Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos (100 000 Lt) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 3 000 Lt žyminio mokesčio ir 82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad 2006-06-28 darbo sutartimi Nr. 356 ieškovas priimtas dirbti į UAB „Aulaukis“ montuotoju. Atsakovė pagal su UAB Sveikatingumo centru „Radnyčėlė“ sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 20110609-1 atliko pastato 5D3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), langų, vitrinų, lodžijų ir durų gamybos bei montavimo darbus. Atsakovės direktoriaus 2011-07-25 įsakymu Nr. 753 atsakingu už darbų vykdymą ir objektinių darbų įforminimą, už saugos ir sveikatos taisyklių laikymąsi bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą objekte buvo paskirtas Statybos ir montavimo padalinio vadovas M. S., o darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų laikymosi kontrolė pavesta gamybos vadovui V. K.. 2011-08-08 atsakovės įsakymu Nr. 768 į komandiruotę Druskininkų m. komandiruoti D. D., M. K., V. L. ir K. J..

Atsakovė parengė „Sanatorijos pastato PD3P rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) langų ir durų iš aliuminio profilių montavimo technologinę kortelę“, su kuria pasirašytinai ieškovas supažindintas 2011-05-30. Skyriuje „Darbuotojų sauga, priešgaisrinė sauga, aplinkosauga“ numatyta, kad visais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais būtina vadovautis „Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5-00“, „Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis“, „Darboviečių įregimo bendraisiais nuostatais“, „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais“, „Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais“, „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais“ bei kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės dokumentais. Kortelėje aprašytas langų ir durų montavimo darbų eiliškumas, tačiau nenumatytas demontavimo darbų eiliškumas. 2011-05-30 atsakovo gamybos vadovas V. K. išdavė paskyrą-leidimą darbų atlikimui - langų ir durų montavimo darbams (duomenys neskelbtini). Pagal paskyrą - leidimą buvo nustatyti rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, nepriklausomai nuo atliekamo darbo, todėl prieš darbų pradžią būtina įvykdyti numatytas priemones, t. y. iki darbų pradžios aptverti pavojingas zonas, įrengti apraišų pritvirtinimo vietas dirbant antrame aukšte, išduoti apsaugas nuo kritimo iš aukščio (apraišus), apsauginius šalmus su dirželiu ir supažindinti montuotojus su apraišų pritvirtinimo vietomis. Atsakingu už šių priemonių tinkamą įgyvendinimą buvo paskirtas M. S.. Darbų eigoje montuotojai privalėjo demontavimo ir montavimo darbams atlikti naudoti apsauginius apraišus, įrengti apraišų tvirtinimo vietas, o kontroliuoti, kad darbai būtų atliekami naudojant apraišus, apsauginius šalmus su dirželiu, darbų atlikimo metu privalėjo M. S.. Ieškovas bei kiti komandiruoti darbui Druskininkų m. darbuotojai su darbo sąlygomis supažindinti bei apsauginiai šalmai išduoti pasirašytinai. Teismas nenustatė, kad ieškovui bei kitiems montuotojams pasirašytinai buvo išduoti apsauginiai apraišai.

2011-08-10 K. J. ir V. L. demontavo III aukšto langų viršutinių dalių stiklo paketus, o 2011-08-11 pradėjo II aukšto langų stiklo paketų viršutinių dalių demontavimo darbus. K. J. antrojo aukšto balkone užlipo ant pastatomų 1 m aukščio kopėčių antros pakopos ir akumuliatoriniu atsuktuvu atsuko ir nuėmė lango viršutinės dalies stiklo paketo (1580×290×38 mm) apatinę, šoninę ir viršutinę prispaudimo prie rėmo lystes, išėmė viršutinį stiklo paketą ir padavė jį šalia stovėjusiam V. L.. V. L. paėmė stiklo paketą ir pro balkono duris įnešė į patalpą. Tuo metu apatinės lango dalies stiklo paketas (1580×1950×38 mm), kuris viršuje buvo prispaustas prie rėmo ta pačia lyste kartu su išimtu viršutiniu stiklo paketu, o ją nuėmus liko nepritvirtintas, ir kadangi nebuvo prispaustas prie rėmo ir šoninėmis lystėmis, ko ieškovas nepastebėjo, virto ant kopėčių stovėjusio K. J. ir jį kartu su kopėčiomis nustūmė nuo neaptverto balkono. K. J. krito iš 8 metrų aukščio ant grunto, jam apsauginiai apraišai neišduoti, apraišų tvirtinimo vietos balkone neįrengtos, langų montuotojo darbo kritimo iš aukščio rizikos veiksnys neįvertintas. Atsakovė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašė, jo neskundė, pateikė nesutikimą su akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis. Po nelaimingo atsitikimo policijos darbuotojai išsivežė kopėčias, o darbuotojai su STOP juosta aptvėrė balkonų angas.

Atsakovės argumentus, kad kolektyvinės apsaugos priemonės nebuvo reikalingos ieškovui montuojant ir demontuojant langus, nes ieškovas, nors ir dirbo balkone be aptvaro, tačiau 2 m nuo jo krašto, kad ieškovui buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės – šalmas ir apsauginiai apraišai pasirašytinai, tik apie tai nepažymėta 2011-05-30 paskyroje-leidime nesant tokios skilties, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovė nepateikė kitų oficialių rašytinių įrodymų, paneigiančių 2011-08-26 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina akte nustatytas nelaimingo atsitikimo kilimo aplinkybes bei priežastis. „Sanatorijos pastato PD3P rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) langų ir durų iš aliuminio profilių montavimo technologinėje kortelėje, numatytos kolektyvinės apsaugos priemonės – aptvarai dirbant 1,3 m ir didesniame aukštyje, nebuvo įrengtos. M. S. patvirtino, kad jam duodant užduotis montuotojams 2011-08-08, pastato pusėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo atitvarai – buvę seni balkonų turėklai, kurie įvykio dieną jau buvo išmontuoti, pastolių nebuvo, balkonas demontuojant langą nebuvo aptvertas, o montuojant langus pirminio jų montavimo laiku aprašų tvirtinimo vietos balkonuose nebuvo įrengtos, nes angos buvo užstatytos pastoliais. Liudytojas V. L. parodė, kad senų turėklų likučiai buvo tik 2011 m. gegužės mėnesį montuojant langus, tačiau atvykus į komandiruotę 2011 m. rugpjūčio mėnesį nei pastolių, nei senųjų turėklų jau nebebuvo, apraišus UAB „Aulaukis“ darbuotojai naudojo tik gegužės mėnesį montuodami langus fasadinėje pastato pusėje, o pastato pusėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, tiek montuojant, tiek demontuojant langus apraišai nebuvo naudojami. Atsakovė, montuodama langus, naudojosi kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis - pastoliais, o užsakovui įpareigojus atsakovę demontuoti sudėtus langus bei balkonų duris ir sumontuoti naujus langus bei duris, kolektyvinių apsaugos priemonių nebenaudojo.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovo argumentus, kad ieškovas negalėjo atlikti langų paketų demontavimo darbų naudodamasis pastatomomis kopėčiomis, nes tai nėra smulkus darbas, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Viršutinio lango stiklo paketo išėmimo – demontavimo darbas buvo atliekamas virš žmogaus pečių aukščio, todėl ieškovas turėjo ir privalėjo naudotis darbdavio suteiktomis papildomomis darbo priemonėmis – kopėčiomis. Aplinkybę, kad viršutinio paketo nebuvo galima pasiekti rankomis, todėl reikėjo naudoti kopėčias, patvirtino ir liudytojas V. L.. K. J. dirbo pasilypėjęs ant antros pakopos, todėl laikė nepagrįstu teigimą, kad ieškovas pažeidė UAB „Aulaukis“ 2009-04-30 Montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus (34 p.), 2009-04-30 Aukštuminių darbų atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus dirbant su skečiamomis lipynėmis (44-52 p.).

Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas nesilaikė langų demontavimo darbo instrukcijos, kaip nepagrįstus. Prieš pradedant darbus darbuotojai papildomo instruktavimo darbo vietoje metu turi būti supažindinti su langų demontavimo, montavimo ir apdailos darbų technologijos kortele pasirašytinai, tačiau pačioje kortelėje langų demontavimo darbų technologija nėra numatyta, duomenų, kad atsakovė būtų parengusi kokį nors kitą lokalinį aktą, reglamentuojantį atsakovės gaminamų langų demontavimo darbų seką, byloje nepateikta. Atsakovė teisme patvirtino, kad demontavimo darbų instrukcijos nėra rengiamos, ji pati aktyviai dalyvauja rengiant įvairias instrukcijas, kurias naudoja ir kitos įmonės, užsiimančios plastikinių, aliumininių langų, berėmių konstrukcijų projektavimu ir gamyba, montavimu, o ieškovas, dirbantis montuotoju penkerius metus, žinojo pats kaip tinkamai demontuoti langus. Tiek ieškovas, tiek liudytojai V. L., M. S. nurodė pagrindinius demontavimo darbų atlikimo principus, užtikrinančius demontuojamo lango išėmimą jo nesudaužius, tačiau jų paaiškinimai išsiskyrė dėl to, kur, kokios ir kada nuimtos nuo viršutinio lango lystės turi ir ar turi būti panaudotos. Nesant atsakovės parengtos langų demontavimo instrukcijos, saugaus darbų eiliškumo atlikimo, teigti, kad ieškovas pažeidė jos reikalavimus nėra pagrindo. Įvykio vietoje didysis apatinis stiklo paketas buvo sumontuotas netinkamai - nebuvo pritvirtintas šoninėmis laikančiomis metalinėmis plokštelėmis, dėl ko ieškovui išėmus laikančiąją plokštelę, jungiančią apatinį didįjį stiklo paketą su viršutiniu mažuoju stiklo paketu, didysis paketas liko iš viso nepritvirtintas ir virto. Montavimo klaida nebuvo pašalinta laiku, nors M. S. parodė, kad sumontavus langus, jis pats juos apžiūrėjo. Ieškovas klaidos nepastebėjo.

Byloje esantys įrodymai patvirtino 2011-08-26 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, ir tai, kad netinkamas darbo aukštyje organizavimas ir vykdymas atsakovei vykdant darbus rekonstruojamame objekte buvo ne vienkartinio pobūdžio. Atsakovė, kaip darbdavė, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad ieškovo darbo vieta, asmeninės apsaugos priemonės atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, netinkamai organizuodama darbuotojų darbą aukštyje - neatsižvelgdama į tai, kad darbuotojai langų bei durų montavimo ir demontavimo darbus turėjo atlikti atvirose balkonų angose ir neįrengdama kolektyvinių apsaugos priemonių, apsaugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, neužtikrino, kad darbuotojams būtų išduotos asmeninės saugos priemonės - saugos diržų komplektai, neužtikrino, kad iki darbų pradžios būtų įrengtos apraišų pritvirtinimo vietos dirbant antrame ir aukštesniuose aukštuose ir darbų atlikimo metu nekontroliavo, kad darbai būtų atliekami naudojant saugos diržus, o nustatęs darbuotojų sąmoningą saugos darbe reikalavimų nesilaikymą, nenušalino darbuotojų nuo darbo. Šios darbdavio pareigos numatytos K. J. tiesioginio vadovo – Statybos ir montavimo padalinio vadovo pareiginėje instrukcijoje, „Sanatorijos pastato PD3P rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) langų ir durų iš aliuminio profilių montavimo technologinėje kortelėje“, 2011-05-30 „Paskyroje-leidime darbų atlikimui - langų ir durų montavimo darbams (duomenys neskelbtini)“, 2010-06-07 įsakyme „Dėl pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarkos“ Nr. 417 5 p. Atsakovės neveikimą, teismas vertino kaltu, pasireiškusiu dideliu neatsargumu, ir pakankamu civilinei atsakomybei kilti.

Nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sužalota ieškovo sveikata. Jam nustatytas juosmens stuburo 1 slankstelio kompresinis skeveldrinis lūžimas, galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, galvos smegenų sukrėtimas, dešiniojo raktikaulio lūžimas, juosmens ir pakaušio sumušimas. Ieškovui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Juosmeninio I slankstelio lūžis, nugaros smegenų sužalojimas, dešiniojo raktikaulio lūžis priskiriami prie sunkių traumų. VšĮ „Kauno klinikose“ ieškovas buvo gydytas 2011-08-11-2011-08-25, gydymo metu operuotas stuburas, dešinysis raktikaulis, po operacijos išliko kojų paraplegija, anestezija, šlapimo pūslėje kateteris, pasveikimo prognozė išlieka neaiški. 2011-08-25 - 2011-12-02 ieškovas gydėsi VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninėje“, kurioje be pagrindinės ligos G99.2 ieškovui diagnozuotos komplikacijos: kojų paraplegija bei neurogeninis organų veiklos sutrikimas. Gydymosi metu ieškovas buvo konsultuotas psichoterapeuto, konsultacijų metu buvo stebimas jautrumas, nerimas, skirtas medikamentinis gydymas. 2012-02-09 -2012-02-20 ieškovas gydėsi VšĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninės“ Neurologijos I skyriuje dėl juosmeninės mielopatijos, vangios kojų paraplegijos, pilno dubens organų funkcijos sutrikimo retentinio tipo, būklė po L1 slankstelio skeveldrinio kompresinio lūžimo, būklė po osteodezės Th11-L1. Gydymo eigoje bendra ligonio būklė ir objektyvi neurologinė situacija liko be žymesnės dinamikos. 2012-02-22 - 2012-03-17 ieškovas gydėsi VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninėje“, pagrindinė ligos diagnozė, kurios kodas T09.3 juosmeninė mielopatija, vangi kojų paraplegija, pilnas dubens organų funkcijos sutrikimas, retentinio tipo. Būklė po L1 slankstelio skeveldrinio kompresinio lūžimo. Būklė po osteodezės Th11-L1. Gydymo eigoje neurologinė simptomatika nepakito, išliko paraplegija. 2011-12-09 ieškovui nustatytas 85 procentų netektas darbingumo lygis, iš jo netekto darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe – 80 procentų, 2012-12-09 nedarbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe nepasikeitė, ieškovui nuo 2011-12-09 iki 2012-12-08 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuo 2012-12-09 iki 2014-12-08 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-17 nutartimi nustatė ieškovui rūpybą, rūpintoja paskyrė R. J.. Ieškovas nevaldo kojų, juda su vežimėliu, negali pats pilnai apsitarnauti asmens higienos srityje, buityje, skundžiasi skausmais klubų srityje, pilve, galvos skausmais. Dėl patirtų sužalojimų ir komplikacijų ieškovą vargina žarnyno, inkstų uždegimai, sepsis, ieškovas nuolat turi vartoti skiriamus medikamentus.

