Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) melžėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji S. D. 2011-11-13, apie 19:00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) kieme, abejomis rankomis tampydama už plaukų bei ne mažiau kaip du kartus ranka suduodama mažametei nukentėjusiajai E. R. per veidą, padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu nosies srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji S. D. teisme kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-11-13 apie 19.00 val. grįžo namo iš jubiliejaus. Nukentėjusioji E. R. tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje vedžiojo šuniuką. Nukentėjusiosios paprašė degtukų, nes žinojo, kad ji rūko, tačiau ši atsakė, kad degtukų neturi. Tada paprašė, kad duotų vaikino telefoną, kuris, jos teigimu, dėl nukentėjusiosios kaltės sumušė jos sūnų. E. R. pasakė, kad nepažįsta to vaikino ir kad jos sūnų sumušė ne dėl jos kaltės. Tada ji paskambino sūnui ir, kai jis išėjo į lauką, nukentėjusiajai pasakė, kad bent jau sūnui duotų to vaikino numerį. Konfliktas įvyko todėl, kad E. R. neparodė jos sūnų sumušusio vaikino, nors ji buvo išsiviliojusi jos sūnų iš namų, kad jį sumuštų. Nukentėjusioji timptelėjo jai už plaukų, ji suriko ir įkibo nukentėjusiajai į plaukus, jos susistumdė, tačiau jokių smūgių rankomis nukentėjusiajai nesudavė. Teigė, kad galėjo ji pirma nukentėjusiajai paimti už plaukų, tačiau kadangi buvo išgėrusi, daug ko nepamena. Ar nukentėjusiajai tempė už plaukų prieš sūnaus atėjimą, ar po to, nepamena. Sūnus taip pat matė, kaip nukentėjusioji jai tempė už plaukų, tačiau kuriuo momentu jis matė - nepamena. Nukentėjusiajai norėjo pagriebti už striukės ir nuvesti parodyti, kur gyvena E., tačiau matyt pagriebė už plaukų. Neigia, kad būtų mušusi nukentėjusiąją.

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad 2011-10-13 apie 19 val. su kaltinamąją S. D. susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jos pažįstamos per S. D., nes gyvena tame pačiame name. Kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi. Žino, kad kaltinamosios sūnų vienas vaikinas primušė, bet kodėl kaltinamoji kaltiną ją dėl šio įvykio, nežino. Kaltinamajai pasakė, kad nežino, kur tas vaikinas gyvena, neturėjo jo telefono. Dėl to kaltinamoji pradėjo tampyti ją už plaukų. S. D. ėmė ne už striukės, o tempė už plaukų ir dar pritraukė galvą prie automobilio. Ji šaukė, kai ją tempė už plaukų, prašė, kad paleistų. Kaltinamoji niekur nebandė jos vesti. Kai pasakė, kad kaltinamosios sūnus buvo sumuštas ne dėl jos kaltės, S. D. sudavė smūgį į veidą. Pataikė į nosį, bet ar kumščiu, ar delnu - negali pasakyti. Po to kaltinamoji paskambino savo sūnui. Kaltinamoji laikė ją už plaukų iki kol atėjo jos sūnus. Kada kaltinamoji sudavė antrą smūgį, nepamena, galėjo būti, kai atėjo jos sūnus. Kaltinamoji sūnui liepė, kad šis taip pat jai trenktų, bet jis netrenkė ir tada kaltinamoji sudavė smūgį savo sūnui. Po to liudytoja R. G. ėjo išmesti šiukšlių ir išgirdo, kad ji šaukia, todėl priėjo, o kaltinamoji ją paleido ir nuėjo. Pagalbos ji nesikvietė, tik šaukė. Po kaltinamosios smūgių jautė fizinį skausmą, paėjus už kioskelio jai pasidarė bloga, po to kelias paras skaudėjo veidą.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2011-11-13 vakare buvo namuose, kai paskambinusi ir atėjusi R. G. pasakė, kad jos dukra yra mušama. Dukrą rado stovinčią kieme apsiverkusią, ji buvo ištikta šoko, todėl mažai ką galėjo pasakyti, buvo išsigandusi. Dukra jai sakė, kad S. D. apkaltino ją dėl sūnaus sumušimo, tampė už plaukų, vijosi. Taip pat pasakojo, kad buvo atėjęs kaltinamosios sūnus, kuris savo motinai sakė, kad paleistų jos dukrą, tačiau tada kaltinamoji savo sūnui kumščiu trenkė į veidą, kuris verkdamas nuėjo. Dukra taip pat sakė, kad ją stūmė ir ji atsitrenkė į mašiną, po to jai trenkė į nosį, galvą. Po įvykio jos iškvietė policiją ir nuėjo pas kaltinamąją į namus. Dukrai prie nosies buvo padaryta kraujosruva, jautėsi, kad galvoje yra guzai, buvo išrauta nemažai plaukų. Palaikė pareikštą 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Prašo priteisti tokią sumą, nes dukra po įvykio prastai miegodavo naktimis, taip pat yra išlikusi baimė, dukra bijo vaikščioti tamsoje, kad jos neužpultų. Po įvykio dukros nevedė nei pas psichologą, nei pas psichiatrą. Būna, kad dukra prabunda naktį ir pradeda šaukti, o jei kas paskambina į duris, krūpčioja. Jei reikia išeiti, ji bijo viena išeiti ir kviečiasi, kad kas nors eitų kartu.

