Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. U. grožio mokykla ieškinį atsakovei G. U. dėl vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka siunčiant procesinius dokumentus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei iškėlė bankroto bylą. Nei ieškovės dokumentai, nei ieškovės turtas, bankroto administratoriui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka nėra perduoti. 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ieškovės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3 118,16 Eur finansinį reikalavimą, kiti galimi ieškovės kreditoriai nežinomi. Pažymėtina, jog ieškovė veikė nuo 1996 metų, tačiau veiklos laikotarpiu neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, todėl nėra galimybės ir iš viešų duomenų nustatyti ieškovės finansinės situacijos. Ieškovės vadove ir savininke nuo jos įsteigimo buvo atsakovė G. U.. Ieškovė nurodo, kad atsakovė kaip įmonės savininkė ir vadovė nevykdė jai pavestų pareigų: pažeidė pareigą veikti kreditorių interesais bei nedaryti jiems žalos, nesirūpino įmonės ūkine – komercine veikla, nesudarė ir neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, neišsaugojo įmonės turto bei dokumentų, nedėjo pastangų padengti susidariusių įsipareigojimų, o savaime paliko nemokią įmonę ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas sukelia civilines teisines pasekmes – prievolę atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Taigi, atsakovė bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto, nesudarė turimo turto sąrašo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą), balanso bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperdavė ir jokių su įmonės veikla susijusių, bankroto procesui reikalingų dokumentų. Atsakovė užkirto galimybę bankroto administratoriui patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBI 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą), išaiškinti tikrąjį bankrutavusios įmonės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, įmonės skolininkus. Neperduodama dokumentų atsakovė kaltais veiksmais užkirto galimybę bankroto administratoriui vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, nustatyti kokį turtą turi įmonė, ar vykdė veiklą nepažeidžiant teisės aktų nustatytų teisių ir pareigų, todėl atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) yra akivaizdūs.

Pažymėtina, kad įmonei patyrus žalą dėl neperduotų įmonės finansinių dokumentų bei turto, žala kyla ir įmonės kreditoriams, nes tokiu būdu sumažėja kreditorių galimybė, kad jų finansiniai reikalavimai bus patenkinti. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog iš įmonės pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau ir apmokamos administravimo išlaidos, žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, tačiau ir administravimui skirtas lėšas, todėl ieškovė nurodo, kad atsakovės padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (3 118,16 Eur) ir teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (1 000 Eur), iš viso 4 118,16 Eur.

Be to, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidinėjant teisės aktus, nevykdant įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų pareigų, neteikiant dokumentų, neperduodant įmonės turto, yra užkirstas kelias bankroto administratoriui patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį, nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą), vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, išaiškinti tikrąjį bankrutavusios įmonės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, įmonės veiklą, skolininkus ir skolas pagrindžiančius dokumentus yra neįmanomas, todėl laikytina, kad yra priežastinis ryšis tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 4 118,16 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės yra tenkintinas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 118,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugsėjo 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl iš atsakovės priteisiama 93 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas (akto redakcija iki 2017-07-01), 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 95 straipsnio 3 dalis) ir 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis), iš viso – 98,37 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 118,16 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 118,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės G. U. grožio mokykla, juridinio asmens kodas 123458997, naudai.

Priteisti iš atsakovės G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 98,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.