Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-03-18 · Civilinė byla Nr. 2A-19-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-18
Bylos Nr.
2A-19-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
Ieškovas
LKAB „Klaipėdos Smeltė“
Kategorijos
  • 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-19-370/2009

Teisėja A. Maškevičienė Procesinio sprendimo kategorija 114.2; 114.11; 35.3.6; 35.5; 42.8; 44.5.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. kovo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovės atstovams Dalei Jasadavičiūtei, Dovilei Pečiulytei-Steponaitenei, atsakovės atstovams bankroto administratoriui Tomui Malinauskui, advokatui Arūnui Žliobai, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1095-460/2008 pagal ieškovės LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai UAB „Koralita“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-07 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti 98 491,04 Lt skolos, 999,06 Lt delspinigių, 178,70 Lt palūkanų, 2 999 Lt žyminio mokesčio bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys yra pasirašiusios 2006-03-16 sutartį Nr. 1021/1.1 ir 2006-08-21 papildomą susitarimą Nr. 1238/1.1 prie šios sutarties, 2006-06-20 sutartį Nr. 1155/4.2, 2006-09-15 konteinerių terminalo paslaugų sutartį Nr. 1331/1.1 KT, pagal kurias ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti laivų aptarnavimo, krovos ir kitas su krova susijusias paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti laikydamasi nurodytose sutartyse numatytos tvarkos ir terminų. Iki 2007-07-25 atsakovė neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų KS Nr. 249002, 249002, 249008, 249016, 249038, 249045, 249050, 249082, 249091, 249092, 249116, 249121, 249183, 249234, 249240, 249252, 249187, 249250, 249278, 249279, 249297, kurias ieškovė pateikė atsakovei už vilkikų, šilumvežio, švartavimo, krovos, vagonų varymo, vagonų naudojimo, vagonų padavimo ir grąžinimo iki šiaurinių vartų bei kitas jai suteiktas paslaugas, nors mokėjimo terminai pasibaigė 2007 m. balandžio mėnesį.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visą laiką vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir laiku apmokėdavo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau ieškovė vienašališkai, nederindama su atsakove, žymiai padidino paslaugų įkainius, pati pažeisdama sutartyse nustatytą įkainių perskaičiavimo ir jų taikymo tvarką. Ieškovė nepagrįstai pateikė apmokėti sąskaitas faktūras 8 776,70 Lt sumai už vagonų geležinkelio stotyje „Draugystė“ prastovas, kadangi pati ieškovė neteisėtai blokavo krantines Nr. 101-102, dėl ko laivas „Ref Star“ 5 paras negalėjo prisišvartuoti prie krantinių krovai, todėl vagonai ir prastovėjo. Be to, ieškovės pateiktame 2007-03-23 rašte Nr. 04-01/1459 nurodytai sumai (2738,40 Lt) nepateikta sąskaita faktūra, neaiškus sąskaitoje faktūroje Nr. 0011631 nurodytas mokėjimo pagrindas – už vieną paslaugos vienetą be pagrindo reikalaujama sumokėti 2738,40 Lt. Taip pat nepagrįstos sąskaitos faktūros Nr. 0011584, 0011665, 0011812 ir 0011868, kuriose nurodoma, kad remiamasi sutarties Nr. 1021/1.1. baziniais įkainiais, nors minėtoje sutartyje jokių bazinio šilumvežio paslaugų įkainių nėra nustatyta, t. y. juos savo nuožiūra nepagrįstai didelius nustatė ieškovė. Taip pat nepagrįsti paslaugų įkainiai ir už patekimą į ieškovės teritoriją ir naudojimąsi ja (sąskaitos faktūros Nr. 0011592 ir 0011722). Nepagrįsta sąskaita faktūra Nr. 0011616 dėl švartavimo paslaugų, nes laivą reikėjo peršvartuoti dėl ieškovės kaltės. Nepagrįsta sąskaita faktūra Nr. 0011826 už konteinerių sandėliavimą, nes 2006-09-15 sutarties priede nurodyta, kad tuščių konteinerių sandėliavimas iki 14 parų yra nemokamas. Atsakovė nesutikimą su naujais įkainiais ieškovei pareiškė 2007-03-28 raštu. Reikalavimas priteisti palūkanas netenkintinas, kadangi atsakovė nesutinka su skola. Taip pat nepagrįstas reikalavimas priteisti palūkanas, nes tokia sankcija nenumatyta šalių pasirašytose sutartyse, šis reikalavimas dubliuoja ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-05-07 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad visas ieškovės nurodytas sąskaitas faktūras atsakovė gavo, paslaugos buvo suteiktos, paslaugų įkainiai atsakovei buvo žinomi, atsakovė šias paslaugas