Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo P. K. atstovei pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovei J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, 8 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, nurodantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. gruodžio 5 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės apribojimu 4 mėnesiams, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji P. K. ir E. P., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie, 2015 m. kovo 15 d., apie 21:50 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdami iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai N. A. priklausantį turtą, t.y. kai N. A. priėjusi prie gyvenamojo namo laiptinės durų, rinko buto kodą, prie nukentėjusiosios iš už nugaros pribėgo kaltinamasis E. P. ir užlaužė nukentėjusiai N. A. dešinę ranką, o tuo metu kaltinamasis P. K. iš kitos nukentėjusios rankos ištraukė rankinę - 10 eurų vertės, kurioje buvo piniginė - 20 eurų vertės, 10 eurų grynųjų pinigų, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė ir asmens tapatybės kortelė, išduotos N. A. vardu, vilniečio kortelė, neturinti turtinės vertės, mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E1200M“ - 15 eurų vertės, su jame buvusia UAB „Tele2“ SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, tokiu būdu atėmę galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajai N. A. priklausantį 55 eurų vertės turtą.

Šias savo veiksmais kaltinamieji P. K. ir E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis E. P. dar atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2015 m. kovo 26 d., apie 19:45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešoje vietoje, atvirai iš nukentėjusiosios V. B. rankų ištraukė rankinę - 30 eurų vertės, kurioje buvo pensininko pažymėjimas, vilniečio kortelė - 3 eurų vertės, vaistai - 6 eurų vertės, mobilaus ryšio telefonas „My Phone 1045“ - 60 eurų vertės, su jame buvusia UAB „Tele 2“ SIM kortele, ir su pagrobta rankine pabėgo, tokiu būdu, atvirai pagrobdamas nukentėjusiajai V. B. priklausantį 99 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamieji P. K. ir E. P. savo kaltę jiems inkriminuojamais nusikaltimais pripažino visiškai.

Kaltinamojo P. K. teigimu, 2015 m. kovo mėnesį, tikslios datos jis pasakyti negalėjo, jie kartu su E. P., su kuriuo anksčiau kartu gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, atvykę į Vilnių, sumanė prasimanyti pinigų, todėl nusprendė apiplėšti senyvo amžiaus moterį. Pamatę vieną senyvo amžiaus moteriškę, jie pasekė ją iki gyvenamojo namo, o moteriškei priėjus prie laiptinės durų, kaltinamasis E. P. iš nugaros pusės užlaužė nukentėjusiajai ranką, o kaltinamasis P. K. iš kitos nukentėjusiosios rankos išplėšė rankinę ir jie staiga nubėgo šalia namo buvusio miškelio link. Moteriškė labai garsiai rėkė, tačiau jų nesivijo. Patikrinę rankinę, kaltinamieji P. K. ir E. P. joje rado apie 55 € grynųjų pinigų, taip pat mobilaus ryšio telefoną, kuriuos vėliau pasidalino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis P. K. nuoširdžiai gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P., pripažinęs savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pareiškė, kad neprisimena nusikaltimų padarymo aplinkybių, kadangi nuo jų (nusikaltimų) padarymo praėjo daug laiko, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje pagarsino kaltinamojo E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1., b.l. 50, 64, 167).

Motyvuojamoji dalis

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kaltinamasis E. P. patvirtino, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, jie padarė kartu su kaltinamuoju P. K., būdami iš anksto susitarę ir suderinę apiplėšimo planą. Taip pat kaltinamasis E. P. pripažino ir patvirtino, kad 2015 metų kovo mėnesį, tikslios datos jis neprisimena, jiems kartu su kaltinamuoju P. K. būnant Vilniuje, jis (E. P.) nusprendė pavogti iš senyvo amžiaus moteriškės rankinę, ką jis ir padarė prie vieno iš gyvenamųjų namų, esančių Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajone. Nors kaltinamasis P. K. žinojo apie kaltinamojo E. P. ketinimą apvogti moteriškę, tačiau jis (P. K.) darant šį nusikaltimą nedalyvavo ir apie jo galimą dalyvavimą nusikaltimo daryme, jie nesitarė. Išplėšdamas rankinę iš moteriškės rankų, kaltinamasis E. P. jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, kadangi rankinę iš moters rankų pavyko ištraukti labai lengvai, tiesiog patraukus už rankinės. Vėliau apžiūrėjęs pagrobtą rankinę, joje rado tik mobilaus ryšio telefoną, o pinigų ar kitų vertingų daiktų joje nebuvo. Pagrobtu telefonu iš pradžių naudojosi pats kaltinamasis E. P., vėliau, sužinojęs, kad pagrobto telefono jau ieško policijos pareigūnai, ir norėdamas juo kuo greičiau atsikratyti, jis telefoną atidavė iš matymo pažįstamam asmeniui iš Kauno miesto, kurio nei pavardės. nei vardo jis nežino.

Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kaltinamasis E. P. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 1., b.l. 170-174).

Pagarsinus kaltinamojo E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kaltinamasis E. P. teisiamajame posėdyje juos visiškai patvirtino ir pareiškė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, o dėl padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi.

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamieji P. K. ir E. P., kurie yra kaltinami apysunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamųjų gynėjai ir nepilnamečio P. K. atstovas pagal įstatymą, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamųjų P. K. ir E. P. prisipažinimo, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų kaltė plėšimu, o kaltinamojo E. P. kaltė dar ir atvirąja vagyste, įrodoma nukentėjusiųjų N. A. (T. 1., b.l. 11, 13) ir V. B. (T. 1., b.l. 132) bei liudytojų L. J. (L. J.) ir A. L. parodymais (T. 1., b.l. 149-151), taip pat nukentėjusiajai V. B. priklausančios rankinės (T. 1., b.l. 175-178), ir jai priklausančio mobilaus ryšio telefono (T. 1., b.l. 143-146) apžiūros protokolais.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų P. K. ir E. P. prisipažinimas dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir kaltinamųjų nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, be to, jos yra patvirtintos kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų P. K. ir E. P. kaltė jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymu yra įrodyta, ir jų bendrai padaryta veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, kadangi jie, būdami iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, nukentėjusiajai N. A. priklausantį turtą pagrobė nukentėjusiosios atžvilgiu panaudodami fizinį smurtą, o kaltinamojo E. P. veika, padaryta nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi nukentėjusiajai V. B. priklausantį turtą jis pagrobė atvirai, t.y. kaltinamasis E. P. iš nukentėjusiosios rankų išplėšdamas rankinę, suvokė, kad turto savininkas (nukentėjusioji) supranta kaltinamojo daromų veiksmų esmę ir supranta, kad yra pagrobiamas jam priklausantis turtas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamieji P. K. ir E. P. jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė, būdami nepilnamečiais, todėl skirdamas jiems bausmę, teismas turi vadovautis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau tuo pačiu turi atsižvelgti ir į BK 91 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. BK 91 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, privalo atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, o BK 91 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Kaltinamųjų P. K. ir E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą kaltinamajam P. K., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas tik keturiolikos metų amžiaus ir augdamas bei auklėjamas ne šeimoje, taip pat į tai, kad kaltinamasis P. K. anksčiau nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų ir nebuvo teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis (T. 1., b.l. 116-119), be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo P. K. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kuris po nusikaltimo padarymo, taip pat nepadarė jokių teisės pažeidimų, ir konstatuoja, jog šios aplinkybės atitinka sąlygas, numatytas BK 93 straipsnio 1 dalyje ir 1 dalies 3 punkte, kurioms esant nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir daro išvadą, kad tikslinga kaltinamąjį P. K., padariusį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnyje. Nors BK 93 straipsnio 1 dalyje yra numatyti trys nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, t.y. nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba

3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų <...>, tačiau šie nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra alternatyvūs, todėl taikant BK 93 straipsnį nepilnamečiui, pakanka bent vieno iš jų. Nors kaltinamasis P. K. neatlygino nukentėjusiosioms padarytos turtinės žalos ir nėra pripažintas ribotai pakaltinamu, tačiau jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, taip pat yra kitų, teismo anksčiau nurodytų pagrindų manyti, kad kaltinamasis P. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas nepilnamečiu ir augdamas bei auklėjamas ne šeimoje, taip pat į tai, kad kaltinamasis E. P. anksčiau buvo teistas už kvalifikuotą nusikalstamą veiką nuosavybei ir vėl yra kaltinamas apysunkiais nusikaltimais nuosavybei, be to, yra baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius teisės pažeidimus (T. 1., b.l. 72-83). Skirdamas bausmę ir parinkdamas bausmės rūšį, teismas taip pat atsižvelgia į neigiamą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų pateiktą kaltinamojo E. P. charakteristiką, kuris charakterizuojamas kaip linkęs nusikalsti asmuo, siekiantis draugystės su vyresniais, taip pat linkusiais nusikalsti, jaunuoliais (T. 1., b.l. 70), bei į tai, kad tapęs pilnamečiu ir išėjęs iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, kaltinamasis E. P. niekur nedirba ir nesimoko, todėl atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kitos bausmės rūšies kaltinamojo E. P. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl tikslinga paskirti jam BK 180 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis E. P. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į jauną kaltinamojo E. P. amžių, taip pat į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, bei socialinę brandą (T. 1., b.l. 89, 92), mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamajam E. P. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BK 92 straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1., b.l. 103-104). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamąjį P. K. tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis P. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga ir turi būti panaikinta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. P. taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1., b.l. 51-52), kuri 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į kardomąjį kalinimą – suėmimą. Nors kaltinamajam E. P. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau BPK 309 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad suimtą nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui atideda nuosprendžio ar bausmės vykdymą (BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi kaltinamajam E. P. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti, 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, turi būti panaikinta ir jis iš suėmimo turi būti paleistas teismo posėdžių salėje.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji N. A. pareiškė 55 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 15), o nukentėjusioji V. B. - 99 € dydžio civilinį ieškinį. Civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, ieškinių dydį ir pagrįstumą pripažino ir kaltinamieji bei civilinio atsakovo atstovė, todėl teismas daro išvadą, kad civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti patenkinti. Nors pagrobtas mobilaus ryšio telefonas nukentėjusiajai V. B. yra grąžintas, tačiau atsiimdama telefoną (T. 1., b.l. 146) nukentėjusioji V. B. pareiškė, kad jai grąžintas mobilus ryšio telefonas yra įskilęs, todėl reikalavimo atlyginti jai nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusioji V. B. neatsisakė.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.279 straipsnio 1 dalies reikalavimais, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai N. A. atsirado dėl kaltinamųjų P. K. ir E. P. bendrų veiksmų ir yra jų bendrų veiksmų rezultatas, todėl už turtinę žalą nukentėjusiajai N. A. privalo atsakyti kaltinamieji P. K. ir E. P. solidariai (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Tačiau CK 6.276 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, o to paties įstatymo 3 dalyje yra numatyta, kad 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kadangi kaltinamasis E. P. sulaukė pilnametystės, civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai turi atsakyti tik už turtinę žalą, kuri buvo padaryta nepilnamečio kaltinamojo P. K. veiksmais tuo metu, kai jis buvo prižiūrimas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, ir neatsako už kaltinamojo E. P. veiksmais padarytą turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio reikalavimais, atleisti nepilnametį P. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ir tęsti mokslą.

Išaiškinti P. K., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę, paskirtą P. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, E. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu E. P. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į E. P. paskirtąją bausmę, įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2015 m. balandžio 9 d. 14 val. 45 min. iki 2015 m. balandžio 10 d. 12 val. 55 min. (vieną dieną), taip pat kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2016 m. kovo 8 d., vieną kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo ir suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Sutinkamai su BK 92 straipsnio reikalavimais, E. P. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, ir taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per du mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant E. P. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Išieškoti iš P. K., o jam neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, išieškoti iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų ir E. P. solidariai civilinės ieškovės N. A. naudai 55 € (penkiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo, o iš E. P. išieškoti civilinės ieškovės V. B. naudai 99 € (devyniasdešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.