Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1099-619/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-31
Bylos Nr.
2S-1099-619/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Suinteresuotas asmuo
V. K.
Civilinė byla Nr. 2S-1099-619/2013Teisminio proceso numeris: 2-68-3-08199-2013-2
Proc. sprendimo kategorijos: 129.1; 122.4(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, vienasmeniškai, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., V. K. dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas antstolis S. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko V. K. ½ turto dalį pareiškime minėtose piniginėse lėšose, esančią bendra su sutuoktine V. K. nuosavybe. Prašyme nurodė, kad jo kontoroje vykdomas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl 6795,50 Lt skolos išieškojimo iš V. K.. Vykdomoji byla užvesta 2010-09-23. 2012-09-07 antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimas, kad skolininkas V. K. 2011-08-05 pilnai sumokėjo ir yra neskolingas. Liko išieškoti vykdymo išlaidas, kurias sudaro 1458,62 Lt. Pagal Spendimų vykdymo instrukciją kai skolininkas įvykdo sprendimą, iš jo išieškomos visos vykdymo išlaidos. Išieškoti vykdymo išlaidas iš V. K. nėra galimybės, nes jis pagal darbo sutartis nedirba, sąskaitos bankuose areštuotos, piniginių lėšų jose nėra, jo vardu registruotam turtui yra taikomi kitų institucijų areštai arba turtas apribotas įregistruota hipoteka. Skolininkas turi sutuoktinę, kuri turi piniginių lėšų bankų sąskaitose: AB „Swedbank“ – 985,39 Lt, AB DNB banke – 19563 Lt. Pagal LR CK 3.88 str. šios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nustatytina skolininko V. K. turto dalis šiame turte.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo antstolio S. M. prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 nuo 19 563,16 Lt sumos AB „DNB“ banke esančiose, V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiose sąskaitose LT(duomenys neskelbtini), LT(duomenys neskelbtini), LT(duomenys neskelbtini), t.y. 9781,58 Lt (devyni tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt vienas Lt 58 ct), ir 1/2 nuo 985,39 Lt sumos AB „Swedbank“ esančioje, V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančioje sąskaitoje Nr. LT(duomenys neskelbtini), t.y. 492,69 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt du Lt 69 ct). Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims (CPK 593 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs išieškotojo pranešimą, 2012 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Antstolis S. M., vykdydamas 1458,62 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą (b. l. 17), nustatė, kad V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine V. K. (b. l. 13) priklauso: piniginės lėšos (bendra suma – 19563,16 Lt), esančios AB DNB banko sąskaitose Nr. LT(duomenys neskelbtini), LT(duomenys neskelbtini), LT(duomenys neskelbtini), priklausančiose V. K. (b. l. 5, 6); 985,39 Lt dydžio lėšos, esančios AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. LT(duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). Teismas konstatavo, kad V. K. pagal darbo sutartį nedirba, jo banko sąskaitose lėšų nėra, jo turimo kito turto atžvilgiu pritaikytas kitų institucijų areštas ir hipoteka. Kadangi antstolio reikalavimui dėl vykdymo išlaidų išieškojimo patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė V. K. nuosavybė, todėl prašymas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tikslingas ir pagrįstas (CK 3.112 str., CPK 666, 667 str.). Remdamasis CK 3.117 str. 1 d. teismas konstatavo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju reikia nukrypti nuo Lietuvos Respublikos CK įtvirtintos prezumpcijos, todėl nustatė, kad V. K. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių jo sutuoktinės V. K. sąskaitose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad prašymas dėl skolininko turto dalies bendrame turte buvo išspręstas jai nepranešus, tokiu būdu nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai taikant materialinės teisės normas. Mano, jog teismas nepagrįstai vertino prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo kaip kylantį iš vykdymo proceso, nes ji nėra vykdymo proceso dalyvė. Teismas spręsdamas klausimą dėl išieškotojo prašymo CK 667 str. pagrindu, turėjo nustatyti skolininkui ir suinteresuotam asmeniui terminą atsiliepimams pareikšti ir pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog bylos žodinis nagrinėjimas yra būtinas, nes su skolininku ji nuo 2007 m. kovo 1 d. negyvena šeimoje, gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose, skolininkas turi kitą faktinę šeimą. Nurodo, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti nustatyti skolininko dalį tik dalyje bendrosios nuosavybės – tik piniginėse lėšose (CPK 667 str.), pateikė teismui neteisėtai gautus duomenis apie pinigines lėšas, esančias jos vardu banko sąskaitose. Pareiškėjas turėjo teisę nustatyti tik realiąją skolininko dalį bendroje nuosavybėje, o ne rinkti duomenis apie bendras lėšas, esančias banko sąskaitoje. Į bylą nėra pateikti įrodymai apie sąskaitoje esančių lėšų kilmę, teismas turėjo nustatyti ar visos lėšos yra bendroji nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 2 p., 3 p., 5 p.). Teigia, jog teismas nepagrįstai užkirto kelią jai naudotis teise kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. M. prašo skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą (b.l.31-34). Nurodo, kad sutuoktinių santuoka nėra nutraukta, tai, kad sutuoktinių gyvenamosios vietos adresai skiriasi neturi jokios vertinamosios reikšmės faktui, kad minėti asmenys yra sutuoktinais su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Pažymėjo, kad galiojantys aktai nedraudžia prašyti teismo nustatyti skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje piniginėse lėšose bei turto dalies nustatymo pagal CPK 667 str. procedūra visiškai aiški. Teigia, jog apeliantė neįrodė, kad sąskaitoje esančių lėšų kilmė yra asmeninės lėšos, nepaneigė CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p. prezumpcijos). Nurodo, kad jis visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuri priimta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei susiformavusia teismine praktika.