užsakė, nesutikimą su įkainiais atsakovė pareiškė tik po paslaugų gavimo, t. y. 2007-03-28. Atsakovės argumentas, kad sąskaita už laivo „Ref Star“ peršvartavimą nepagrįsta, atmestinas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-14 nutartimi nebuvo konstatuota ieškovės kaltė dėl laivo peršvartavimo. Kadangi atsakovė pažeidė šalių sutartyse nustatytus atsiskaitymo terminus, ieškovei priteistini sutartyse nustatyti delspinigiai, taip pat palūkanos nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-07 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, netyrė aplinkybių, kuriomis savo atsikirtimus rėmė atsakovė, neišnagrinėjo bylos iš esmės, pažeidė atsakovės teisę įrodinėti bei formuoti gynybos nuo ieškinio poziciją, nukrypo nuo rungtyniškumo principo, pažeidė procesines teisės normas, ir dėl šių pažeidimų byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas atmetė daugumą su įrodinėjimu susijusių atsakovės prašymų ir neužtikrino teismo įpareigojimų vykdymo: atmetė prašymus į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, netenkino prašymų įpareigoti ieškovę pateikti PVM sąskaitas faktūras, išrašytas kitiems juridiniams asmenims, sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl paslaugų suteikimo ir įkainių, pateikti bendruosius aktus, reikalingus ieškovės reikalavimų už vagonų naudojimą pagrįstumui nustatyti, PVM sąskaitų faktūrų išrašymą pagrindžiančius dokumentus, uosto žemės nuomos sutartis ir kitus rašytinius įrodymus, neišskyrė į atskiras bylas ieškovės reikalavimų, kurių pagrįstumas priklauso nuo kitų bylų baigties, nesustabdė bylos, kol bus išnagrinėtos kitos atskirų ieškovės reikalavimų pagrįstumui prejudicinę reikšmę turinčios civilinės bylos. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė visą laiką vykdė savo įsipareigojimus ir apmokėdavo ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras. Atsakovei neprašant teikti krovos paslaugų darbų, ieškovė vienašališkai nustatė ir ėmė taikyti neprotingai didelius kitų paslaugų įkainius, pažeisdama sutartyse nustatytą įkainių perskaičiavimo ir jų taikymo tvarką. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad padidinti įkainiai nepagrįsti jokiais ekonominiais skaičiavimais. Ieškovė pasinaudojo tuo, kad atsakovė nuo jos teikiamų paslaugų yra priklausoma ir neturi galimybės naudotis kitų įmonių paslaugomis, būtinomis savo verslui vykdyti. Teismas netyrė svarbių aplinkybių, kad apie vienašališką įkainių pakaitimą ieškovė atsakovei pranešė 2007-02-19 raštu Nr. 04-02/919 ir 2007-03-01 raštu Nr. 04-02/1106. Minėti ieškovės raštai pasirašyti Tomo Kociaus, kuris neturėjo įgaliojimų nustatyti paslaugų įkainių. 2007-02-22 šalių susitikimo metu atsakovė išreiškė savo nesutikimą su naujais įkainiais, ieškovė žadėjo juos peržiūrėti – šios aplinkybės ieškovė teisme neginčijo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovė išreiškė nesutikimą su įkainiais 2007-03-02 raštu Nr. 124, 2007-03-28 raštu ir vėlesniais, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2006-09-15 konteinerių terminalo paslaugų sutartis Nr. 1331/1.1. KT laikytina pagrindine sprendžiant šalių ginčą dėl įkainių. Šios sutarties priede „Terminalo paslaugų įkainiai“ lentelės „V. Kitos paslaugos“ 51 punkte susitarta, kad konteinerio pristatymo geležinkelio riedmenimis iš terminalo į geležinkelio stotį „Draugystė“ arba iš stoties į terminalą įkainis atsakovei yra 12 eurų už konteinerį, t. y. už vagoną. Ieškovė įkainius grindė šalių 2006-03-16 sudaryta sutartimi Nr. 1021/1.1., kurios 4.1.2 punkte nustatyti įkainiai, kuriuos patvirtino LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prezidentas 2006-11-30 įsakymu Nr. 210. Pagal minėtos sutarties 4.4. punktą ieškovė vienašališkai perskaičiuoti įkainius ir juos taikyti gali tik pasikeitus AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugų įkainiams ar jų skaičiavimo tvarkai, raštu klientą įspėjusi prieš 7 kalendorines dienas, arba dėl kitų priežasčių – raštu įspėjusi prieš 30 kalendorinių dienų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugų įkainių nekeitė, kitų priežasčių jų keisti nebuvo, nesilaikyta įspėjimui nustatyto termino. Ginčijamus įkainius ieškovė taikė ir anksčiau suteiktoms paslaugoms, t. y. už 2007-01-12 – 21 dienomis teiktas vagonų varymo paslaugas, t. y. dar iki atsakovės informavimo apie įkainių pasikeitimą. Ieškovės vienašališkai nustatytas 170 Lt įkainis už vagono varymą 22,85 karto viršija AB „Lietuvos geležinkeliai“ taikomą paslaugų įkainį. Šių aplinkybių teismas netyrė. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas apmokėti sąskaitas faktūras už vagonų naudojimą, t. y. viršnormines prastovas geležinkelio stotyje „Draugystė“, nes ieškovė nei atsakovei, nei teismui nepateikė PVM sąskaitų faktūrų išrašymą pagrindžiančių dokumentų: AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrųjų aktų ir vagonų atvarymo ir nuvarymo žiniaraščių, iš kurių būtų matyti, dėl kurios iš šalių kaltės įvyko prastovos. Teismas šių aplinkybių neanalizavo, rašytinių įrodymų ir paaiškinimų prie bylos nepridėjo. Ieškovė, prašydama priteisti sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą KS Nr. 249002, neišminusavo atsakovės ieškovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje KO Nr. 01573 nurodytos sumos – komisinių. Pareiga atsiskaityti pagal sutartis atsiranda ne vien po tam tikro dienų skaičiaus, bet ir nuo apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų gavimo dienos. Teismas neanalizavo, nei kokie dokumentai privalėjo būti pateikti, nei aplinkybės, ar jie buvo pateikti, t. y. teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad LVAT 2008-04-14 nutartyje nėra konstatuota LKAB „Klaipėdos Smeltė“ kaltė dėl laivo „Ref Star“ peršvartavimo. Teismas visiškai neanalizavo aplinkybių ir argumentų dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ geležinkelio transporto paslaugų teikimo neteisėtumo, neturėjimo teisės naudotis valstybės strateginiu turtu – geležinkeliu. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovė daug metų užsiėmė komercine veikla neturėdama licencijos teikti geležinkelio transporto paslaugas. Teismas privalėjo ex officio pripažinti niekiniais VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ uosto žemės nuomos sutarčių punktus, kuriais ieškovei suteikta teisė naudotis krantinėmis ir privažiuojamaisiais geležinkelio keliais. Teismas nepagrįstai kartu su delspinigiais iš atsakovės priteisė ir palūkanas, kurios dubliuoja antrąjį ieškinio reikalavimą priteisti palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai atmetė daugumą su įrodinėjimu susijusių atsakovės prašymų ir todėl reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo ištirtos. Dauguma apeliantės prašomų išreikalauti dokumentų yra visiškai nesusiję su ginčo dalyku, prašymai į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, išskirti reikalavimus į atskiras bylas, pridėti išnagrinėtas bylas ar sustabdyti nagrinėjamą bylą buvo nepagrįsti, todėl teismas jų netenkino. Tokiais savo prašymais atsakovė tik vilkino bylą. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad visą laiką vykdė įsipareigojimus ir laiku apmokėdavo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Iki šios dienos atsakovė ieškovei yra skolinga daugiau kaip 300 000 Lt, dėl kurių priteisimo ieškovė yra pateikusi ieškinius teismams, civilinėse bylose Nr. 2-148-123/2008 ir Nr. 2-211-642/2008 priimtais sprendimais ieškovės reikalavimai yra visiškai patenkinti. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jai nebeprašant teikti krovos arbų paslaugų, ieškovė vienašališkai nustatė ir ėmė taikyti nepagrįstai didelius kitų paslaugų įkainius, pažeisdama sutartyse nustatytą jų perskaičiavimo ir taikymo tvarką, o atsakovė neturi galimybės naudotis kitų įmonių paslaugomis, būtinomis verslui vykdyti. Apeliantė nenurodo, kokiam jos verslui yra būtinos ieškovės teikiamos paslaugos, nutyli, kad ji nėra uosto žemės naudotoja ir uosto teritorijoje negali vykdyti jokios ūkinės-komercinės veiklos. Jei ieškovės paslaugų įkainiai atsakovei netinka, ji gali pirkti kitų bendrovių, atliekančių krovos darbus, paslaugas. Apeliantė cituoja 2006-03-16 sutarties Nr. 1021/1.1, 2006-08-21 papildomo susitarimo Nr. 1238/1.1, 2006-09-15 konteinerių terminalo paslaugų sutarties Nr. 1331/1.1 KT punktus bei klaidingai juos aiškina. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad 2006-03-16 sutarties 4.1.2 punkte buvo nustatyti įkainiai, kuriuos ieškovė patvirtino 2006-11-30 įsakymu Nr. 210, nes sutarties pasirašymo metu galiojo ir buvo taikomi ankstesniu įsakymu patvirtinti papildomų paslaugų baziniai įkainiai. Konteinerių terminalo paslaugų sutarties dalykas yra kitas, todėl spręsdamas klausimą dėl sumokėjimo už suteiktas geležinkelio vagonų padavimo nuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ šiaurinių vartų iki UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir grąžinimo atgal paslaugas, teismas pagrįstai vadovavosi 2006-03-16 sutarties Nr. 1021/1.1 ir 2006-08-21 papildomo susitarimo Nr. 1238/1.1 nuostatomis. Atsakovei pradėjus savarankiškai vykdyto krovos darbus, ieškovė raštais 2007-02-19 Nr. 04-02/919 ir 2007-03-01 Nr. 04-02/1106 informavo atsakovę apie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teikiamų atskirų paslaugų, kurios anksčiau buvo įskaitytos į krovinio perkrovimo paslaugų kainą, įkainius. Todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad minėtais raštais buvo įspėta apie įkainių pakeitimus ar perskaičiavimus. Atsakovė galėjo apsispręsti, ar užsakyti atskiras paslaugas iš ieškovės, ar ne. Be to, ieškovės įkainiai už geležinkelio vagonų padavimą nuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ šiaurinių vartų iki UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir grąžinimo atgal (170 Lt už vieną geležinkelio vagoną) bei už krovininių automobilių įleidimą į LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teritoriją (40 Lt už vieną krovininį automobilį) yra ekonomiškai pagrįsti. Apeliantė nepagrįstai tapatina 2006-11-30 įsakymo Nr. 210 priedo XII eilutės 1 punkte nurodytą paslaugą su geležinkelio vagonų padavimo nuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ šiaurinių vartų iki UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir grąžinimo atgal paslauga, nes jos visiškai skirtingos, todėl skiriasi ir jų įkainiai. Apeliantės argumentai dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ Generalinių krovinių terminalo direktoriaus Tomo Kociaus įgaliojimų nešalina prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tomo Kociaus pasirašytais raštais 2007-02-19 Nr. 04-02/919 ir 2007-03-01 Nr. 04-02/1106 paslaugų įkainiai nebuvo keičiami, jais atsakovė tik buvo informuota apie atskirų paslaugų įkainius. Be to, atsakovei kilus abejonių dėl Generalinių krovinių terminalo direktoriaus įgaliojimų, ji galėjo paprašyti LKAB „Klaipėdos Smeltė“ vadovo patvirtinimo. Nepagrįsti apeliantės samprotavimai, susiję su 2007-02-22 įvykusiu šalių atstovų susitikimu ir šio susitikimo teisine reikšme. Nei šio susitikimo metu, nei vėliau ieškovė atsakovei nesiūlė jokio kito įkainio. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė savo 2007-03-02 rašte Nr. 124 neišdėstė nesutikimo su ieškovės nurodytais įkainiais, o nurodė, kad yra priversta naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis, kas ieškovei davė pagrindą manyti, jog UAB „Koralita“ sutinka su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ paslaugų teikimo sąlygomis. Todėl šis atsakovės raštas yra minimas ieškovės rengiamose pažymose, kurios yra sumokėjimo už paslaugas, atsakovei suteiktas vadovaujantis jos prašymais, pagrindas. Priešingai, nei teigia apeliantė, ginčijami įkainiai pradėti taikyti tik po 2007-03-01 atsakovei suteiktoms paslaugoms, nors apie šių paslaugų įkainius atsakovė buvo informuota dar 2007-02-19 raštu Nr. 04-02/919. Ieškovės įkainių lyginimas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ įkainiais yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiniais duomenimis. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovė jai nepateikė PVM sąskaitų faktūrų išrašymą pagrindžiančių dokumentų. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė būtų keipusis į ieškovę dėl PVM sąskaitą faktūrą pagrindžiančių dokumentų nepateikimo. Atsakovė atsiuntė ieškovei skolų suderinimo aktą Nr. 6, kuriame nurodo savo skolą pagal ieškinio sumos apskaičiavime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, tame tarpe ir už geležinkelio vagonų naudojimą. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė iš ieškinio reikalavimo išminusavo atsakovės ieškovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros KO Nr. 01573 nurodytą sumą – 3 023,93 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl ieškovės reikalavimo sumokėti už laivo peršvartavimo paslaugas, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-14 nutartimi nebuvo konstatuota ieškovės kaltė dėl laivo peršvartavimo. Apeliantės samprotavimai apie kitas nagrinėjamas bylas su šia civiline byla nėra susiję. Apeliantės argumentai dėl ieškovės geležinkelio transporto paslaugų teikimo bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių naudojimo teisėtumo visiškai nepagrįsti ir nesusiję su šios civilinės bylos nagrinėjimu. Atsakovė nepareiškė priešieškinio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl uosto žemės nuomos bei krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis. Teismas ieškovei pagrįstai priteisė palūkanas nuo skolos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys yra pasirašiusios 2006-03-16 krovos ir kitų su krova susijusių paslaugų sutartį Nr. 1021/1.1 (t. I, b. l. 7) ir papildomą 2006-08-21 susitarimą Nr. 1238/1.1 prie šios sutarties (t. I, b. l. 21), 2006-06-20 laivų aptarnavimo paslaugų sutartį Nr. 1155/4.2 (t. I, b. l. 28), 2006-09-15 konteinerių terminalo paslaugų sutartį Nr. 1331/1.1 KT (t. I, b. l. 35), pagal kurias ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti sutartyse numatytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti laikydamasi nurodytose sutartyse nustatytos tvarkos ir terminų. Ieškovės reikalavimai pareikšti už 2007-03-01 – 2007-04-05 laikotarpiu atsakovei suteiktas paslaugas (t. I, b. l. 43-88). Pagrindinis atsakovės argumentas yra tas, kad jai atsisakius ieškovės teiktų krovos paslaugų (nes krovos darbus atliko pati), ieškovė pažeisdama sudarytų sutarčių sąlygas vienašališkai, nesuderinusi su atsakove, pakeitė kitų paslaugų įkainius: vagonų padavimo nuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ šiaurinių vartų iki UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalo“ (toliau – KŠT) ir grąžinimo atgal po krovos – 170 Lt, krovininio automobilio įleidimo į bendrovės teritoriją ir naudojimosi bendrovės (ieškovės) pravažiuojamaisiais keliais – 40 Lt. Atsakovės nuomone, sprendžiant šalių ginčą pagrindine laikytina 2006-09-15 konteinerių terminalo paslaugų sutartis Nr. 1331/1.1 KT, kuri taikytina būtent tam atvejui, kai ieškovė krovos darbų nebevykdė, tačiau teikė su krova susijusias paslaugas (vagonų padavimą, krovininių automobilių įleidimą). Šios sutarties 4.1.7 punktu ieškovė įsipareigojo užsakyti geležinkelio vagonų, skirtų kroviniui bei konteineriams pakrauti / nukrauti, atsiuntimą iš „Draugystės“ stoties į terminalą (į ieškovės teritoriją). Šios sutarties priede „Terminalo paslaugų įkainiai“ (t. I, b. l. 40) lentelės „V. Kitos paslaugos“ 51 punktu susitarta, kad konteinerio pristatymo geležinkelio riedmenimis iš terminalo į geležinkelio stotį „Draugystė“ arba iš stoties į terminalą atsakovei nustatytas įkainis yra 12 eurų už konteinerį, t. y. už vagoną. Tai atsakovei priimtinas įkainis, dėl jo buvo susitarta, todėl šį įkainį ieškovei nepagrįstai padidinus, atsakovė atsisakė apmokėti pateiktas sąskaitas.

Ieškovės nuomone, sprendžiant klausimą dėl sumokėjimo už suteiktas geležinkelio vagonų padavimo nuo šiaurinių vartų iki KŠT ir grąžinimo atgal paslaugas reikia vadovautis ne krovinių terminalo, o šalių 2006-03-16 sudaryta krovos ir kitų su krova susijusių paslaugų sutartimi Nr. 1021/1.1.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais šiuo klausimu. 2006-03-16 sutarties Nr. 1021/1.1 4.1.2. punkte nustatyta, kad atsakovė sumoka ieškovei už paslaugas, suteiktas vadovaujantis atsakovės paraiška, suderinta su ieškove, pagal ieškovės įkainius, galiojančius paslaugos suteikimą fiksuojančio dokumento sudarymo dieną, jei šalys nesusitaria kitaip. Konteinerių terminalo paslaugų sutarties priede (t. I, b. l. 42) 51 eilutėje nurodytas įkainis už konteinerio, o ne vagono pristatymą geležinkelio riedmenimis iš terminalo į geležinkelio stotį „Draugystė“ arba atgal, be to, 15 pastaboje yra nurodyta, kad įkainis netaikomas geležinkelio platformų junginiams su stacionariais konteineriais – refrižeratoriais (t. I, b. l. 42). Atsakovės paraiškose (užsakymuose) nurodyta geležinkelio vagonų rūšis – refrižeratorių sekcija arba refrižeratorių konteinerių jungtis (t. III, b. l. 110-136). Už suteiktas geležinkelio vagonų padavimo nuo šiaurinių vartų iki KŠT ir grąžinimo atgal paslaugas ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pagrindu nurodyta ne konteinerių terminalo sutartis, o 2006-03-16 sutartis Nr. 1021/1.1 ir papildomas 2006-08-21 susitarimas Nr. 1238/1.1 (t. I, b. l. 51, 59, 86).