Atsakovės argumentus, kad ieškovo patirtus sužalojimus sukėlė ne jos veiksmai, teismas atmetė kaip nepagrįstus. 2011-08-26 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 nukentėjusįjį sužalojęs veiksnys nurodytas kritimas nuo balkono, veiksnio šaltinis – stiklo paketas, o nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis nurodyti atsakovės norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą pažeidimai. Byloje nustatytas kaltas atsakovės elgesys, pasireiškęs dideliu neatsargumu neveikiant taip, kaip įpareigoja norminiai aktai. Atsakovė neįrengė jos rekonstruojamame objekte, kur turėjo būti sumontuotos durys ir demontuoti langai, kolektyvinių apsaugos priemonių, o taip pat neužtikrino, kad darbuotojai turėtų asmenines apsaugos priemones ir nekontroliavo bei leido darbuotojams dirbti be asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų. Jei atsakovė būtų pilnai įvykdžiusi darbuotojų saugos darbe teisės aktų reikalavimus,- naudojusi kolektyvines apsaugos priemones, o jei nusprendė jų nenaudoti, tai jeigu būtų užtikrinusi asmeninių darbuotojų saugos priemonių, šiuo atveju saugos diržų išdavimą ir realų panaudojimą, nelaimingo atsitikimo būtų buvę galima išvengti. Aplinkybė, kad ieškovo demontuojamo lango apatinis stiklo paketas buvo netinkamai pritvirtintas ir ieškovas to nepastebėjo, dėl to paliko be jokio tvirtinimo, yra tik vienas iš veiksnių nulėmusių įvykį. Darbdavys privalėjo užtikrinti tokias darbuotojams darbo sąlygas, kad tiek įprastinio darbo metu, tiek susiklosčius pavojingai situacijai, veikiamai tiek išorinių veiksnių, tiek žmogiškųjų veiksnių, būtų galima išvengti nelaimingo atsitikimo darbe ir to pasekmių. Sprendė, kad nustatytas neteisėtas atsakovės elgesys yra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.

Ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe metu turėjo teisę dirbti aukštalipio darbus ir pagal sveikatos būklę šį darbą galėjo dirbti, jis buvo susipažindintas su įvadiniais saugos darbe reikalavimais, su 2009-04-30 Aukštuminių darbų atlikimo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10, 2009-04-30 Montuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 9, 2009-04-30 Statybininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 11, 2011-08-08 prieš darbų pradžią ieškovas instruktuotas papildomai.

Ieškovas dirbo rekonstruojamo statinio atvirame balkone, jo darbo vieta buvo daugiau kaip 1,3 m. aukštyje nuo žemės paviršiaus, be to, K. J. savo darbo vietoje naudojo skečiamas kopėčias. Todėl darbo metu naudoti asmenines saugos priemones – saugos diržus nesant kolektyvinių apsaugos priemonių, buvo būtina. Darbuotojai nelaikė darbo vietos kaip darbo aukštyje, nes nuo darbo vietos - angos, iš kurios reikėjo demontuoti stiklo paketus iki balkono angos krašto buvo apie du metrus, todėl nors ir buvo instruktuoti darbo vietoje bei susipažino su darbdavio parengta paskyra - leidimu bei technologine kortele, neturėdami asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų, apie tai neinformavo tiesioginio vadovo M. S. bei pradėjo darbus. 2010-06-09 atsakovės įsakymu ieškovui ir V. L. buvo paskirtos drausminės nuobaudos – pareikštos pastabos po to, kai 2010-06-03 LR VDI inspektorė atliko patikrinimą objekte (duomenys neskelbtini), ir nustatė eilę saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų. M. S. ir V. K. drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, tačiau nurodyta atkreipti dėmesį į netinkamą saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų vykdymą atliekant objekte montavimo darbus. Ieškovas patikrinimo metu nedėvėjo šalmo, o V. L. – nedėvėjo šalmo ir dirbo be apraišų, nes buvo pakeista transporto priemonė, o minėtos apsaugos priemonės liko kitame automobilyje. Nustatytos aplinkybės dar kartą patvirtino atsakovės kaltę dėl netinkamo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų vykdymo atliekant montavimo darbus bei yra reikšmingos darbuotojui K. J. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Ieškovo elgesį pradedant darbus ir juos atliekant be asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų, kai tai yra būtina, laikė dideliu neatsargumu bei darbo drausmės pažeidimu, prisidėjusiu prie nelaimingo atsitikimo darbe kilimo.