Liudytoja R. G. parodė, kad L. K. yra jos kaimynė. 2011-11-13 po 19 val. ji išėjo į lauką išmesti šiukšlių. Prie kioskelio, kuris yra kieme, išgirdo, kad kažkas šaukia „gelbėkit“, „padėkit“. Priėjusi pamatė, kad nukentėjusioji E. R. parkritusi ant kelių, o ją už plaukų laiko kaltinamoji S. D.. Tada sušuko kaltinamajai, ką ji čia daro. S. D. iš karto E. R. nepaleido, matė, kaip kaltinamosios mažasis sūnus bandė motiną atplėšti nuo nukentėjusiosios ir kaltinamoji sūnui trenkė iš rankos, pataikė į veidą ir tik paskui S. D. nuėjo. Tada ji priėjo prie nukentėjusiosios, kuri užėjo už kioskelio ir pradėjo vemti, verkė ir kukčiojo. Paskambino policijai bei E. R. mamai. Tada pasodino nukentėjusiąją, kad kažkiek apsiramintų, nukentėjusioji atrodė baisiai, jos plaukai buvo suvelti, verkė nesustodama ir atrodė, kad jau dūsta. Matė, kad buvo sužalojimas nukentėjusiajai netoli nosies, buvo nemaža kraujosruva. Ar įvykio metu buvo suduoti nukentėjusiajai smūgiai, nelabai įžiūrėjo, kadangi lauke buvo prietema, jau temo, bet kad nukentėjusiajai kaltinamoji pešė už plaukų, tikrai matė. Kai nuėjo su policijos pareigūnais pas kaltinamąją į namus, S. D. pradėjo jiems grasinti. Praėjus porai savaičių po to įvykio, pas juos į kiemą atvažiavo kažkokie vyrai ir pradėjo ieškoti E. R., kitų vaikų, vieną berniuką primušė, bet jis nesiskundė. Kaltinamoji grasina visiems. Pati turi mažą vaiką ir dabar jai būtų baisu jį vieną išleisti į kiemą.

Kaltinamosios S. D. kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamą nusikaltimą, įrodyta ne tik jos daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios E. R., liudytojų L. K. ir R. G. parodymais teisiamojo posėdžio metu, bet ir kitais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.).

Iš 2011-11-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sudaryta schema (b. l. 5-7).

Iš 2011-11-13 alkoholio testo Nr. 6311, prietaisu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18696 matyti, kad 19:44:21 val. S. D. nustatytos 1,39 % promilės (b. l. 25).

