- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-467-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- UAB „Aulaukis“
- Kategorijos
- 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisė Civilinė byla Nr. 2A-467-212/2013
2013 m. rugsėjo 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. ir atsakovės UAB „Aulaukis“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-812/2013 pagal K. J. ieškinį atsakovei UAB „Aulaukis“ dėl neturtinės žalos, padarytos darbuotojui sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Aulaukis“ 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 % procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-11 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ko pasekoje buvo sužalota jo sveikata ir neteko 85 % darbingumo. Nelaimingo atsitikimo darbe akte, surašytame 2011-08-26, konstatuota, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis yra: netinkamas darbo aukštyje organizavimas ir vykdymas; pažeisti „Darboviečių įrengimo statybvietėse“ nuostatų 37.2 punkto reikalavimai; pažeistas reikalavimas išduoti apraišus, apsaugančius darbuotoją nuo kritimo; pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d. reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos (100 000 Lt) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 3 000 Lt žyminio mokesčio ir 82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad 2006-06-28 darbo sutartimi Nr. 356 ieškovas priimtas dirbti į UAB „Aulaukis“ montuotoju. Atsakovė pagal su UAB Sveikatingumo centru „Radnyčėlė“ sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 20110609-1 atliko pastato 5D3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), langų, vitrinų, lodžijų ir durų gamybos bei montavimo darbus. Atsakovės direktoriaus 2011-07-25 įsakymu Nr. 753 atsakingu už darbų vykdymą ir objektinių darbų įforminimą, už saugos ir sveikatos taisyklių laikymąsi bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą objekte buvo paskirtas Statybos ir montavimo padalinio vadovas M. S., o darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų laikymosi kontrolė pavesta gamybos vadovui V. K.. 2011-08-08 atsakovės įsakymu Nr. 768 į komandiruotę Druskininkų m. komandiruoti D. D., M. K., V. L. ir K. J..
Atsakovė parengė „Sanatorijos pastato PD3P rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) langų ir durų iš aliuminio profilių montavimo technologinę kortelę“, su kuria pasirašytinai ieškovas supažindintas 2011-05-30. Skyriuje „Darbuotojų sauga, priešgaisrinė sauga, aplinkosauga“ numatyta, kad visais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais būtina vadovautis „Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5-00“, „Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis“, „Darboviečių įregimo bendraisiais nuostatais“, „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais“, „Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais“, „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais“ bei kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės dokumentais. Kortelėje aprašytas langų ir durų montavimo darbų eiliškumas, tačiau nenumatytas demontavimo darbų eiliškumas. 2011-05-30 atsakovo gamybos vadovas V. K. išdavė paskyrą-leidimą darbų atlikimui - langų ir durų montavimo darbams (duomenys neskelbtini). Pagal paskyrą - leidimą buvo nustatyti rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, nepriklausomai nuo atliekamo darbo, todėl prieš darbų pradžią būtina įvykdyti numatytas priemones, t. y. iki darbų pradžios aptverti pavojingas zonas, įrengti apraišų pritvirtinimo vietas dirbant antrame aukšte, išduoti apsaugas nuo kritimo iš aukščio (apraišus), apsauginius šalmus su dirželiu ir supažindinti montuotojus su apraišų pritvirtinimo vietomis. Atsakingu už šių priemonių tinkamą įgyvendinimą buvo paskirtas M. S.. Darbų eigoje montuotojai privalėjo demontavimo ir montavimo darbams atlikti naudoti apsauginius apraišus, įrengti apraišų tvirtinimo vietas, o kontroliuoti, kad darbai būtų atliekami naudojant apraišus, apsauginius šalmus su dirželiu, darbų atlikimo metu privalėjo M. S.. Ieškovas bei kiti komandiruoti darbui Druskininkų m. darbuotojai su darbo sąlygomis supažindinti bei apsauginiai šalmai išduoti pasirašytinai. Teismas nenustatė, kad ieškovui bei kitiems montuotojams pasirašytinai buvo išduoti apsauginiai apraišai.
2011-08-10 K. J. ir V. L. demontavo III aukšto langų viršutinių dalių stiklo paketus, o 2011-08-11 pradėjo II aukšto langų stiklo paketų viršutinių dalių demontavimo darbus. K. J. antrojo aukšto balkone užlipo ant pastatomų 1 m aukščio kopėčių antros pakopos ir akumuliatoriniu atsuktuvu atsuko ir nuėmė lango viršutinės dalies stiklo paketo (1580×290×38 mm) apatinę, šoninę ir viršutinę prispaudimo prie rėmo lystes, išėmė viršutinį stiklo paketą ir padavė jį šalia stovėjusiam V. L.. V. L. paėmė stiklo paketą ir pro balkono duris įnešė į patalpą. Tuo metu apatinės lango dalies stiklo paketas (1580×1950×38 mm), kuris viršuje buvo prispaustas prie rėmo ta pačia lyste kartu su išimtu viršutiniu stiklo paketu, o ją nuėmus liko nepritvirtintas, ir kadangi nebuvo prispaustas prie rėmo ir šoninėmis lystėmis, ko ieškovas nepastebėjo, virto ant kopėčių stovėjusio K. J. ir jį kartu su kopėčiomis nustūmė nuo neaptverto balkono. K. J. krito iš 8 metrų aukščio ant grunto, jam apsauginiai apraišai neišduoti, apraišų tvirtinimo vietos balkone neįrengtos, langų montuotojo darbo kritimo iš aukščio rizikos veiksnys neįvertintas. Atsakovė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašė, jo neskundė, pateikė nesutikimą su akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis. Po nelaimingo atsitikimo policijos darbuotojai išsivežė kopėčias, o darbuotojai su STOP juosta aptvėrė balkonų angas.
Atsakovės argumentus, kad kolektyvinės apsaugos priemonės nebuvo reikalingos ieškovui montuojant ir demontuojant langus, nes ieškovas, nors ir dirbo balkone be aptvaro, tačiau 2 m nuo jo krašto, kad ieškovui buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės – šalmas ir apsauginiai apraišai pasirašytinai, tik apie tai nepažymėta 2011-05-30 paskyroje-leidime nesant tokios skilties, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovė nepateikė kitų oficialių rašytinių įrodymų, paneigiančių 2011-08-26 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina akte nustatytas nelaimingo atsitikimo kilimo aplinkybes bei priežastis. „Sanatorijos pastato PD3P rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) langų ir durų iš aliuminio profilių montavimo technologinėje kortelėje, numatytos kolektyvinės apsaugos priemonės – aptvarai dirbant 1,3 m ir didesniame aukštyje, nebuvo įrengtos. M. S. patvirtino, kad jam duodant užduotis montuotojams 2011-08-08, pastato pusėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo atitvarai – buvę seni balkonų turėklai, kurie įvykio dieną jau buvo išmontuoti, pastolių nebuvo, balkonas demontuojant langą nebuvo aptvertas, o montuojant langus pirminio jų montavimo laiku aprašų tvirtinimo vietos balkonuose nebuvo įrengtos, nes angos buvo užstatytos pastoliais. Liudytojas V. L. parodė, kad senų turėklų likučiai buvo tik 2011 m. gegužės mėnesį montuojant langus, tačiau atvykus į komandiruotę 2011 m. rugpjūčio mėnesį nei pastolių, nei senųjų turėklų jau nebebuvo, apraišus UAB „Aulaukis“ darbuotojai naudojo tik gegužės mėnesį montuodami langus fasadinėje pastato pusėje, o pastato pusėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, tiek montuojant, tiek demontuojant langus apraišai nebuvo naudojami. Atsakovė, montuodama langus, naudojosi kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis - pastoliais, o užsakovui įpareigojus atsakovę demontuoti sudėtus langus bei balkonų duris ir sumontuoti naujus langus bei duris, kolektyvinių apsaugos priemonių nebenaudojo.
Atsiliepimas
Atsakovės paaiškinimus, liudytojų Statybos ir montavimo padalinio vadovo M. S., komercijos direktoriaus A. B. paaiškinimus, kurie yra tiesiogiai pavaldūs atsakovei ir užima aukštas pareigas bendrovėje, kad apsauginiai apraišai darbuotojams buvo išduoti anksčiau, juos darbuotojai turėjo nuolat ir laikė bendrovės automobilyje, kad liudytojai matė apraišus atvykę į įvykio vietą tarnybiniame atsakovo automobilyje, kuriuo naudojosi V. L. ir K. J., paneigė ieškovo paaiškinimai, liudytojo V. L. parodymai, 2011-08-26 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys Nr. 2 – apraišų neišdavimas, bei 2012-10-24 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 70-1-00171-11 - nurodyti tyrimo metu surinkti duomenys; paties atsakovės elgesys, kad po nelaimingo atsitikimo bendrovėje yra pradėtas vesti žurnalas apie specialių apsaugos priemonių išdavimą, apsaugos priemonių numeracija, patikros atlikimas bei registracija. Aplinkybės kada buvo paimti iš K. J. ir V. L. apsaugos diržai ir kokiu tikslu, neturi esminės reikšmės byloje bei nepaneigė nustatyto fakto, kad apsaugos diržo (apraišo) nelaimingo atsitikimo darbe metu objekte pas K. J. nebuvo, o darbdavys nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad minėta asmeninė apsaugos priemonė ieškovui buvo išduota pasirašytinai ir ją ieškovas turėjo turėti įvykio metu, tačiau tik dėl savo aplaidumo jos nenaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo argumentus, kad ieškovas negalėjo atlikti langų paketų demontavimo darbų naudodamasis pastatomomis kopėčiomis, nes tai nėra smulkus darbas, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Viršutinio lango stiklo paketo išėmimo – demontavimo darbas buvo atliekamas virš žmogaus pečių aukščio, todėl ieškovas turėjo ir privalėjo naudotis darbdavio suteiktomis papildomomis darbo priemonėmis – kopėčiomis. Aplinkybę, kad viršutinio paketo nebuvo galima pasiekti rankomis, todėl reikėjo naudoti kopėčias, patvirtino ir liudytojas V. L.. K. J. dirbo pasilypėjęs ant antros pakopos, todėl laikė nepagrįstu teigimą, kad ieškovas pažeidė UAB „Aulaukis“ 2009-04-30 Montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus (34 p.), 2009-04-30 Aukštuminių darbų atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus dirbant su skečiamomis lipynėmis (44-52 p.).
Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas nesilaikė langų demontavimo darbo instrukcijos, kaip nepagrįstus. Prieš pradedant darbus darbuotojai papildomo instruktavimo darbo vietoje metu turi būti supažindinti su langų demontavimo, montavimo ir apdailos darbų technologijos kortele pasirašytinai, tačiau pačioje kortelėje langų demontavimo darbų technologija nėra numatyta, duomenų, kad atsakovė būtų parengusi kokį nors kitą lokalinį aktą, reglamentuojantį atsakovės gaminamų langų demontavimo darbų seką, byloje nepateikta. Atsakovė teisme patvirtino, kad demontavimo darbų instrukcijos nėra rengiamos, ji pati aktyviai dalyvauja rengiant įvairias instrukcijas, kurias naudoja ir kitos įmonės, užsiimančios plastikinių, aliumininių langų, berėmių konstrukcijų projektavimu ir gamyba, montavimu, o ieškovas, dirbantis montuotoju penkerius metus, žinojo pats kaip tinkamai demontuoti langus. Tiek ieškovas, tiek liudytojai V. L., M. S. nurodė pagrindinius demontavimo darbų atlikimo principus, užtikrinančius demontuojamo lango išėmimą jo nesudaužius, tačiau jų paaiškinimai išsiskyrė dėl to, kur, kokios ir kada nuimtos nuo viršutinio lango lystės turi ir ar turi būti panaudotos. Nesant atsakovės parengtos langų demontavimo instrukcijos, saugaus darbų eiliškumo atlikimo, teigti, kad ieškovas pažeidė jos reikalavimus nėra pagrindo. Įvykio vietoje didysis apatinis stiklo paketas buvo sumontuotas netinkamai - nebuvo pritvirtintas šoninėmis laikančiomis metalinėmis plokštelėmis, dėl ko ieškovui išėmus laikančiąją plokštelę, jungiančią apatinį didįjį stiklo paketą su viršutiniu mažuoju stiklo paketu, didysis paketas liko iš viso nepritvirtintas ir virto. Montavimo klaida nebuvo pašalinta laiku, nors M. S. parodė, kad sumontavus langus, jis pats juos apžiūrėjo. Ieškovas klaidos nepastebėjo.
