Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P.-Z., I. Z. dėl juridinio fakto – žemės sklypo valdymo nuosavybės teise, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. R. bei jos atstovė, advokatė Stasė Budėnė palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovė papildomai nurodė, kad 1993 m. vasario 3 d. sudarė rankpinigių sutartį dėl sodo sklypo bei 1993 m. kovo 11 d. sudarė notarinę sutartį. Tačiau dėl notarės padarytos klaidos sutartyje neįrašytas sodo žemės sklypas. Žemės sklypą su pastatais pareiškėja perėmė į savo valdymą. Buvęs savininkas perdavė pareiškėjai visus dokumentus, ji visą laiką jautėsi kaip teisėta savininkė. Nuosavybės teisė į nupirktą turtą nebuvo įregistruoti registre. Teismas atnaujino jai terminą įregistruoti turtą registre ir pareiškėja jau galėjo įregistruoti nuosavybės teisę į pastatus. Suinteresuoti asmenys šioje byloje yra buvusio savininko įpėdiniai. Jie į šį turtą nepretenduoja. 2004 m. jie paveldėjo R. Z. turtą, o šio turto (sodo sklypo su žeme) jie nepaveldėjo. Pareiškėja turtą valdo jau apie 30 metų, tačiau jai kyla problema, norint atlikti geodezinius matavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja V. R. savo pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teise valdo 0,12 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iš R. Z. pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos 1993 m. kovo 11 d., pagrindu.

Byloje esantys dokumentai – rankpinigių sutartis, notarinė sutartis patvirtina, kad V. R. ir R. Z. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini), 1993 m. vasario 3 d. sudarė Rankpinigių sutartį, kuria susitarė, kad R. Z. parduos V. R. kolektyvinį sodą, esantį kolektyvinių sodų bendrijoje „Tulpė“, įskaitant 11 arų žemės sklypą, mūrinį namą, mūrinius ūkio pastatus, šiltnamį, už ką R. Z. gavo iš V. R. 1 500,00 JAV dolerių rankpinigių. 1993 m. kovo 11 d. tarp tų pačių šalių buvo sudaryta notarinė sutartis, kuria R. Z. pardavė, o V. R. nupirko mūrinį sodo namelį su rūsiu, du mūrinius ūkio pastatus bei metalinį šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos apylinkės kolektyviniame sode „Tulpė“. Sutartis patvirtinta Varėnos rajono notarės D. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta aukščiau, R. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, jog R. Z. paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo data – 2004 m. balandžio 16 d., palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2004 m. balandžio 20 d. Iš 2021 m. lapkričio 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog sodo namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priklausiniais (ūkiniais pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti V. R. vardu, įregistravimo pagrindas: 1993 m. kovo 11 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 6 d. Apylinkės teismo nutartis Nr. e2YT-5384-922/2021, įrašas galioja nuo 2021 m. lapkričio 3 d.

Iš pateiktų dokumentų, pareiškėjos bei jos atstovės paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad sudarant notarinę pirkimo pardavimo sutartį buvo padaryta klaida ir vietoje preliminaria sutartimi aptarto pirkimo-pardavimo sutarties objekto (kolektyvinis sodas, esantis kolektyvinių sodų bendrijoje „Tulpė“, įskaitant 11 arų žemės sklypą, mūrinį namą, mūrinį ūkio pastatą, šiltnamius) notarinėje pirkimo pardavimo sutartyje sutarties objektu buvo nurodytas tik sodo namelis su rūsiu, du mūriniai ūkio pastatai bei metalinis šiltnamis, esantys Varėnos rajone, Varėnos apylinkės kolektyviniame sode „Tulpė“. Dėl žemės sklypo sutartyje buvo tik pažymėta, kad sodas, kuriame stovi pastatai, yra 600 kv. m. žemės sklypo plote.

Pažymėtina, kad 1993 m. kovo 11 d. notarinės sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodeksas (toliau – 1964 m. CK), taigi sutinkamai su 1964 m. CK, kuris galiojo sutarties sudarymo metu, 255 straipsniu, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Įstatymo nustatytu terminu sutartis turto registravimo įstaigoje įregistruota nebuvo.

Iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5384-922/2021 matosi, kad pareiškėjai buvo atnaujintas terminas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1993 m. kovo 11 d. sudarytą sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – sodo namelis su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šios nutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir buvo įregistruota V. R. nuosavybės teisė į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą. Tačiau nuosavybės teisė į žemės sklypą, kuriame stovi pastatai, negali būti perregistruota pareiškėjos vardu, nes, kaip jau buvo nurodyta, pirkimo pardavimo sutartyje žemės sklypas nebuvo nurodytas kaip šios sutarties objektas. Iš 2021 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matosi, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas 2004 m. vasario 25 d. mirusio R. Z. vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. CK 6.309 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas.

Iš 1993 m. vasario 3 d. sudarytos Rankpinigių sutarties matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl kolektyvinio sodo, esančio kolektyvinių sodų bendrijoje „Tulpė“, įskaitant 11 arų žemės sklypą, mūrinį namą, mūrinį ūkio pastatą, šiltnamius pirkimo-pardavimo. Po 1993 m. kovo 11 d. notarinės pirkimo pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo pardavėjas R. Z. perdavė pirkėjai V. R. šioje sutartyje nurodytą turtą (pastatus), žemės sklypą, kuriame stovi pastatai, bei su perduotu nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus – kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylą ir pan.

Iš Sodų bendrijos „Tulpė“ pažymos bei Sodininkų bendrijos „Tulpė“ nario knygelės įrašų matyti, kad V. R. yra šios bendrijos narė, valdo iš R. Z. įsigytą žemės sklypą ir pastatus, moka visus privalomus mokesčius. Sodų bendrijos „Tulpė“ pirmininko K. P. 2016 m. rugsėjo 6 d. pažymoje nurodyta, kad bendrijos narė V. R. nuo 1993 m. kovo 11 d. yra 11 arų sklypo Nr. 162 ir pastatų: mūrinio sodo namelio, mūrinio ūkinio pastato, medinio sandėliuko, metalinio šiltnamio, savininkė. Pažymoje nurodyta ir tai, kad sklypą ir jame esančius pastatus V. R. 1993 m. kovo 11 d. nusipirko iš tuometinio bendrijos nario R. Z. pagal pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tapo Sodų bendrijos nare. Sodo bendrijos pirmininkas patvirtinęs, kad dabartinė sklypo Nr. 162 savininkė V. R. niekada neturėjo skolų bendrijai, laiku moka nario mokestį ir kt.

Visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 1993 m. kovo 11 d. pirkimo pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu pardavėjas R. Z. perdavė pirkėjos V. R. nuosavybėn tiek sodo namelį su rūsiu, du mūrinius ūkio pastatus bei metalinį šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos apylinkės kolektyviniame sode „Tulpė“ (šiuo metu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)), tiek ir žemės sklypą, kuriame stovi nurodyti pastatai. Rankpinigių sutartyje nurodytas sklypo plotas 11 arų, notarinėje sutartyje - 600 kv. m., kas neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyto sklypo dydžio (0,12 ha), tačiau teismas laiko, kad nurodytų plotų skirtumas esminės reikšmės neturi, nes sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, o pareiškėjai buvo perduotas tas sodo sklypas, kurį faktiškai valdė R. Z.. Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad toks daikto perdavimas atitinka pirkimo pardavimo santykius ir reiškia daikto nuosavybės teisių perdavimą pirkėjui, kas reiškia, kad 1993 m. kovo 11 d. pirkimo pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu V. R. iš R. Z. nupirko ir tuo pačiu įgijo nuosavybės teises tiek į kolektyvinio sodo sklypo pastatus, tiek į patį žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis reglamentuoja, kad kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, tuos faktus nustato teismas. Todėl, vadovaudamasi CPK 445 straipsniu, 444 straipsnio 1 punktu, pareiškėja prašo sodo žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktą nustatyti teismine tvarka.

Teismas šiuo atveju daro išvadą, kad dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimą, pareiškėja kitokia (neteismine) tvarka gauti negali, nes kita sandorio šalis jau yra mirusi, o sandorio šalies įpėdiniai 1993 m. kovo 11 d. pirkimo pardavimo sutartimi R. Z. parduoto turto, įskaitant žemės sklypą, nepaveldėjo, šiuo turtu niekada nesinaudojo, turtas niekada nebuvo registruotas jų vardu. Ir šiuo metu suinteresuotieji asmenys šioje byloje ginčo dėl turto priklausymo pareiškėjai nekelia, į šį turtą nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų nepareiškė.

CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir kt., todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėja prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai įgyvendinti žemės sklypo valdymo nuosavybės teisę, t. y. juridinis faktas nustatomas dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais, 444 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 0,12 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vydenių k. v., esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iš R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos 1993 m. kovo 11 d., pagrindu.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimo Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.