- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-11
- Bylos Nr.
- 2K-181/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Viktoras Aidukas, Ona Aldona Budienė (pran.)
- Nuteistasis
- G. I.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. I. kasacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. I. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo G. I. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. I. nuteistas už tai, kad 2003 m. kovo 18 d. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) iš savo močiutės S. B. gyvenamojo namo, kuriame pats gyveno, slapta pavogė S. B. priklausančių vertybių už 2260 Lt.
Jis nuteistas ir už tai, kad 2003 m. lapkričio pradžioje, apie 19 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), išdaužė antro aukšto lango stiklus, įsibrovė į A. T. sodybos gyvenamąjį namą ir pavogė A. T. turto, kurio vertė 705,5 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis G. I. prašo, atsižvelgus į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę už 2003 m. lapkričio mėn. padarytą nusikalstamą veiką, sumažinti ir, pritaikius BK 75 straipsnį, jos vykdymą atidėti, o baudžiamąją bylą dėl 2003 m. kovo 18 d. padarytos nusikalstamos veikos nutraukti. Kasatorius nurodo, kad jam buvo duotas terminas iki 2004 m. rugsėjo 1 d. atlyginti žalą nukentėjusiajam S. B. ir, nors šis terminas nebuvo praėjęs, jį pakartotinai nuteisė už 2003 m. kovo 18 d. padarytą nusikaltimą, dėl kurio baudžiamoji byla buvo nutraukta nukentėjusiajam susitaikius su kaltinamuoju. G. I. pažymi, kad jis dirbo pas ūkininką, kad prasimaitintų ir turėtų kur gyventi. Nors stengėsi įrodyti žmonėms, kad gali dirbti ir gyventi normalų gyvenimą, tačiau buvo daugumos atstumtas ir žeminamas. Toks elgesys ir pastūmėjo jį padaryti naują nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 38 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasatorius neteisus teigdamas, kad jis nepagrįstai nuteistas už 2003 m. kovo 18 d. padarytą nusikalstamą veiką, nes dėl jos baudžiamoji byla buvo nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.
BK 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo , atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, G. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 2003 m. kovo 18 d. vagystės iš savo močiutės S. B. namų buvo atleistas, o baudžiamoji byla nutraukta bei patvirtintas susitarimas tarp G. I. ir S. B. dėl 2170 Lt žalos atlyginimo iki 2004 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių rajono apylinkės teisme 2004 m. rugsėjo 7 d. gavus S. B. prašymą atnaujinti bylą, nes G. I. ne tik neatlygino žalos, nesirengia jos atlyginti, bet net grasina susidoroti, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-11-07/2004, kurioje G. I. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, sujungta su baudžiamąja byla, kurioje G. I. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2003 m. lapkričio mėn. padarytos nusikalstamos veikos. G. I. pasislėpė nuo teismo, todėl 2004 m. liepos 1 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta jo paieška ir jis sulaikytas tik 2005 m. liepos 21 d.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo panaikintas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. sprendimas atleisti G. I. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už abi padarytas nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis S. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad G. I. jam padarytos materialinės žalos neatlygino. G. I. paaiškino, kad jis neatlygino žalos, nes neturėjo darbo. Teismas nustatęs, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. I. be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, neatlygino netgi dalies padarytos materialinės žalos nukentėjusiajam ir praėjus nustatytam terminui, pagrįstai, vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, panaikino sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir patraukė jį baudžiamojon atsakomybėn už abi padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Kasatorius prašo, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, pritaikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte, svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes: turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad G. I. prisipažino nusikaltęs, nes BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma reikalauja, kad kaltininkas ne tik prisipažintų kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėtųsi. Tačiau, kaip nustatyta teismo, jis vengė atlyginti žalą nukentėjusiajam S. B., jam grasino susidoroti, neatsiprašė nukentėjusiojo A. T., pasislėpė nuo teismo, tai patvirtina, kad G. I. nesigaili padaręs nusikalstamas veikas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. I. asmenybę: už nusikaltimus nuosavybei jau šešis kartus teistas, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal G. I. apeliacinį skundą, kurio argumentai iš esmės analogiški išdėstytiems jo kasaciniame skunde, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, apeliacinį skundą atmetė pagrįstai ir argumentuotai.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai G. I. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. I. kasacinį skundą atmesti.