Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Gedgaudo Norkūno skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 21 d. nutarties, kuria V. M. -14/2007 pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartimi pripažinta, kad V. M. kartu su kitais asmenimis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 str. 1 d. (nusikalstamas susivienijimas), 253 str. 2 d. (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis dideliu keikiu), 1961 m. BK 146 str. 2 d. (svetimo turto vagystė), 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. (svetimo turto sugadinimo organizavimas), 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. (pasikėsinimas nužudyti Z. M. ).

2000 m. lapkričio 10 d. teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 129 bei papildomos ekspertizės akto Nr. 137 išvadomis nustatyta, kad inkriminuojamų veikų padarymo metu (1993 – 1995 metais) V. M. lėtine psichikos liga nesirgo, nebuvo jis ir laikinoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. V. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Po inkriminuojamų veikų padarymo 1997 m. gegužės 22 d. V. M. patyrė daugybines galvos smegenų, dešinės rankos, abiejų ausų ir nosies traumas, po kurių palaipsniu išsivystė ir šiuo metu diagnozuojamas sunkus depresijos epizodas be psichozės reiškinių, galvos smegenų traumos liekamieji padariniai su vidine galvos smegenų vandene ir padidinto intrakranialinio spaudimo sindromu. Kompleksiniai parcialiniai su antrine generalizacija traukulių priepuoliai. Organinis asmenybės sutrikimas su atskirų intelekto funkcijų kritimu, dėl kurių šiuo metu tiriamasis negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.

2003 m. birželio 30 d. – spalio 1 d. teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 13 išvada taip pat nustatyta, kad V. M. serga sunkia depresija be psichozės simptomų, pagal savo psichikos būseną jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Atsižvelgiant į nurodytų teismo psichiatrinių ekspertizių išvadas,Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartimi V. M. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, paskiriant jam stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nutartis pakeista ir V. M. skirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2007 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Viešosios Antakalnio poliklinikos, vykdančios V. M. ambulatorinį stebėjimą, prašymas pratęsti šio stebėjimo terminą. 2007 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pratęsė V. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

2007 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras Gedgaudas Norkūnas su skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas panaikinti 2007 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria pratęstas V. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas ir pakeisti pirmiau V. M. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Prokuroras skunde nurodo, kad 2007 m. vasario 20 d. posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, Antakalnio poliklinikos atstovė – gydytoja R. Samušytė paaiškino, jog šiuo metu V. M. nėra pavojingas sau ar aplinkiniams, motyvuodama tuo, kad V. M. nėra agresyvus. Tačiau šis paaiškinimas ir jo motyvacija prieštarauja pačios poliklinikos atstovės pateiktiems duomenims, iš kurių matyti, kad V. M. psichinė būklė nepagerėjo, o atvirkščiai pablogėjo - V. M. buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, šiuo metu išsako suicidines mintis.

Be to, prokuroras pažymi, kad paskutinė V. M. stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atliekama 2003 m. Poliklinikos atstovė pripažino, kad V. M. Antakalnio poliklinikoje lankosi tik kartą per mėnesį. Todėl šiuo metu spręsti klausimą dėl V. M. gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei daryti kategorišką išvadą, kad V. M. nėra pavojingas sau ar aplinkiniams, esant duomenims apie pablogėjusią pastarojo sveikatos būklę, nėra jokio pagrindo.

Prokuroras teigia, jog atsižvelgiant į tai, jog V. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 1d., 253 str. 2 d., 1961 m. BK 146 str. 2 d., 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., o gydymo įstaigos pateikti duomenys leidžia manyti, jog V. M. psichikos sveikatos būklė pasikeitė ir pastarasis gali būti pavojingas tiek sau, tiek aplinkiniams, 2007 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra naikintina, pakeičiant V. M. pirmiau taikytos priverčiamosios priemonės rūšį ir paskiriant V. M. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą patenkinti, nuteistojo gynėja prašė prokuroro skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Gedgaudo Norkūno skundas atmetamas.

2007 m. sausio 2 d. apžiūros akte komisija, susidedanti iš VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotojos asmens sveikatos priežiūrai G. Grikevičienės, PSC vedėjo G. Daubaro bei gydytojos R. Samušytės, apžiūrėjusi pacientą V. M. nustatė diagnozę: sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, rezistentiškas gydymui. Simptominė epilepsija, dažnai pasikartojantys židininiai kompleksiniai priepuoliai su antrine generalizacija, rezistentiški vaistams nuo epilepsijos. Galvos smegenų traumos padariniai, vidinė ir išorinė hidrocefalija, potrauminis abipusis klausos nervo neuritas, dešinės plaštakos trauminis palenkimas. Pirminė arterinė hipertenzija II. Komisija, įvertinusi psichikos būseną, dėl ligos rezistentiškumo, teigiamos dinamikos nebuvimo, rekomendavo pratęsti priverstinio pobūdžio medicinos priemonės taikymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (t. 21 b.l. 142-143). Vilniaus apygardos teismo posėdyje VšĮ Antakalnio poliklinikos atstovė - gydytoja R. Samušytė, patvirtino komisijos išvadas bei prašė pratęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Gydytoja nurodė, kad pacientas reguliariai kiekvieną mėnesį lankosi VšĮ Antakalnio poliklinikoje, jo būsena iš esmės nepasikeitė, sau ir aplinkiniams jis nėra pavojingas, kadangi nėra agresyvus. Taip pat gydytoja nurodė, kad nusiuntus depresija sergantį žmogų į stacionarą gali pablogėti jo būklė. Taigi, nepagrįstas prokuroro skundo argumentas apie būtinumą V. M. taikyti stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis.

Prokuroras skunde nurodo, kad V. M. reikia taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi jo būsena ne pagerėjo, o pablogėjo – V. M. buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, šiuo metu išsako suicidines mintis. Tačiau gydytoja R. Samušytė Vilniaus apygardos teismo posėdyje nurodė, kad V. M. būsena iš esmės nepasikeitė, o suicidinės mintys atsiranda beveik kiekvienam sergančiam depresija. Taip pat nepagrįstas prokuroro teiginys, kad V. M. gali būti pavojingas sau ir aplinkiniams, kadangi gydytoja R. Samušytė teismo posėdyje nurodė, jog pacientas nėra agresyvus, nebandė žaloti nei savęs, nei aplinkinių ir nėra jokių požymių, kad jis gali būti pavojingas aplinkiniams.

Kolegijos manymu, nėra pagrindo abejoti VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojų komisijos išvadomis bei gydytojos R. Samušytės paaiškinimais teisme. Todėl apygardos teismas, remdamasis pateiktais medicinos duomenimis, pagrįstai pratęsė V. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Gedgaudo Norkūno skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.