Nustatė, kad ieškovo sveikata sužalota negrįžtamai, nes duomenų apie ieškovo pasveikimo galimybes nėra. Teismo vertinimu ieškovo patirtas nelaimingas atsitikimas darbe sukėlė jam itin sunkius dvasinius išgyvenimus, didžiulį sukrėtimą, stiprią emocinę depresiją. Ieškovas patyrė ir nuolat patiria ne tik fizinį skausmą, dėl sužalojimų kylančias komplikacijas – uždegiminius vidaus organų procesus, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, kurie ieškovą lydės ir ateityje neapibrėžtą laiką. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, augina santuokoje su R. J. keturis vaikus K. J., g. (duomenys neskelbtini), D. J., g. (duomenys neskelbtini), N. J., g. (duomenys neskelbtini), ir A. J., g. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu visi yra išlaikytiniai, N. J., g. (duomenys neskelbtini), turi negalią. R. J. iki nelaimingo atsitikimo darbe nedirbo, gavo socialinę pašalpą, buvo išlaikoma sutuoktinio K. J., po nelaimingo atsitikimo darbe R. J. nedirbo, slaugė ir šiuo metu slaugo namuose sutuoktinį.

Atsakovės turtinė padėtis yra stabili, veikla pelninga. Viso įmonės turto balansinė vertė sudarė 4 671 795 Lt, 2010 m. – 3 947 732 Lt, 2011 m. grynasis pelnas siekė 557 315 Lt, 2010 m. – 96 627 Lt, atsakovė buvo apdraudusi ieškovą savanorišku Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimu. Draudimo sutarties pagrindu atsakovei išmokėjo draudimas 10 000 Lt, dalį kurios atsakovė išmokėjo ieškovui. Atsakovė laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2012-08-14 kompensavo ieškovo patirtas išlaidas vaistams, reabilitacijai ir jos priemonėms įsigyti, atsakovės darbuotojai atvykdavo ir išnešdavo ieškovą į lauką, nes ieškovas gyvena antrame privataus gyvenamojo namo aukšte, ir pats bei vien tik šeimos narių - sutuoktinės bei vaikų pagalba – neturi jokių galimybių išvažiuoti į lauką, atsakovės darbuotojai vežė ieškovą į ligoninę, sanatoriją. Tačiau ieškovui pareiškus teisme ieškinį, atsakovė geranorišką bendradarbiavimą ir pagalbos teikimą nutraukė.

Teismas sprendė, kad ypatingą reikšmę turi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas, nes pačios neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Ieškovo sveikatos sužalojimas iš esmės pakeitė buvusį ieškovo gyvenimą, jis dėl sužalojimų pobūdžio turi nuolat rūpintis prarasta sveikata, tapo priklausomas nuo kitų asmenų, neturi galimybės pats rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, buitimi, namų priežiūra, atlikti jokių buityje reikalingų darbų, visą namų ūkio, vaikų išlaikymo, priežiūros naštą perėmė ieškovo sutuoktinė. Ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį 400 000 Lt vertintino kaip neprotingai didelį, atsižvelgiant į tiek neturtinės žalos atlyginimo esmę, tiek suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įvertinęs visumą byloje ištirtų įrodymų, bylos aplinkybių išskirtinumą (ieškovo jauną amžių, nedarbingumo netekimo laipsnį, išlaikytinių vaikų skaičių), į palyginti su 2006-2008 m. pasikeitusią – pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, didėjančią infliaciją, ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį vertino 200 000 Lt sumai. Teismas, atsižvelgė į paties ieškovo didelį neatsargumą ir tokiu būdu prisidėjimą prie nelaimingo atsitikimo darbe kilimo bei į suformuotą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimą sumažino 50 procentų - iki 100 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, kuriuose ieškovas yra silpnesnioji pusė, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įstatymu. Kadangi