2006-08-21 susitarimo Nr. 1238/1.1 prie 2006-03-16 sutarties Nr. 1021/1.1 3.2. punkte nustatyta (t. I, b. l. 22), kad į perkrovimo įkainius yra įskaičiuotas geležinkelio vagonų padavimas iš „Draugystės“ stoties į krovos vietą ir jų grąžinimas atgal į stotį, perkraunant krovinį iš laivo į vagoną (3.2.1 papunktis), ir krovininių automobilių, vežančių krovinį, įleidimas į LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuomojamą teritoriją (3.2.4 papunktis). Atsakovei nusprendus savarankiškai vykdyti krovos darbus, ieškovė savo raštais 2007-02-19 Nr. 04-02/919 (t. II, b. l. 107) ir 2007-03-01 Nr. 04-02/1106 (t. II, b. l. 149) informavo atsakovę apie ieškovės teikiamų atskirų paslaugų, kurios anksčiau buvo įskaitytos į krovinio perkrovimo paslaugų įkainius, įkainius. Atskirai teikiamų paslaugų įkainių suma neprivalo sutapti su šių paslaugų, teikiamų kaip vieno paslaugų paketo, įkainiu, netgi tuo atveju, jei kiekviena į paslaugų paketą įeinančios paslaugos kaina būtų atskirai detalizuota, jeigu šalių nesutarta priešingai. Atsakovė atsisakė viso paslaugų paketo, į kurį įėjo ir geležinkelio vagonų padavimas ir grąžinimas bei krovininių automobilių įleidimas į ieškovės nuomojamą teritoriją, o dėl šių paslaugų, teikiamų atskirai, įkainių šalys sutartyje nebuvo susitarusios, todėl negalima teigti, kad atsakovė minėtais raštais vienašališkai pakeitė šalių 2006-03-16 sutarties Nr. 1021/1.1 ar papildomo susitarimo prie jos nuostatas.

Ieškovės reikalavimų dėl sumokėjimo už atsakovei suteiktas geležinkelio vagonų padavimo nuo šiaurinių vartų iki KŠT ir grąžinimo atgal paslaugas pagrįstumui esminę reikšmę turi šios aplinkybės; 1) atsakovei apie įkainius buvo žinoma dar iki paslaugų gavimo, 2) atsakovė, žinodama apie šiuos įkainius, sutiko gauti paslaugas, 3) paslaugos buvo faktiškai suteiktos. Iš atsakovės rašto ieškovei (t. II, b. l. 114) matyti, kad jau vėliausiai 2007-03-02 atsakovei įkainiai buvo žinomi, nepaisydama to, atsakovė nurodė pasinaudosianti ieškovės teikiamomis paslaugomis. Atsakovė teikė paraiškas dėl paslaugų teikimo, ieškovė tas paslaugas suteikė. Geležinkelio vagonų padavimo nuo šiaurinių vartų iki KŠT ir grąžinimo atgal paslaugos, kurias reikalauja apmokėti ieškovė, atsakovei buvo suteiktos 2007-03-03 – 2007-03-28 laikotarpiu (t. I, b. l. 51-52, 59-60, 86-87). Krovininių automobilių įleidimo į LKAB „Klaipėdos Smeltė“ teritoriją paslaugos buvo suteiktos 2007-03-01 – 2007-03-31 laikotarpiu (t. I, b. l. 48, 61), bet to, kaip atsiliepime nurodė ieškovė, 40 Lt įkainis už suteiktus vienkartinius leidimus krovininiams automobiliams buvo taikomas ir anksčiau, atsakovė už šias paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo. Visos PVM sąskaitos faktūros, kurių apmokėjimo ieškiniu reikalauja ieškovė, nurodytos ir šalių 2007-12-30 pasirašytame skolų suderinimo akte (t. IV, b. l. 30, 31). Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad iki šalių ginčo atsakovė visą laiką vykdė savo įsipareigojimus ir laiku apmokėdavo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, neatleidžia jos nuo sutartinės pareigos taip elgtis ir toliau.