Byloje esantys įrodymai patvirtino 2011-08-26 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, ir tai, kad netinkamas darbo aukštyje organizavimas ir vykdymas atsakovei vykdant darbus rekonstruojamame objekte buvo ne vienkartinio pobūdžio. Atsakovė, kaip darbdavė, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad ieškovo darbo vieta, asmeninės apsaugos priemonės atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, netinkamai organizuodama darbuotojų darbą aukštyje - neatsižvelgdama į tai, kad darbuotojai langų bei durų montavimo ir demontavimo darbus turėjo atlikti atvirose balkonų angose ir neįrengdama kolektyvinių apsaugos priemonių, apsaugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, neužtikrino, kad darbuotojams būtų išduotos asmeninės saugos priemonės - saugos diržų komplektai, neužtikrino, kad iki darbų pradžios būtų įrengtos apraišų pritvirtinimo vietos dirbant antrame ir aukštesniuose aukštuose ir darbų atlikimo metu nekontroliavo, kad darbai būtų atliekami naudojant saugos diržus, o nustatęs darbuotojų sąmoningą saugos darbe reikalavimų nesilaikymą, nenušalino darbuotojų nuo darbo. Šios darbdavio pareigos numatytos K. J. tiesioginio vadovo – Statybos ir montavimo padalinio vadovo pareiginėje instrukcijoje, „Sanatorijos pastato PD3P rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) langų ir durų iš aliuminio profilių montavimo technologinėje kortelėje“, 2011-05-30 „Paskyroje-leidime darbų atlikimui - langų ir durų montavimo darbams (duomenys neskelbtini)“, 2010-06-07 įsakyme „Dėl pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarkos“ Nr. 417 5 p. Atsakovės neveikimą, teismas vertino kaltu, pasireiškusiu dideliu neatsargumu, ir pakankamu civilinei atsakomybei kilti.
Nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sužalota ieškovo sveikata. Jam nustatytas juosmens stuburo 1 slankstelio kompresinis skeveldrinis lūžimas, galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, galvos smegenų sukrėtimas, dešiniojo raktikaulio lūžimas, juosmens ir pakaušio sumušimas. Ieškovui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Juosmeninio I slankstelio lūžis, nugaros smegenų sužalojimas, dešiniojo raktikaulio lūžis priskiriami prie sunkių traumų. VšĮ „Kauno klinikose“ ieškovas buvo gydytas 2011-08-11-2011-08-25, gydymo metu operuotas stuburas, dešinysis raktikaulis, po operacijos išliko kojų paraplegija, anestezija, šlapimo pūslėje kateteris, pasveikimo prognozė išlieka neaiški. 2011-08-25 - 2011-12-02 ieškovas gydėsi VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninėje“, kurioje be pagrindinės ligos G99.2 ieškovui diagnozuotos komplikacijos: kojų paraplegija bei neurogeninis organų veiklos sutrikimas. Gydymosi metu ieškovas buvo konsultuotas psichoterapeuto, konsultacijų metu buvo stebimas jautrumas, nerimas, skirtas medikamentinis gydymas. 2012-02-09 -2012-02-20 ieškovas gydėsi VšĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninės“ Neurologijos I skyriuje dėl juosmeninės mielopatijos, vangios kojų paraplegijos, pilno dubens organų funkcijos sutrikimo retentinio tipo, būklė po L1 slankstelio skeveldrinio kompresinio lūžimo, būklė po osteodezės Th11-L1. Gydymo eigoje bendra ligonio būklė ir objektyvi neurologinė situacija liko be žymesnės dinamikos. 2012-02-22 - 2012-03-17 ieškovas gydėsi VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninėje“, pagrindinė ligos diagnozė, kurios kodas T09.3 juosmeninė mielopatija, vangi kojų paraplegija, pilnas dubens organų funkcijos sutrikimas, retentinio tipo. Būklė po L1 slankstelio skeveldrinio kompresinio lūžimo. Būklė po osteodezės Th11-L1. Gydymo eigoje neurologinė simptomatika nepakito, išliko paraplegija. 2011-12-09 ieškovui nustatytas 85 procentų netektas darbingumo lygis, iš jo netekto darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe – 80 procentų, 2012-12-09 nedarbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe nepasikeitė, ieškovui nuo 2011-12-09 iki 2012-12-08 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuo 2012-12-09 iki 2014-12-08 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-17 nutartimi nustatė ieškovui rūpybą, rūpintoja paskyrė R. J.. Ieškovas nevaldo kojų, juda su vežimėliu, negali pats pilnai apsitarnauti asmens higienos srityje, buityje, skundžiasi skausmais klubų srityje, pilve, galvos skausmais. Dėl patirtų sužalojimų ir komplikacijų ieškovą vargina žarnyno, inkstų uždegimai, sepsis, ieškovas nuolat turi vartoti skiriamus medikamentus.
Atsakovės argumentus, kad ieškovo patirtus sužalojimus sukėlė ne jos veiksmai, teismas atmetė kaip nepagrįstus. 2011-08-26 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 nukentėjusįjį sužalojęs veiksnys nurodytas kritimas nuo balkono, veiksnio šaltinis – stiklo paketas, o nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis nurodyti atsakovės norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą pažeidimai. Byloje nustatytas kaltas atsakovės elgesys, pasireiškęs dideliu neatsargumu neveikiant taip, kaip įpareigoja norminiai aktai. Atsakovė neįrengė jos rekonstruojamame objekte, kur turėjo būti sumontuotos durys ir demontuoti langai, kolektyvinių apsaugos priemonių, o taip pat neužtikrino, kad darbuotojai turėtų asmenines apsaugos priemones ir nekontroliavo bei leido darbuotojams dirbti be asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų. Jei atsakovė būtų pilnai įvykdžiusi darbuotojų saugos darbe teisės aktų reikalavimus,- naudojusi kolektyvines apsaugos priemones, o jei nusprendė jų nenaudoti, tai jeigu būtų užtikrinusi asmeninių darbuotojų saugos priemonių, šiuo atveju saugos diržų išdavimą ir realų panaudojimą, nelaimingo atsitikimo būtų buvę galima išvengti. Aplinkybė, kad ieškovo demontuojamo lango apatinis stiklo paketas buvo netinkamai pritvirtintas ir ieškovas to nepastebėjo, dėl to paliko be jokio tvirtinimo, yra tik vienas iš veiksnių nulėmusių įvykį. Darbdavys privalėjo užtikrinti tokias darbuotojams darbo sąlygas, kad tiek įprastinio darbo metu, tiek susiklosčius pavojingai situacijai, veikiamai tiek išorinių veiksnių, tiek žmogiškųjų veiksnių, būtų galima išvengti nelaimingo atsitikimo darbe ir to pasekmių. Sprendė, kad nustatytas neteisėtas atsakovės elgesys yra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.
Ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe metu turėjo teisę dirbti aukštalipio darbus ir pagal sveikatos būklę šį darbą galėjo dirbti, jis buvo susipažindintas su įvadiniais saugos darbe reikalavimais, su 2009-04-30 Aukštuminių darbų atlikimo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10, 2009-04-30 Montuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 9, 2009-04-30 Statybininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 11, 2011-08-08 prieš darbų pradžią ieškovas instruktuotas papildomai.
Ieškovas dirbo rekonstruojamo statinio atvirame balkone, jo darbo vieta buvo daugiau kaip 1,3 m. aukštyje nuo žemės paviršiaus, be to, K. J. savo darbo vietoje naudojo skečiamas kopėčias. Todėl darbo metu naudoti asmenines saugos priemones – saugos diržus nesant kolektyvinių apsaugos priemonių, buvo būtina. Darbuotojai nelaikė darbo vietos kaip darbo aukštyje, nes nuo darbo vietos - angos, iš kurios reikėjo demontuoti stiklo paketus iki balkono angos krašto buvo apie du metrus, todėl nors ir buvo instruktuoti darbo vietoje bei susipažino su darbdavio parengta paskyra - leidimu bei technologine kortele, neturėdami asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų, apie tai neinformavo tiesioginio vadovo M. S. bei pradėjo darbus. 2010-06-09 atsakovės įsakymu ieškovui ir V. L. buvo paskirtos drausminės nuobaudos – pareikštos pastabos po to, kai 2010-06-03 LR VDI inspektorė atliko patikrinimą objekte (duomenys neskelbtini), ir nustatė eilę saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų. M. S. ir V. K. drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, tačiau nurodyta atkreipti dėmesį į netinkamą saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų vykdymą atliekant objekte montavimo darbus. Ieškovas patikrinimo metu nedėvėjo šalmo, o V. L. – nedėvėjo šalmo ir dirbo be apraišų, nes buvo pakeista transporto priemonė, o minėtos apsaugos priemonės liko kitame automobilyje. Nustatytos aplinkybės dar kartą patvirtino atsakovės kaltę dėl netinkamo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų vykdymo atliekant montavimo darbus bei yra reikšmingos darbuotojui K. J. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Ieškovo elgesį pradedant darbus ir juos atliekant be asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų, kai tai yra būtina, laikė dideliu neatsargumu bei darbo drausmės pažeidimu, prisidėjusiu prie nelaimingo atsitikimo darbe kilimo.
Nustatė, kad ieškovo sveikata sužalota negrįžtamai, nes duomenų apie ieškovo pasveikimo galimybes nėra. Teismo vertinimu ieškovo patirtas nelaimingas atsitikimas darbe sukėlė jam itin sunkius dvasinius išgyvenimus, didžiulį sukrėtimą, stiprią emocinę depresiją. Ieškovas patyrė ir nuolat patiria ne tik fizinį skausmą, dėl sužalojimų kylančias komplikacijas – uždegiminius vidaus organų procesus, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, kurie ieškovą lydės ir ateityje neapibrėžtą laiką. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, augina santuokoje su R. J. keturis vaikus K. J., g. (duomenys neskelbtini), D. J., g. (duomenys neskelbtini), N. J., g. (duomenys neskelbtini), ir A. J., g. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu visi yra išlaikytiniai, N. J., g. (duomenys neskelbtini), turi negalią. R. J. iki nelaimingo atsitikimo darbe nedirbo, gavo socialinę pašalpą, buvo išlaikoma sutuoktinio K. J., po nelaimingo atsitikimo darbe R. J. nedirbo, slaugė ir šiuo metu slaugo namuose sutuoktinį.
Atsakovės turtinė padėtis yra stabili, veikla pelninga. Viso įmonės turto balansinė vertė sudarė 4 671 795 Lt, 2010 m. – 3 947 732 Lt, 2011 m. grynasis pelnas siekė 557 315 Lt, 2010 m. – 96 627 Lt, atsakovė buvo apdraudusi ieškovą savanorišku Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimu. Draudimo sutarties pagrindu atsakovei išmokėjo draudimas 10 000 Lt, dalį kurios atsakovė išmokėjo ieškovui. Atsakovė laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2012-08-14 kompensavo ieškovo patirtas išlaidas vaistams, reabilitacijai ir jos priemonėms įsigyti, atsakovės darbuotojai atvykdavo ir išnešdavo ieškovą į lauką, nes ieškovas gyvena antrame privataus gyvenamojo namo aukšte, ir pats bei vien tik šeimos narių - sutuoktinės bei vaikų pagalba – neturi jokių galimybių išvažiuoti į lauką, atsakovės darbuotojai vežė ieškovą į ligoninę, sanatoriją. Tačiau ieškovui pareiškus teisme ieškinį, atsakovė geranorišką bendradarbiavimą ir pagalbos teikimą nutraukė.