ieškovas yra nedarbingas, sveikatos sužalojimu jam padaryta didelė, nepataisoma žala, turi keturis išlaikytinius vaikus, nuolat patiria išlaidas sveikatos priežiūrai, teismas atleido jį nuo prievolės apmokėti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteisė visas ieškovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš pradžių atsakovas, montuodamas langus, naudojosi kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis - pastoliais, o užsakovui įpareigojus atsakovą demontuoti sudėtus langus bei balkonų duris ir sumontuoti naujus langus bei duris, kolektyvinių apsaugos priemonių nebenaudojo argumentuodamas, kad atliekami darbai yra toli nuo angų krašto. Pagal atliekamų darbų pobūdį, t.y. lango stiklų viršutinių dalių demontavimą, kolektyvinės apsaugos priemonės apsaugančias darbuotojus nuo kritimo iš aukščio nebuvo būtinos, todėl ieškovas turėjo naudoti asmenines apsaugos priemones - apraišus, apsaugančius jį nuo kritimo iš aukščio. Priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad esą anksčiau tiems patiems darbams tame pačiame objekte atlikti atsakovė kolektyvines apsaugos priemones naudojo. Šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, byloje liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai paaiškino, kad tam tikru momentu, t. y. montuotojams kartu su darbų vadovu M. S. atvykus į objektą, pastoliai buvo pastatyti, tačiau juos buvo įrengę ne atsakovė, o tretysis asmuo, vykdęs objekte kitus darbus. Aplinkybė, kad tuo metu, kai M. S. buvo objekte, stovėjo pastoliai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, kaip tik ir paaiškina, kodėl darbų vadovas, instruktavęs montuotojus apie darbų saugą ir nurodęs apraišų tvirtinimo vietas, nepatikrino ir neįsitikino, kad montuotojai jo nurodymus įvykdė ir apraišų tvirtinimo vietas įsirengė. Tretysis asmuo, išardęs objekte buvusius pastolius jokių įspėjamųjų ženklų nepakabino, atsakovo statybos darbų vadovo M. S. apie pastolių nuėmimą neinformavo, nepadarė to ir patys montuotojai tuo metu buvę objekte ir matę realią situaciją, todėl M. S. fiziškai nebūdamas objekte, dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti, kad pastoliai yra nuimti, ir patikrinti, ar montuotojai šią aplinkybę įvertino ir įsirengė apraišų tvirtinimo vietas bei pradėjo naudotis apraišais. M. S. buvo įsitikinęs, kad montuotojai, tinkamai instruktuoti apie darbą aukštyje ir įspėti apie galimus rizikos veiksnius, esant reikalui, t.y. tuo atveju, jeigu tretysis asmuo savo naudojamus pastolius demontuos, laikysis saugų darbą aukštyje reglamentuojančių taisyklių, būtinai įsirengs apraišų tvirtinimo vietas ir naudosis asmeniniais apraišais. M. S. buvo įsitikinęs, kad bet kuris protingas žmogus, apmokytas dirbti aukštyje, niekada nepradės darbų, prieš tai neįsitikinęs, kad dirbti yra saugu, t.y. nepasirūpinęs asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir jų tinkamai nepritvirtinęs. Vadovaujantis DK 274 str. darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga sveikata. Be to, DK 275 ir 276 str. nustato, kokių veiksmų turi imtis darbuotojas, jeigu mato, kad dirbti yra nesaugu, t.y. inter alia darbuotojas gali atsisakyti dirbti ir pareikalauti, kad jam būtų sudarytos saugios darbo sąlygos. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Montuotojo darbo instrukcijoje Nr. 9, tačiau ieškovas kartu su porininku ne tik neinformavo savo tiesioginio vadovo apie pasikeitusias darbo sąlygas, bet ir jų tinkamai neįvertinę, pradėjo darbus, neprisisegę apsauginių diržų (apraišų).