Apeliantės argumentas, kad ji neprivalo apmokėti pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (Nr. KS 249045, Nr. KS 249092, Nr. KS 249279), kadangi ieškovė nepateikė jų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, yra atmestinas. Ieškovė atsiliepime nurodo su šiomis sąskaitomis faktūromis atsakovei pateikusi jas pagrindžiančias pažymas (t. I, b. l. 52, 60, 87), kurios yra pateiktų sąskaitų apmokėjimo pagrindas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė atsakovei iki bylos iškėlimo pradžios būtų reiškusi pretenzijas dėl sąskaitų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų trūkumo ar pažymose nurodytų duomenų teisingumo, todėl apeliantės nurodyta aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 12, 178 str.). Nei dėl paslaugų suteikimo fakto, dėl jų kokybės ginčo nėra, skolos suma šalių buvo suderinta, todėl apeliantės argumentas yra formalus ir netgi minėtai aplinkybei (dėl dokumentų nepateikimo) pasitvirtinus, ji nepanaikintų atsakovės pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas, o tik galėtų būti pagrindu sumažinti palūkanas ir delspinigius.

Pačių įkainių nustatymo procedūrų ar jų dydžio ekonominio pagrįstumo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 265 str. 2 d.), nes atsakovė dėl jų priešinių reikalavimų šioje byloje nepareiškė. Reikalavimas pripažinti LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įkainių už vagonų padavimą nuo šiaurinių vartų iki KŠT rampos ir grąžinimą atgal po krovos iki šiaurinių vartų po 170 Lt už vieną vagoną bei krovininių automobilių įleidimą į bendrovės teritoriją ir naudojimąsi bendrovės privažiuojamaisiais keliais po 40 Lt už vieną krovininį automobilį vienašališką nustatymą ir taikymą uždarajai akcinei bendrovei „Koralita“ neteisėtu pagal atskirą atsakovės ieškinį nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1430-37/2008, kurioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-02 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Byla šiuo metu nagrinėjama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme. Jei minėtoje byloje bus nustatyta, kad įkainiai yra nepagrįsti, UAB „Koralita“ įgis teisę iš LKAB „Klaipėdos Smeltė“ reikalauti už šias paslaugas permokėtos sumos grąžinimo CK 6.237 str. 1 ir 2 dalių pagrindu.

Apeliantės argumentai dėl atsakovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nenagrinėtini, kadangi Konkurencijos įstatymas (toliau – Įstatymas), nustato šio įstatymo pažeidimų, kuriuo yra ir draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi pažeidimas (Įstatymo 9 str.), specialias nagrinėjimo procedūras. Atsakovė dėl minėto pažeidimo galėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą (Įstatymo 23 str. 1 d. 2 p.), o pastarosios sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Įstatymo 38 str. 1d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis Vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. N-444-347/2008 nustatė nesant LKAB „Klaipėdos Smeltė“ kaltės civilinės atsakomybės prasme dėl laivo „Ref Star“ peršvartavimo. Visų pirma, administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gali kilti tik fiziniams, o ne juridiniams asmenims, antra, byloje nebuvo nagrinėjamas net LKAB „Klaipėdos Smeltė“ darbuotojų atsakomybės klausimas, trečia, jei jis ir būtų nagrinėtas, vien administracinės atsakomybės netaikymo faktas automatiškai nėra civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes ATPK ir CK reguliavimo dalykai yra visiškai skirtingi. Tačiau ši neteisinga pirmosios instancijos teismo argumentacija nereiškia, kad yra pagrindas atleisti atsakovę nuo ieškovės jai faktiškai suteiktų paslaugų už laivo švartavimą ir geležinkelio vagonų prastovas apmokėjimo. Atsakomybės dėl netinkamo laivo „Ref Star“ švartavimo ir su tuo susijusių atsakovės nuostolių kilimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 265 str. 2 d.), nes atsakovė dėl to priešinių reikalavimų šioje byloje nepareiškė (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 265 str. 2 d.). Savo 2007-03-12 raštu Nr. 165 (t. II, b. l. 112) atsakovė ieškovei nurodė, kad dėl laivo „Ref Star“ švartavimo patirtų nuostolių pareikš reikalavimus ieškovei. Reikalavimas atlyginti žalą, susijusią su „Ref Star“ švartavimo aplinkybėmis, pagal atskirą atsakovės ieškinį nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-170-159/2008, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-20 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Šioje byloje į prašomą priteisti žalos atlyginimą UAB „Koralita“ yra įtraukusi ir nuostolius dėl prastovų. Byla šiuo metu nagrinėjama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovė apgaulės būdu, siekdama pasipelnyti, už tos pačios paslaugos suteikimą neteisėtai reikalauja sumokėti du kartus pateikdama PVM sąskaitas faktūras Nr. KS 249091 (t. I, b. l. 57) ir Nr. KS 249250 (t. I, b. l. 82), savo raštuose (t. I, b. l. 54, 58) kaip pagrindą nurodydama tą patį geležinkelio stoties „Draugystė“ 2007-03-19 bendrąjį aktą Nr. 06-0700267. Ieškovės 2007-03-28 rašte Nr. 04-01/1537 (t. I, b. l. 58) buvo padaryta rašymo klaida, t. y. prie šio rašto pridedamų dokumentų nurodytas ne tas bendrasis aktas, kuris iš tikrųjų buvo siųstas atsakovei ir kurio duomenys minimi rašte, ir tai atsakovei yra žinoma. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės 2008-02-22 raštas Nr. 02-02/1547 atsakovei ir bendrasis aktas Nr. 06-0700274 (t. IV, b. l. 28, 29).

Apeliantės argumentas, kad reikalaudama priteisti sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą KS Nr. 249002 (t. I, b. l. 43), ieškovė neišminusavo atsakovės ieškovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje KO Nr. 01573 (t. V, b. l. 55) nurodytos 3 023,93 Lt sumos – komisinių, nepagrįstas, nes ieškovės pareikštas reikalavimas būtent šia suma yra sumažintas – tai matyti iš ieškovės pateiktų ieškinio sumos apskaičiavimų pirmos eilutės (t. I, b. l. 6, 43, t. II, b. l. 23).

Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kartu su delspinigiais iš atsakovės priteisė ir palūkanas, kadangi procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 str. 4 dalies prasme. Šioje teisės normoje numatyta taisyklė (palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos) netaikytina.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo aplinkybių ir argumentų dėl atsakovės geležinkelio transporto paslaugų teikimo neteisėtumo, neturėjimo teisės naudotis valstybės strateginiu turtu – geležinkeliu, nepagrįstai ex officio nepripažino niekiniais VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ uosto žemės nuomos sutarčių punktų, kuriais ieškovei suteikta teisė naudotis krantinėmis ir privažiuojamaisiais geležinkelio keliais. Nei ieškovės geležinkelio transporto paslaugų teikimo teisėtumo klausimas, nei ieškovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 265 str. 2 d., 266 str., CK 1.78 str. 5 d.). Atsakovė byloje nepareiškė reikalavimo pripažinti su ieškove sudarytų sutarčių negaliojančiomis tuo pagrindu, kad atsakovė apskritai neturėjo teisės teikti geležinkelio transporto paslaugas, o priešingai – šiomis sutartimis grindė savo atsikirtimus. Taip pat atsakovė neprašė visiškai ar iš dalies pripažinti negaliojančiomis atsakovės su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į bylą nebuvo įtraukta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti uosto žemės nuomos sutarčių teisėtumo klausimo. Atsakovė ilgą laiką naudojosi ieškovės paslaugomis, bendradarbiaudama su ieškove vystė savo verslą, todėl šie apeliantės argumentai nesuprantami, juo labiau kad tuos pačius argumentus atsakovė nurodo ir jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-170-159/2008 dėl žalos atlyginimo. Atsakovės teisės teikti geležinkelio paslaugas ar uosto nuomos sutarčių galiojimo klausimai neturi jokios įtakos atsakovės pareigai sumokėti už faktiškai gautas paslaugas.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai ir dėl pirmosios instancijos teismo neva padarytų procesinių teisės normų pažeidimų. Sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą teismui nebuvo jokio pagrindo trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ar VĮ Valstybinio jūrų uosto direkciją, kadangi teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, ar sprendimu ieškovės reikalavimai būtų patenkinti, ar atmesti, neturi įtakos šių juridinių asmenų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d., 266 str.). Pripažintina, kad teismas galėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 str. 4 p.), iki bus išnagrinėtos bylos pagal atsakovės ieškovei pareikštus ieškinius dėl įkainių dydžio pagrįstumo bei žalos, susijusios su laivo „Ref Star“ peršvartavimu (civilinės bylos Nr. 2-1430-37/2008 ir Nr. 2-170-159/2008), arba išskirti reikalavimus į atskiras bylas (CPK 136 str. 2 d.), tačiau teisėjų kolegijos anksčiau dėl šių bylų išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas to nepadaręs procesinių teisės normų nepažeidė. Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo išreikalauti ar pridėti prie bylos atsakovės prašomus dokumentus, kad būtų galima palyginti ieškovės tretiesiems asmenims taikomus įkainius, bei dėl atsisakymo atnaujinti bylos nagrinėjimą atmestini teisėjų kolegijos jau anksčiau dėl įkainių išdėstytų argumentų pagrindu. Teismas sprendžia įrodymų byloje pakankamumo ir sąsajumo klausimus (CPK 177 str. 1 d., 179 str., 180 str., 181 str. 1 d., 265 str. 1 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme surinkta pakankamai įrodymų, reikalingų bylai teisingai išspręsti, todėl nebuvo jokio pagrindo rinkti papildomus įrodymus ir juo labiau atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 157 str. 1 d., 256 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320, 329, 330, 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325– 333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusErika Misiūnienė