Teismas sprendė, kad ypatingą reikšmę turi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas, nes pačios neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Ieškovo sveikatos sužalojimas iš esmės pakeitė buvusį ieškovo gyvenimą, jis dėl sužalojimų pobūdžio turi nuolat rūpintis prarasta sveikata, tapo priklausomas nuo kitų asmenų, neturi galimybės pats rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, buitimi, namų priežiūra, atlikti jokių buityje reikalingų darbų, visą namų ūkio, vaikų išlaikymo, priežiūros naštą perėmė ieškovo sutuoktinė. Ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį 400 000 Lt vertintino kaip neprotingai didelį, atsižvelgiant į tiek neturtinės žalos atlyginimo esmę, tiek suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įvertinęs visumą byloje ištirtų įrodymų, bylos aplinkybių išskirtinumą (ieškovo jauną amžių, nedarbingumo netekimo laipsnį, išlaikytinių vaikų skaičių), į palyginti su 2006-2008 m. pasikeitusią – pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, didėjančią infliaciją, ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį vertino 200 000 Lt sumai. Teismas, atsižvelgė į paties ieškovo didelį neatsargumą ir tokiu būdu prisidėjimą prie nelaimingo atsitikimo darbe kilimo bei į suformuotą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimą sumažino 50 procentų - iki 100 000 Lt.
Įstatyme nėra įtvirtinta atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga mokėti palūkanas deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Neturtinės žalos atlyginimo klausimą sprendžia teismas, todėl atsakovo turtinė prievolė ieškovui atsiras tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuomet bus galima teigti, kad atsakovas, neišmokėdamas ieškovui priklausančių sumų, naudojasi ieškovo lėšomis ir todėl turi padengti minimalius ieškovo patiriamus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkino iš dalies, palūkanas priteisė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, kuriuose ieškovas yra silpnesnioji pusė, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įstatymu. Kadangi ieškovas yra nedarbingas, sveikatos sužalojimu jam padaryta didelė, nepataisoma žala, turi keturis išlaikytinius vaikus, nuolat patiria išlaidas sveikatos priežiūrai, teismas atleido jį nuo prievolės apmokėti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteisė visas ieškovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad vertinant įrodymų visetą, teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą keturis kartus. Teismas, nustatydamas jo kaltės laipsnį - didelį neatsargumą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Ieškovas dirbo brigadoje kartu su V. L., kuris yra tiesioginis jo viršininkas. Ieškovas vykdė tinkamai visus jo nurodymus, tiek dėl langų demontavimo, tiek dėl saugos priemonių naudojimo. Byloje teismas nustatė, kad apraišų (saugos diržų) iš viso nebuvo darbo vietoje, todėl jų naudoti negalėjo. Be to, nei ieškovui, nei V. L. nebuvo duotas konkretus nurodymas naudoti darbo vietoje apraišus bei aptverti balkonus. V. L. patvirtino, kad jis nelaikė darbo pavojingu, nes demontavimo darbai vyko 2 metrus nuo balkono krašto, todėl jis manė, kad toks atstumas yra saugus. Dėl paminėtų priežasčių ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti savo vadovu ir vykdė visus darbdavio nurodymus duotus jam betarpiškai atliekant darbus, dėl kurių atlikimo jis buvo sužalotas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo veiksmuose nėra didelio neatsargumo, nes demontuodamas langus jis nepažeidė kokių nors technologinių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas vienas išlaikė gausią šeimą, kitų pajamų neturi ir negalėjo nevykdyti darbdavio nurodymų dėl jam pavesto atlikti darbo remdamasis tuo, kad nesudarytos saugios sąlygos dirbti. Ieškovas privalėjo vykdyti tiesioginių vadovų V. L. ir M. S. nurodymus ir juos vykdė tinkamai. Ieškovas vykdė darbines funkcijas ir savo pareigų nepažeidė, o atsakovė žinojo, kad nėra apraišų ir reikia aptverti balkono kraštą, tačiau tokio nurodymo nedavė. Pažymi, kad jeigu pas atsakovę ir yra formaliai surašyti lokaliniai aktai dėl darbų saugos, bet jų nesilaiko pati atsakovė ir nereikalauja jų laikytis, o jos vadovai reikalauja atlikti darbus nesilaikant pačios atsakovės priimtų lokalinių norminių aktų darbų saugos klausimais, todėl darbuotojo atlikti veiksmai, vykdant tiesioginius nurodymus negali būti laikomi neteisėtais ar atliktiems dėl didelio neatsargumo. Byloje nustatyta, kad ieškovui padaryta sunkaus ir negrįžtamo pobūdžio žala sveikatai - sužalotas stuburas, pakenkti kiti organai, ieškovas negali judėti, atlikta daugybė operacijų, netektas didelis nedarbingumas. Ieškovas, būdamas darbingo amžiaus, turėdamas mažamečių vaikų, staiga patyrė didelį fizinį skausmą ir emocinį šoką sukėlusį sužalojimą, kuris iš esmės pakeitė gyvenimą, t. y. dėl patirtos žalos jo gyvenimo kokybė pablogėjo, nes turėjo atsisakyti iki sužalojimo įprasto gyvenimo būdo dėl savo fizinės būklės. Ieškovas be kitų asmenų pagalbos neišsiverčia. Ieškovas turėjo iškęsti sudėtingą operaciją ir jos padarinius: po operacijos žaizdos sunkiai gijo, vėliau buvo atliktos kitų organų operacijos, kurių darymo poreikis atsirado dėl to, kad ieškovas negalėjo judėti. Dėl sužalojimų ieškovas patyrė skaudžių fizinių ir dvasinių išgyvenimų, taip pat netikrumą dėl ateities, dėl žalos sveikatai padarinių poveikio ieškovo būsimam asmeniniam ir profesiniam gyvenimui. Mano, kad nustatant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, esminė reikšmė yra sunkus ir neatitaisomas jo sužalojimo pobūdis bei amžius, bei aplinkybė, kad jis turi nepilnamečių vaikų, kurių negali nei prižiūrėti, nei jais pasirūpinti. Ieškovas patiria dvasinius išgyvenimus dėl to, kad mažamečiai vaikai turi rūpintis juo, o ne jis vaikais. Patirtos žalos padariniai tęsis visą jo gyvenimą ir turės neigiamos įtakos gyvenimo kokybei tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje. Didesnės svarbos suteikimas nurodytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažintinas teisingu ir pagrįstu, atitinkančiu neturtinės žalos atlyginimo, kaip svarbiausių asmens neturtinių teisių gynimo būdo, paskirtį ir tikslus. Toks priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, pagal kurią tais atvejais, kai padaroma sunkaus ir neatitaisomo pobūdžio žala sveikatai, priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai siekia 300 000 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Aulaukis“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovui priteista suma neatitinka nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nei teismų formuojamos praktikos dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose. Pirmos instancijos teismas nepilnai ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, nepagrįstai nevertino kai kurių atsakovo pateiktų argumentų, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tame tarpe ir darbų saugą reglamentuojančių aktų nuostatas, todėl priimtas sprendimas yra naikintinas. Mano, jog nelaimingas atitikimas darbe, kurio metu nukentėjo ieškovas, įvyko dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi jis pats nesilaikė montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9 ir kitų darbuotojo darbo sąlygas reglamentavusių aktų nuostatų. Atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių tam, kad būtų įvertinti galimi rizikos veiksniai ir užtikrintos tinkamos bei saugios darbo sąlygos darbuotojams. Atsakovės gamybos vadovas V. K. išdavė paskyrą-leidimą, kuriame buvo nustatyti rizikos veiksniai. Todėl buvo numatyta, kad prieš darbų pradžią būtina vykdyti numatytas priemones, t. y. aptverti pavojingas zonas (su STOP juosta) iki darbų pradžios, įrengti apraišų pritvirtinimo vietas, dirbant antrame aukšte, išduoti apsaugas nuo kritimo iš aukščio (apraišus), apsauginius šalmus su dirželiu ir supažindinti montuotojus su apraišų pritvirtinimo vietomis. Pagal paskirą-leidimą apraišų tvirtinimo vietas turėjo padaryti konkrečiai patys montuotojai t.y. ieškovas, kuris savo parašais patvirtino, kad su paskyra-leidimu susipažino. Konkrečios apraišų tvirtinimo vietos buvo nurodytos aliuminio konstrukcijų montavimo darbų technologinėje kortelėje, su kuria tiek ieškovas, tiek kiti montuotojai buvo supažindinti pasirašytinai. Be to, paskyros-leidimo 5 p. „Darbų eigoje būtina įvykdyti šias priemones“ buvo aiškiai įrašyta, kad patys montuotojai darbo metu privalo demontavimo ir montavimo darbams atlikti naudoti apsauginius apraišus, absorberį tvirtinti prie įsuktos pastolinės kilpos, kuri tvirtinama sienoje išgręžtoje skylėje. Ieškovas žinojo, kad dirbant aukštyje reikalingi apraišai ir žinojo jų tvirtinimo vietas, aiškiai nurodytas technologinėje kortelėje, su kuria jis buvo supažindintas pasirašytinai. Tiek ieškovui, tiek kitiems objekte turėjusiems dirbti montuotojams, prieš darbų objekte pradžią, buvo pravestas periodinis instruktažas ir supažindinta su instrukcijomis Nr. 9, 10 ir 11. Po instruktažo ieškovas pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. 2011-08-08 d. montuotojams V. L. ir ieškovui K. J. atvykus į statybvietę, dar kartą buvo pravestas papildomas instruktažas, po kurio montuotojai (ir ieškovas) pasirašė instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale ir po to tik duotos užduotys.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš pradžių atsakovas, montuodamas langus, naudojosi kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis - pastoliais, o užsakovui įpareigojus atsakovą demontuoti sudėtus langus bei balkonų duris ir sumontuoti naujus langus bei duris, kolektyvinių apsaugos priemonių nebenaudojo argumentuodamas, kad atliekami darbai yra toli nuo angų krašto. Pagal atliekamų darbų pobūdį, t.y. lango stiklų viršutinių dalių demontavimą, kolektyvinės apsaugos priemonės apsaugančias darbuotojus nuo kritimo iš aukščio nebuvo būtinos, todėl ieškovas turėjo naudoti asmenines apsaugos priemones - apraišus, apsaugančius jį nuo kritimo iš aukščio. Priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad esą anksčiau tiems patiems darbams tame pačiame objekte atlikti atsakovė kolektyvines apsaugos priemones naudojo. Šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, byloje liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai paaiškino, kad tam tikru momentu, t. y. montuotojams kartu su darbų vadovu M. S. atvykus į objektą, pastoliai buvo pastatyti, tačiau juos buvo įrengę ne atsakovė, o tretysis asmuo, vykdęs objekte kitus darbus. Aplinkybė, kad tuo metu, kai M. S. buvo objekte, stovėjo pastoliai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, kaip tik ir paaiškina, kodėl darbų vadovas, instruktavęs montuotojus apie darbų saugą ir nurodęs apraišų tvirtinimo vietas, nepatikrino ir neįsitikino, kad montuotojai jo nurodymus įvykdė ir apraišų tvirtinimo vietas įsirengė. Tretysis asmuo, išardęs objekte buvusius pastolius jokių įspėjamųjų ženklų nepakabino, atsakovo statybos darbų vadovo M. S. apie pastolių nuėmimą neinformavo, nepadarė to ir patys montuotojai tuo metu buvę objekte ir matę realią situaciją, todėl M. S. fiziškai nebūdamas objekte, dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti, kad pastoliai yra nuimti, ir patikrinti, ar montuotojai šią aplinkybę įvertino ir įsirengė apraišų tvirtinimo vietas bei pradėjo naudotis apraišais. M. S. buvo įsitikinęs, kad montuotojai, tinkamai instruktuoti apie darbą aukštyje ir įspėti apie galimus rizikos veiksnius, esant reikalui, t.y. tuo atveju, jeigu tretysis asmuo savo naudojamus pastolius demontuos, laikysis saugų darbą aukštyje reglamentuojančių taisyklių, būtinai įsirengs apraišų tvirtinimo vietas ir naudosis asmeniniais apraišais. M. S. buvo įsitikinęs, kad bet kuris protingas žmogus, apmokytas dirbti aukštyje, niekada nepradės darbų, prieš tai neįsitikinęs, kad dirbti yra saugu, t.y. nepasirūpinęs asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir jų tinkamai nepritvirtinęs. Vadovaujantis DK 274 str. darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga sveikata. Be to, DK 275 ir 276 str. nustato, kokių veiksmų turi imtis darbuotojas, jeigu mato, kad dirbti yra nesaugu, t.y. inter alia darbuotojas gali atsisakyti dirbti ir pareikalauti, kad jam būtų sudarytos saugios darbo sąlygos. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Montuotojo darbo instrukcijoje Nr. 9, tačiau ieškovas kartu su porininku ne tik neinformavo savo tiesioginio vadovo apie pasikeitusias darbo sąlygas, bet ir jų tinkamai neįvertinę, pradėjo darbus, neprisisegę apsauginių diržų (apraišų).
Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui ir kitiems montuotojams nebuvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės apraišai. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 70-1-00171-11 yra užfiksuoti pirminiai ieškovo ir jo porininko duoti paaiškinimai apie tai, kad apraišai jiems buvo išduoti ir būtent šie parodymai pasikeitė jau tyrimo eigoje. Be to, ieškovas teigė esą apraišai iš jo buvo paimti patikrai, tačiau byloje esantys dokumentai įrodo, tą mėnesį, kai atsitiko įvykis, atsakovo naudojamų apraišų patikra nebuvo atliekama. Nei ieškovas, nei V. L., nesugebėjo paaiškinti, kada iš jų buvo paimti apsaugos diržai (apraišai) ir kokiu tikslu. Nei vienas iš montuotojų, tame tarpe ir ieškovas nesikreipė į darbdavį, nurodydamas, kad jis nėra aprūpintas apraišais ar kitomis apsaugos priemonėmis, nors pagal Instrukcijos Nr. 9, dirbti be apsauginių priemonių montuotojams apskritai draudžiama. Be to, pastebėjus bet kokį keliantį pavojų veiksnį, montuotojas privalėjo informuoti atsakovę ir darbo nepradėti kol nebus pašalinti visi trūkumai. Ieškovas nevykdė Instrukcijos Nr. 9, 6 punkto ir pažeidė visus draudimus. Mano, kad apraišai buvo išduoti ieškovui, o jis jų nenaudojo dėl jo paties aplaidumo. Ieškovas jau buvo gavęs drausminę nuobaudą - pastabą - už tai, kad, dirbdamas aukštyje, nenaudojo apsauginių priemonių, būtinų darbui aukštyje, tačiau išvadų nepadarė ir toliau sąmoningai pažeidinėjo darbuotojo saugą reglamentuojančių aktų nuostatas, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo pats ieškovas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog apsaugos diržai (apraišai) ieškovui ir kitiems montuotojams buvo išduoti. Be to, ieškovas, susipažinęs su Instrukcija Nr. 9, turėjo įvertinti tai, kad dirbti ant pastatomų kopėtėlių galima tik tada, jeigu yra naudojami apsauginiai diržai (apraišai). Tačiau ieškovas, neturėdamas asmeninių apsaugos priemonių - saugos diržų, apie tai neinformavo tiesioginio vadovo M. S. bei pradėjo darbus. Nejaugi darbdavys turi stovėti prie kiekvieno montuotojo ir tikrinti ar turi apraišą. Mano, kad toks reikalavimas darbdaviui būtų perteklinis ir neatitinkantis protingumo kriterijų. Jeigu ieškovas dėl savo aplaidumo tokius reikalavimus pažeidė, jis pats už tai ir privalo atsakyti. Instrukcijos pažeidimas laikytinas dideliu paties ieškovo, kaip pakankamą patirtį turinčio darbuotojo, neatsargumu, nes jis galėjo ir privalėjo numatyti galimas tokio pažeidimo pasekmes. Atsakovas iš savo pusės padarė viską, kas iš jo pusės buvo būtina, kad užtikrinti ieškovui saugias darbo sąlygas.
Nesutinka su teismo priteista neturtine žala, nes remiantis teismų praktiką, į paties ieškovo padarytus grubius darbų saugos pažeidimus net ir 50 000 Lt, kurią vidutiniškai tokio pobūdžio bylose priteisia teismai, turėtų būti bent jau mažinama per pusę. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 200 000 Lt nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose. Be to, po įvykio atsakovė nuolat rūpinosi ieškovu, aprūpino jį reikiamom medicinos priemonėm ir kita pagalba, geranoriškai kompensavo medicinos pagalbos priemonių ir vaistų įsigijimo išlaidas, atsakovės atstovai nuolat atvykdavo ieškovo aplankyti, su juo bendraudavo ir reguliariai išnešdavo į lauką įkvėpti gryno oro. Tačiau šios aplinkybės, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos. Mano, jog teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes iš atsakovės valstybei priteisė visas turėtas išlaidas ieškovo advokato pagalbai apmokėti ir nepagrįstai atleido ieškovą nuo prievolės apmokėti atsakovei proporcingą dalį jos advokato išlaidoms padengti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas yra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Remiantis darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, darbdavys, nesant įstatyme nustatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsiradusią neturtinę žalą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl darbdavys turi atlyginti ieškovui padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė kuo pasireiškė darbdavio (atsakovo) kaltė, teismo padarytos išvados atitinka byloje esančius faktinius įrodymus patvirtinančius darbdavio kaltę. Savo apeliaciniame skunde ieškovas nurodė tas aplinkybes, kurių jo nuomone teismas tinkamai neįvertino.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ne tik, kad savo sąmoningais kaltais veiksmais prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo, bet iš esmės būtent jo veiksmai tapo pagrindine ir vienintele įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimi, kadangi jis grubiai, sąmoningai pažeidė saugos darbe reikalavimus. Jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs visus atsakovės nurodymus ir laikęsis darbų saugą reglamentuojančių aktų reikalavimus, minėtas nelamingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas susižalojo, apskritai nebūtų įvykęs. Ieškovas nepagrįstai neigia savo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir klaidina teismą, teigdamas, jog jo tiesioginis vadovas buvo V. L.. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek jo porininkas V. L. dirbo pas atsakovę montuotojo pareigose ir nei vienas jų neturėjo viršenybės kito porininko atžvilgiu, todėl turėjo vienodas pareigas laikytis saugos darbe reikalavimų ir vykdyti visas darbdavio priimtas su darbu objekte susijusias instrukcijas. Už darbų vykdymą ir saugos laikymąsi buvo atsakingas M. S., o fiziškai aptverti pavojingas angas ir įsirengti apraišų tvirtinimo vietas privalėjo patys montuotojai. Ieškovas žinojo, kad dirbant aukštyje reikia apraišų ir žinojo jų tvirtinimo vietas, kurios nurodytos technologinėje kortelėje. Be to, pats ieškovas ir V. L. laikė, kad atliekami darbai nėra pavojingi, todėl neįsirengė apraišų tvirtinimo vietas. Dėl apsauginių diržų atsakovė išsamiai pasisakė apeliaciniame skunde ir šiuos argumentus palaiko. Mano, jog atsakovė iš savo pusės padarė viską, kas iš jos pusės buvo būtina, kad užtikrinti ieškovui saugias darbo sąlygas. Ieškovo teiginiai, kad nepranešė atsakovei, jog neturi apsauginių diržų, todėl, kad bijojo prarasti darbą yra niekuo nepagrįsti. Atsakovė, kaip darbdavė, niekada jokio spaudimo nei ieškovo, nei kitų darbuotojų atžvilgiu netaikė, priešingai nuolat rūpinosi darbuotojų sauga, reguliariai supažindindavo juos su saugos darbe reikalavimais. Ieškovo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pagrindžia ir tai, kad ieškovas nuolat keičia savo poziciją, t.y. pradžioje teigia, kad apsaugos diržai jam buvo išduoti, bet jų nenaudojo, o vėliau teigė, kad apsaugos diržai buvo paimti patikrai. Mano, kad ieškovas visais įmanomais būdais siekia išvengti atsakomybės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir visą kaltę suversti darbdaviui, nors būtent ieškovas atliko visą eilę jo darbą reglamentuojančių lokalinių teisės aktų pažeidimų. Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl jos kaltės, nes nelaimingas atitikimas darbe įvyko dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi jis pats nesilaikė montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9 ir kitų darbuotojo darbo sąlygas reglamentavusių aktų nuostatų. Atsakovė iš savo pusės padarė viską, kad užtikrinti saugias ir tinkamas ieškovo darbo sąlygas, laiku ir tinkamai instruktavo ieškovą, aprūpino ieškovą apsauginėmis darbo priemonėmis. Atsakovė nesutinka ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl neturtinės žalos fakto ir dydžio, nes neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensuoti asmens neturtinius (dvasinius) išgyvenimus, o ne suteikti jam galimybę pasipelnyti ir išspręsti savo finansines problemas. Be to, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos, kur tokio pobūdžio bylose priteisiama ne daugiau kaip 50 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą ši proceso teisės norma apeliacinės instancijos teismą įpareigoja tikrinti ex officio.
Vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Pagal CPK 266 straipsnio nuostatas nagrinėjančiam bylą teismui draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Ši draudžiančioji norma sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.
Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 str. 2 d.). Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 str.). Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1 d.). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi norminių, lokalių teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos yra kaltas darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jeigu už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas. Be to, samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-114/2011). Žalos padaręs (galėjęs padaryti) darbuotojas į bylą įtraukiamas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Jei žalos atlyginimas iš darbdavio bus priteistas, jis taps trečiojo asmens kreditoriumi ir ateityje gali reikšti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui regresinį reikalavimą (CK 6.111 str.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patenkinto ieškovo K. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies, priteisė iš UAB „Aulaukis“ 100 000 Lt. Ieškovas K. J. reikalavimą grindžia 2011-08-26 nelaimingo atsitikimo darbe aktu. Minėtame akte nurodyta, kad nelaimingas atsitikimo priežastimis yra: netinkamas darbo aukštyje organizavimas ir vykdymas, pasireiškęs tuo, kad darbdavys neįvertino langų montuotojo darbo vietoje kritimo iš aukščio rizikos ir neįrengė kolektyvinių apsaugos priemonių apsaugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, tuo pažeista „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 punktas 37.2; apraišų apsaugančių darbuotoją nuo kritimo neišdavimas, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis (t. 1, b. l. 9-12).
Atsakovo 2011-07-25 įsakymu Nr. 753 atsakingu už darbų vykdymą ir objektinių darbų įforminimą, už saugos ir sveikatos taisyklių laikymąsi bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą objekte buvo paskirtas Statybos ir montavimo padalinio vadovas M. S.. Darbai buvo atliekami pagal paskyrą – leidimą, kur buvo nurodyti rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, nepriklausomai nuo atliekamo darbo; priemonės, kurias būtina įvykdyti prieš darbų pradžią už kurių įvykdymą taip pat atsakingas M. S. (t. 2, b. l. 38, 40-42).
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2012-10-24 nutarimu buvo nutrauktas, o 2012-12-07 nutarimu – atnaujintas (t. 2, b. l. 150-156, t. 3, b. l. 27). Šis tyrimas baigtas ir 2013-05-31 baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojoje byloje ieškovas K. J. taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 177-184).
Baudžiamojoje byloje Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-02-22 nutartimi buvo paskirta darbų saugos ekspertizė. Iš 2013-03-28 ekspertizės akto išvadų matyti, kad: „Įvykio metu darbai neatitiko Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 4.1, 37.1, 37.2 punktų reikalavimų“.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas T. D. paaiškino, kad darbdavys ir jo įgaliotas asmuo M. S. neatliko visumos priemonių, kurios būtinos, dirbant darbuotojams aukštyje, tinkamai neaprūpino montuotojo K. J. asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Nagrinėjamu atveju atsakovo darbuotojas statybos ir montavimo padalinio vadovas M. S., kuriam atsakovas, jeigu iš jo bus priteistas žalos atlyginimas, galės reikšti regresinį reikalavimą, nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo naikintina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.).
CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad civilinis procesas būtų pakartotas dalyvaujant įtrauktam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-28 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-1227/2002, 2003-01-08 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-5/2003). Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, kitų apeliantų skundų argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų plačiau nepasisako.
Kadangi teismo sprendimas panaikinamas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, apeliantui UAB „Aulaukis“ grąžinamas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str.1 d. 7 p., t. 3, b. l. 131).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
UAB „Aulaukis“, JAK 147829382, grąžinti 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) žyminio mokesčio, sumokėto „Swedbank“, AB 2013-04-23 mokėjimo nurodymu Nr. 470. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.