Iš 2011-11-18 specialisto išvados Nr. G 1581/11(04) matyti, kad E. R. padaryti: kraujosruva su nubrozdinimu nosies srityje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir sužalojimai nebūdingi griuvimui (b. l. 14).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba tai padarė kankindamas nukentėjusį asmenį. Nors kaltinamoji S. D. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies ir nurodė, kad nukentėjusiąją E. R. patempė už plaukų, tačiau jokių smūgių jai nesudavė, visgi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad S. D. abejomis rankomis tampė mažametę E. R. už plaukų bei ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jai per veidą ir taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios mažametės E. R. nuosekliais ir analogiškais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, kad S. D. po žodinio konflikto pradėjo tampyti ją už plaukų, po to sudavė vieną smūgį kumščiu ar delnu į veidą, pritraukė galvą prie automobilio, toliau laikė ją už plaukų ir sudavė dar vieną smūgį į veidą. Teismas taip pat vadovaujasi liudytojos R. G. parodymais, kad išėjusi į lauką ji pamatė E. R. parkritusią ant kelių bei ją už plaukų laikančią kaltinamąją S. D., jog iš karto po įvykio ji matė ant E. R. veido netoli nosies padarytą nubrozdinimą. Nukentėjusioji L. K. taip pat patvirtino, kad ant dukros veido iš karto po įvykio matėsi kraujosruva veide. Nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G 1581/11(04), iš kurios matyti, kad E. R. padaryta kraujosruva su nubrozdinimu nosies srityje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje nurodytomis aplinkybėmis. Teismas atmeta kaltinamosios duotus parodymus apie tai, kad mažametei smūgių ji nesudavė ir vertina juos kaip gynybinę kaltinamosios versiją. Taip pat jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme pripažinti įrodymai nepatvirtina kaltinamosios S. D. nurodytų aplinkybių, kad ji smūgių mažametei nesudavė. Pagrindą nesivadovauti kaltinamosios S. D. duotais parodymais teismas turi atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi – jai nustatytos 1,39 promilės, be to, ji duodama parodymus teisme juos keitė, pati patvirtino, kad visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Kadangi E. R. yra gimusi (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu – 2011-11-13 - jai buvo trylika metų, o mažamečiu laikomas asmuo iki keturiolikos metu, S. D. padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, kad S. D. sukėlė mažametei E. R. fizinį skausmą, kadangi iš specialisto išvados Nr. G 1581/11(04) matyti, kad mažametei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamosios S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajai S. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamoji S. D. teisiama pirmą kartą (b. 1. 35), administracine tvarka bausta, turi galiojančią nuobaudą (b. 1. 37-38), Šiaulių apskr. VPK Šiaulių m. PK VPS Centro policijos nuovadoje į apskaitą neįrašyta, skundų dėl jos elgesio negauta (b. 1. 40), dirba (b. l. 45), (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai (b. 1. 47). Įvertinęs visas šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), tačiau BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis - laisvės atėmimas, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. D. skyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kadangi S. D. yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, pirmą kartą padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, šeimyninę ir turtinę padėtį, užimtumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41), todėl bausmės vykdymas jai atidėtinas (LR BK 75 str.), paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darys jos elgesiui teigiamą įtaką.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymą L. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos (b. 1. 20-21). Teisme ji palaikė civilinį ieškinį ir nurodė, kad dukra po įvykio prastai miegodavo naktimis, jai iki šiol yra išlikusi baimė, dukra bijo vaikščioti tamsoje, kad jos neužpultų. Nukentėjusioji E. R. taip pat patvirtino, kad po kaltinamosios smūgių ji jautė fizinį skausmą, kelias paras skaudėjo veidą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. R. buvo padarytas nežymius sveikatos sutrikdymas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamosios S. D. padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei diskomfortą. Visgi teismas nenustatė, kad padaryti sveikatos sužalojimai būtų sukėlę ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios sveikatai. Todėl teismas, siekdamas nukentėjusiosios ir kaltinamosios interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, bei vadovaudamasis teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį, civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį iki 1000 litų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 32-34), panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., S. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7 p., įpareigoti S. D. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš S. D. 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.