus ilgam laiko tarpui. Apelianto nuomone, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo aplinkybės apie B. R. B. silpną sveikatą iš dalies paaiškina, kodėl būtent jis neaktyviai siekė nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jos negali būti pripažintos objektyviomis kliūtimis pateikti tinkamus dokumentus, nes tokios aplinkybės išimtinai priklausė nuo pareiškėjos velionio sutuoktinio B. R. B. ir jos pačios pasirinkto elgesio modelio - termino praleidimas šiuo atveju buvo sąlygojamas subjektyvaus pobūdžio priežasčių. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas net netyrė ir nevertino, ar apskritai egzistuoja dokumentai, kurie galėtų patvirtinti nuosavybės teisių atkūrimui, pradėtam pagal B.R. B. paduotą prašymą, reikšmingus giminystės ryšius su buvusiu turto savininku. Šiuo atveju negalėjo būti svarstomas vien tik pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių pagrįstumo klausimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir 1500 m² sklypą (duomenys neskelbtini) atkūrimo byla yra viena, nepriklausomai nuo pretendentų į šį turtą skaičiaus, todėl nėra jokio tikslo kiekvienam pretendentui pateikinėti tų pačių dokumentų. Be to, pareiškėja nurodo, kad ji neprašė nustatyti, jog A. B. yra B. R. B. senelė ir turto, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, savininkė. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kauno valstybinio archyvo 1991-12-18 pažymėjimas Nr. B-384 dėl A. B. nekilnojamojo turto A. B. vardu ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-02-26 raštas Nr. 455 A. B. vardu priklauso A. B., mirusiai 1960-07-03. Teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pateikti dokumentus atnaujinimo, nepažeidė CPK 24 str. reikalavimų, nes šis reikalavimas yra susijęs su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje sprendimo dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai proceso dalyviams paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjos R. B. sutuoktinis B. R. B., kaip ir kiti pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimą į A. B. nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir 1500 kv. m. ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) , kreipėsi dar 1992-01-27. Šias aplinkybes patvirtina Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys proceso dalyvių prašymai (nuosavybės teisų atkūrimo bylos l. 1, 2, 3-7). Be to, prie prašymų pretendentų buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. giminystės ryšį su buvusia nacionalizuoto nekilnojamojo turto savininke A. B.. Vertinant būtent šį faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys, o būtent Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno apskrities turto teisų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepriėmė jokio sprendimo dėl nuosavybės teisių pretendentams atkūrimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks suinteresuotų asmenų neveikimas, t. y. valstybės deleguotų nekilnojamojo turto grąžinimo funkcijų nevykdymas sudarė prielaidas tiek pareiškėjos sutuoktiniui, tiek kitiems pretendentams tikėtis pagrįstų lūkesčių dėl jų prašymų patenkinimo. Juo labiau, jog iš byloje esančių papildomai pateiktų pretendentų – suinteresuotų asmenų ir pareiškėjos, dokumentų matyti, kad papildomai dėl gyvenamojo namo grąžinimo natūra į Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą kreipėsi dar ir 1997-11-27 – 1997-12-17 laikotarpiu, o Kauno miesto valdybos Turto grąžinimo tarnyba 1998-10-29 pažymoje Nr. 44-2367 nurodė, jog grąžinamajame pastate gyvenantys asmenys butais naudojasi nuomos pagrindais, tačiau pretendentų prašymų dėl nuosavybės teisų atkūrimo ir šioje dalyje neišsprendė. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad suinteresuoti asmenys visiškai nevykdė sau įstatymo deleguotų funkcijų iki pat 2006 m., kuomet įpareigojo pareiškėjos sutuoktinį ir kitus pretendentus pateikti duomenis apie papildomų giminystės ryšį su buvusia nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininke A. B. pateikimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei įvertinus tai, jog bylos medžiagoje esantys duomenys, o būtent Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2008-03-31 pažyma Nr. 10 – 2 – 414 (25) bei tą aplinkybę, kad B. R. B. sunkiai sirgo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju laikytina, jog pareiškėja LR Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.

Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstas ir suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl Kauno valstybinio archyvo 1991-12-18 pažymėjimo Nr. B-384 dėl A. B. nekilnojamojo turto A. B. vardu ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-02-26 raštas Nr. 455, kuriame grąžintino nekilnojamojo turto savininke nurodoma A. B. (b. l. 22, 23), priklauso pareiškėjos anytai A. B., nes būtent tokio pobūdžio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą ir numato CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos. Kartu nepagrįstu pripažintinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos R. B. pareiškimą pažeidė įrodymų leistinumo taisykles ir savo sprendimu nustatė pareiškėjos sutuoktinio B. R. B. giminystės santykius su A. B., nes tokio reikalavimo pareiškėja iš viso savo pareiškime (b. l. 3 – 5) nereiškė. Be to, šios aplinkybės remiantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis net nereikia įrodinėti, kadangi ją patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 8, 32, 33, 34 ir 75).

Nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą vien ta aplinkybė, kad 1991-12-18 archyvo pažymėjimo Nr. B-384 ir 1992-02-26 RVIPB rašto kopijos, kaip atsakymai siųsti vienos iš pretendenčių, o būtent J. G. vardu, nes nustatyto teismo juridinę reikšmę turinčio fakto esmę sudaro šių dokumentų turinyje nurodoma informacija, o ne jos pateikimas konkrečiam adresatui. Beje šias aplinkybes teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patvirtino ir suinteresuotas asmuo J. G., nurodžiusi, jog visiškai sutinka su pareiškėjos pareiškimu bei patvirtinusi aplinkybę, kad nei vienam iš pretendentų nuosavybės teisės į A. B. iki nacionalizavimo valdytą nekilnojamą turtą neatkurtos ir šiuo metu. Kadangi būtent ši aplinkybė ir sąlygojo pareiškėjos galimybę įrodyti savo sutuoktinio B. R. B. procesinę galimybę į būsimą nuosavybės teisių atkūrimą į aukščiau paminėtą senelės A. B. valdytą nekilnojamąjį turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo sprendimo atveju nebuvo pažeistos ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, nes tik priėmus administracinį sprendimą dėl nekilnojamojo turto grąžinimo kilęs ginčas būtų nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas, o suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėEvaldas Burzdikas