Skolininkas pateikė pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie atskirojo skundo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nustatyta, kad antstolio S. M. kontoroje buvo vykdomas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl 6 795,50 Lt skolos išieškojimo iš V. K.. Vykdomoji byla užvesta 2010-09-23. 2012-09-07 antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimas, kad skolininkas V. K. 2011-08-05 pilnai sumokėjo ir yra neskolingas. 2012 09 25 patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo skolininkui priskaičiuotos 1458,62 Lt vykdymo išlaidos. Antstolis nustatė, kad šias išlaidas išieškoti iš V. K. nėra galimybės, nes jis pagal darbo sutartis nedirba, sąskaitos bankuose areštuotos, piniginių lėšų jose nėra, jo vardu registruotam turtui yra taikomi kitų institucijų areštai arba turtas apribotas įregistruota hipoteka. Nustatė, kad skolininkas turi sutuoktinę, kuri turi piniginių lėšų bankų sąskaitose: AB „Swedbank“ – 985,39 Lt, AB DNB banke – 19563 Lt. Antstolis kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo minėtose lėšose.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nustatė, kad skolininkui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 nuo 19 563,16 Lt sumos AB „DNB“ banke esančiose, V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiose sąskaitose LT(duomenys neskelbtini), LT(duomenys neskelbtini), LT(duomenys neskelbtini), t.y. 9781,58 Lt (devyni tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt vienas Lt 58 ct), ir 1/2 nuo 985,39 Lt sumos AB „Swedbank“ esančioje, V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančioje sąskaitoje Nr. LT(duomenys neskelbtini), t.y. 492,69 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt du Lt 69 ct). Šį prašymą teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims (CPK 593 str. 3 d.).

Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo priimta nutartimi ir atskirajame skunde pažymi, kad buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą, nes byla išnagrinėta jai nepranešus, nesuteikiant galimybės atsikirsti į pareikštą prašymą, taip pat nurodė, kad su sutuoktiniu jie gyvena skyrium ir piniginės lėšų kilmė nėra nustatyta, kad yra bendros lėšos.

Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Taip pat CK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3. 118 str. 1 d.). Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad bylose, susijusiose su šeimos santykiais, teismas privalo būti aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia bei turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 1, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, privalėjo nustatyti skolininko turto dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nepranešdamas suinteresuotiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad nežinojimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką iš esmės užkirto jai teisę pasinaudoti savo procesine teise pateikti atsiliepimą teismui dėl pareikšto pareiškėjo prašymo, nesutikti su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka ir reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teikiant reikšmingus bylos išsprendimui įrodymus. Tokia nuostata išplaukia ir iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintos kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį bylos nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (2002-11-12 Salomonsson, Dory ir Lundevall bylose prieš Švediją). Pažymėtina, kad viešas bylos nagrinėjimas netaikomas, jeigu šalis atsisako teisės į nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ir byla nesusijusi su viešuoju interesu. Atsisakymas gali būti išreikštas aiškiai. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą. Skunde nurodo, kad neišaiškinta lėšų kilmė, sutuoktiniai gyvena skyrium jau nuo 2007 m. kovo mėn., tai patvirtina ir skirtingi gyvenamosios vietos adresai, aplinkybė, kad šiais adresais šalys faktiškai ir gyvena. Apeliantei neigiant bendro gyvenimo kartu faktą, šių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas ginčo teisingam išsprendimui. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nepranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką neleido išsiaiškinti teismui visų reikšmingų tinkamam prašymo išnagrinėjimui aplinkybių, kas galėjo sąlygoti neteisingo procesinio sprendimo priėmimą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacijos tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios buvo padarytos ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui dėl aukščiau paminėtų aplinkybių iš esmės neištyrus bylai reikšmingų aplinkybių, kas faktiškai reiškia ir bylos esmės neatskleidimą, priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas pagrįstu (CPK 313 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 3 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė