- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- II-621-573/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00470-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Dainius Ročys (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. A.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato (toliau – institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja G. J. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal D. A. pareiškimą, dėl to, jog D. A. teikė pavėžėjimo paslaugas, tačiau už jas atlygio negavo ir, tokiu būdu, jam buvo padaryta 150 Eur žala, nurodydama, kad, esant nesutarimams tarp šalių dėl nevykdomų įsipareigojimų sudarius civilinę sutartį, ginčai spręstini civilinio proceso tvarka, pretenziją pateikiant, teisme. Tyrimas policijos įstaigoje aptariamu atveju neatliktinas, nesant administracinio ar baudžiamojo kodeksuose numatyto teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
D. A., nesutikdamas su institucijos priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, medžiagą paskirti nagrinėti iš naujo. Skunde pareiškėjas nesutinka su tyrėjos vertinimu, kad jis gali savo teises ginti civiline tvarka, tačiau tyrėja nesurinko visos informacijos visumos, kadangi neišsikvietė J. R. į apklausą, nesurinko jo parodymų, nepasidomėjo jo finansine padėtimi – banko sąskaitos likučiu bei statusu darbo rinkoje, todėl tyrėja vadovavosi tik dalimi informacijos – jo pareiškimu. Neišsiaiškintos aplinkybės yra esminės, sprendžiant klausimą, ar toks žmogus, kuris dirba ar nedirba, turi pinigų ar neturi, ar galima iš tokio žmogaus kažką išsiieškoti civiline tvarka ar ne. Jam, D., nėra žinomos tikslios aplinkybės, apie J. finansus, todėl negali žinoti, o tik daryti prielaidas. Pareiškėjo nuomone, tyrėja prieš siūlydama civilinę tvarką, galėjo surinkti informaciją apie J. finansus, ir tada spręsti ar tikslinga siūlyti civilinę tvarką ar ne. Tyrėja nutarime teigia, jog „baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutine, paskutinė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis, tų pačių tikslų negalima pasiekti.“ Pareiškėjo teigimu, būtent apie tai ir eina kalba, jog jis teisėtų tikslų pasiekti ir negali civiline tvarka, kadangi J. nuslėpė nuo jo tikrąją informaciją, apie savo finansinę padėti, sukurdamas pasitikėjimo juo iliuziją. Pareiškėjas numano, kad J. turi bylų dėl sukčiavimo, bet pareigūnė nesurinko šitos informacijos, todėl, jei jis turi priteistų skolų, J. puikiai supranta, kad jis (pareiškėjas) žalos niekada neišsiieškos, net jei žalą ir prisiteistų, šią informaciją jis nuo jo nuslėpė, ir tik atskleidė jau tada, kuomet jam buvo per vėlu spręsti, ar teikti jam pavėžėjimo paslaugą ar ne.
Pareiškėjo nuomone, nepaisant to, kad jam nebuvo padaryta didelė žala turtui, kaip tai nurodo BK 190 straipsnio l dalis, tai dar nereiškia, kad J. R. neturi gauti baudos pagal BK 108 straipsnį, ir nebūti patrauktas atsakomybėn už sukčiavimą. Kadangi J. visiškai išvengė turtinės prievolės, pagal BK 182 straipsnį l dalį, jis privalo būti patrauktas už tai atsakomybėn. Tokiu atveju, jeigu jis būtų patrauktas atsakomybėn už sukčiavimą, jis informuotų bylą kuruojančią prokurorę apie tai, kad yra duomenų, kad J., būdamas laisvėje, ir toliau daro tokio paties pobūdžio nusikaltimus.
Tad kreiptis civiline tvarka, pareiškėjo nuomone, tinka tik tokiu atveju, kuomet pilietis yra dirbantis, arba nuosavybės teise turi jam priklausančio turto, kitu atveju, o būtent šiuo atveju, civilinė tvarka jam nesuteikia galimybės pasiekti norimo rezultato, ir yra neefektyvi, nes yra per švelni, kadangi reikia taikyti kraštutinę būtent baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi civilinių ieškinių J. turi pakankamai, ir, jo nuomone, iki šios dienos, ko gero niekur nedirba ir nesiruošia dirbti ir nėra niekam atlyginęs jokių žalų.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad su D. A. skunde išdėstytais argumentai nesutinka. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate gautas pareiškėjo D. A. pareiškimas dėl to, kad D. A. susitarimo būdu teikė pavėžėjimo paslaugas ir kitas, pavėžėjimo metu atsiradusias paslaugas, tačiau už jas atlygio negavo. Pareiškėjo teigimu ir jo vertinimu, jam padaryta 150 eurų turtinė žala. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas nurodo, jog jo draugas J. R. paprašė jo suteikti pavėžėjimo paslaugas, o pareiškėjas sutiko. Pagrindžiant faktiniais dokumentais žalą pareiškėjui sudaro 20,67 eurų suma, tai matoma iš pareiškėjo pateikto kvito kopijos už kurą. Pareiškėjo įvardijama suma 150 eurų yra pagrįsta tik dalinai. Iš pateiktos medžiagos nėra matoma sutarta pavėžėjimo paslaugos kaina, tai reiškia, kad pareiškėjas pats sutiko teikti pavėžėjimo paslaugą ir kitas atsiradusias paslaugas savo noru, prisiimdamas atsakomybę. Taip pat pareiškėjo pateiktame pranešime matoma, jog pavėžėjimo paslaugų metu, jie nuvyko į restoraną pavalgyti, tačiau J. R. neturėjo su savimi pasiėmęs pinigų, dėl ko pareiškėjas sumokėjo kažkokią dalį sumos savo noru, kuri nėra nurodyta pareiškime. Prie pareiškimo yra pateiktas tik degalinės įsigyto kuro kvitas. Kadangi pareiškėjas sutiko su kita šalimi dėl teikiamų paslaugų, kilo sutartinė žodinė teisė bei atsirado civiliniai santykiai.
Institucija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už atsisakymą sumokėti už važiavimą taksi arba už taksi iškvietimą. Vadovaujantis ANK reglamentavimu policija nėra įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teisenas, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 446 straipsnį. 2023 m. gegužės mėn. 17 d. nutarime nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. 26-ANR_N-137-2023 yra pasisakyta, kad D. A. dėl taksi paslaugų teikimo turi teisę kreiptis į Kauno miesto Viešosios tvarkos skyrių dėl teisenos pagal ANK 446 straipsnį pradėjimo.
Institucija nurodė, kad iš surinktų duomenų matyti, kad tarp D. A. ir J. R. yra susiklostę civilinio pobūdžio santykiai, kurie reguliuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatomis.
Kauno AVPK nuomone institucijos pareigūnas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą –2023 m. gegužės mėn. 17 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. 26-ANR-137-2023, kurį naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje skundą prašė tenkinti, išdėstė skundo argumentus. Pareiškėjo nuomone, civilinė teisė galioja tiems asmenims, kurie dirba ir tik tada ji veiksminga, kai galima žalą išsiieškoti, nesąžiningiems tokia teisė negali būti taikoma, nes iš jų negalima išsiieškoti jokios žalos. Nurodė, kad padaryta jam 150 Eur žala. Ją sudaro degalai, dirbtos dvi dienos, automobilio kaštai, važiuota ir į Pravieniškes ir atgal. J. R. pažinojo 8 metus, apie jo teistumus sužinojo tik dabar. Dėl žalos išsiieškojimo su juo susirašinėjo žinutėmis, jis skolos neneigė. Atsiskaityti žadėjo gavęs atlyginimą, kad atlygins, tikisi iki dabar. Žalos vertinimą gali daryti tik jis pats, nes teikia pavėžėjimo paslaugą. J. R. elgesys tyčinis.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apylinkės teismas, patikrinęs ir įvertinęs surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tyrėja priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal D. A. pareiškimą, esant susiklosčius civiliniams santykiams.
Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio ir kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys).
Teismas, patikrinęs pateiktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, priėjo išvados, jog tyrimo metu objektyvių duomenų, kad buvo padarytas pareiškėjo skunde nurodytas administracinis nusižengimas ar nusikaltimas, kad dėl ko būtų buvę būtina pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Tad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).
Pareiškėjas savo skunde, argumentus siedamas su J. R. tariamai nuslėpta jo finansine būsena ar teistumais, subjektyviai interpretuoja teisės normas, kurių taikymas, nagrinėjamu atveju, jokiu aspektu nesudaro teisinio pagrindo situaciją vertinti kitaip nei kaip susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad civilinį ieškinį pareiškęs ieškovas, remdamasis CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo būdus, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarp pareiškėjo D. A. ir J. R. susiklostė civiliniai santykiai, dėl kurių turi būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka, todėl skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
D. A. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23207909773 palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.