Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. I. sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: T. I. 2021 m. gruodžio 16 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ranka nuplėšė G. S. nuo veido medicininę kaukę nagais įbrėždama į veido sritį, po to tyčia koja du kartus įspyrė G. S. į pilvo sritį, sugriebusi už plaukų išpešė plaukų kuokštą, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais T. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

T. I., būdama neblaivi, vairavo motorinę transporto priemonę. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: T. I. 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.29 val., Vilniuje, Avinėlių gatvėje, netoli traukinių pervažos, link Vilniaus rajono, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Fabia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. I. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d., apie 7 val. atvyko į darbą, adresu (duomenys neskelbtini) , dirbo savo kabinete. Apie 15.40 val. į kabinetą atėjo jos kolegė V. K., direktorė S. A. – Š. ir G. S. su savo kolege. G. S. su kolege reikalavo, kad ji [T. I.] pūstų į alkotesterį, nes įtarė, kad ji [T. I.] darbo metu yra neblaivi. Ji pareikalavo pirma pačioms pasitikrinti girtumą ir paaiškino, kad tokiu atveju ir pati vėliau pūstų. Dėl šių priežasčių tarp jos, G. S. bei jos kolegės įvyko žodinis konfliktas. Jos iškvietė policijos pareigūnus. Žodinio konflikto metu ji reikalavo išleisti ją iš kabineto, bandydama išeiti susistumdė su G. S.. Supykusi nuplėšė G. S. nuo veido medicininę kaukę, plėšdama kaukę galėjo jai įdrėksti į veidą. Bandydama išeiti ir būdama labai supykus spyrė G. S. du kartus į pilvą, vėliau sugriebė G. S. už plaukų ir ją tempė reikalaudama išleisti. Kitą dieną ji labai gailėjosi. Paskambino G. S. ir dėl savo elgesio atsiprašė, ji jai atleido (el. b. 1 t., 93-95 b. l.).

2021 m. gruodžio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas G. S. paaiškinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad 2021 m. gruodžio 16 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui T. I. priėjo prie jos [G. S.], nuo veido nuplėšė kaukę, griebė rankomis už plaukų ir išpešė juos, vėliau 2 kartus spyrė koja į pilvo sritį, kas G. S. sukėlė fizinį skausmą. Asmeniškai T. I. nepažįsta, konflikto su ja neturėjo (el. b. 1 t., 1-9 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. S. parodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d., jai paskambinusi (duomenys neskelbtini) direktorė S. A. – Š., kilus įtarimui dėl darbuotojos T. I. neblaivumo, paprašė atnešti alkotesterį (kuris yra G. S. žinioje). Jai [G. S.] užėjus į kabinetą, kuriame dirba T. I., kabinete buvo kita darbuotoja V. K.. Kartu su ja dar atėjo kolegė V. M.. T. I., pamačiusi jos [G. S.] rankoje alkotesterį, pradėjo skubiai krautis daiktus. Nurodžius, kad T. I. teks papūsti į alkotesterį, ji ėmė elgtis agresyviai ir neadekvačiai, keiktis necenzūriniais žodžiais, kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį. Jai ir V. M. stovint tarpduryje, T. I., pasiėmusi daiktus, mėgino praeiti pro jas ir išeiti iš kabineto. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti. G. S. pasakė T. I., kad darbo metu kilus įtarimui dėl neblaivumo, reikalinga jį nustatyti, o atsisakius - bus pareikštas nušalinimas bei atliekamos kitos reikiamos procedūros. T. I. tapo labai agresyvi, ėmė keiktis. Jai [G. S.] stovint tarpduryje, nuplėšė jai nuo veido medicininę kaukę, nagais apdraskydama (įbrėždama) veidą. Ji įspėjo T. I., kad kvies policiją, pareikalavo nusiraminti, tačiau moteris nenusiramino, todėl pradėjo filmuoti G. S. telefonu (padarė 3 vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti tolesni įvykiai). Mėgindama praeiti pro duris, T. I. 2 kartus rankomis sudavė V. M. į veidą, spyrė jai [G. S.] 2 kartus koja į pilvo sritį, bei, sugriebusi už plaukų, ėmė juos pešti, išpešdama kuokštą. Dėl jos veiksmų ji [G. S.] pajautė fizinį skausmą. T. I. ir toliau nerimo (el. b. 1 t., 53-55, 57-58 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d., (duomenys neskelbtini) direktorė S. A. – Š., paskambino G. S. ir paprašė atnešti alkotesterį, kuris yra jos žinioje. G. S. užėjo pas ją į kabinetą ir paprašė eiti kartu, dėl galimai neblaivios darbuotojos T. I.. Jas pasitikusi S. A. – Š. nurodė, kur eiti, taip pat pasakė, kad jai kilo įtarimas dėl moters blaivumo, kadangi T. I. atrodo akivaizdžiai neblaivi, jos judesiai nekoordinuoti, nuo jos sklinda alkoholio kvapas. Ji, G. S. ir S. A. – Š. užėjo į kabinetą Nr. 30, kuriame dirba T. I.. T. I. kabinete buvo su kita darbuotoja V. K.. S. A. – Š. T. I. paaiškino, kad įtaria, kad ši yra neblaivi, todėl dabar ji turės papūsti į alkotesterį. T. I. tą daryti atsisakė, pasakė, kad eina namo ir pradėjo skubiai krautis daiktus. G. S. ir V. M. paaiškino tvarką ir taisykles, paprašė gražiuoju pasitikrinti blaivumą, tačiau moteris ėmė elgtis agresyviai, keiktis necenzūriniais žodžiais, kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį. Stovint tarpduryje kartu su G. S., T. I. mėgino praeiti pro jas ir išeiti iš kabineto. Tuo metu ji suprato, kad T. I. yra akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti. T. I. buvo paaiškinta, kad darbo metu kilus įtarimui, reikalinga nustatyti asmens neblaivumą. Atsisakius, bus pareikštas nušalinimas, atliekamos kitos reikiamos procedūros. T. I. tapo labai agresyvi, ėmė keiktis įvairiais žodžiais, G. S. nuplėšė nuo veido medicininę kaukę, nagais apdraskydama (įbrėždama) į veidą. Ji ir G. S. sakė, kad jei ji toliau taip elgsis, bus iškviesta policija ir prašė nusiraminti, tačiau moteris nenusiramino, toliau elgėsi agresyviai, kalbėjo neadekvačiai, todėl G. S. pradėjo filmuoti T. I. telefonu. Mėgindama praeiti pro duris, T. I. 2 kartus dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą. Toliau blaškydamasi ir keikdama jas, T. I., spyrė G. S. 2 kartus koja į pilvo sritį, bei, sugriebusi už plaukų, ėmė juos pešti. T. I. ir toliau nerimo, sugriebusi G. S. už dėvimų kailinių, tąsė kailinius (el. b. 1 t., 105-107 b. l.).

Byloje pateiktame vaizdo įrašo apžiūros protokole pateikta vaizdo įrašų (3 dalių, pavadinimais: video-6a1c758deca449feeec8, video-16eac2798b61ea98 fddebc568d65c-446-V ir video-e8f7f46aa8220f0413a314bf1fd96df6-V) apžiūra, kur užfiksuotas pokalbis tarp T. I., V. M. ir G. S., užfiksuota, kaip T. I. 2 kartus suduoda V. M. į veido sritį, matoma, kaip T. I. ranka stumia G. S., tada dešine koja spiria jai į pilvo sritį, pasakius, jog nespyrė, tiesiog norėjo išeiti, dar kartą spyrė dešine koja G. S. į pilvo sritį. Užfiksuota, kaip T. I. sugriebia G. S. už plaukų ir ją tempia (el. b. 1 t., 47-49 b. l.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji T. I. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – konflikto metu ranka nuplėšė G. S. nuo veido medicininę kaukę nagais įbrėždama į veido sritį, po to tyčia koja du kartus įspyrė G. S. į pilvo sritį, sugriebus už plaukų išpešė plaukų kuokštą, tokiu būdu sukeldama moteriai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. T. I. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios G. S. parodymai, kur ji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad T. I. konflikto metu įbrėžė jai į veidą, spyrė du kartus į pilvo sritį bei išpešė kuokštą plaukų. Tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl konflikto eigos ir smūgių sudavimo bei jų lokalizacijos iš esmės patvirtina liudytojos V. M. apklausos protokolo duomenys bei vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenys.

Vertinant tai, kad dėl T. I. veiksmų G. S. jautė fizinį skausmą, T. I. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. I. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Nurodė, kad turi registruotą automobilį Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuotojo pažymėjimą vairuoti lengvąjį automobilį, B kategorijos. 2022 m. gegužės 7 d. namuose turėjo svečių ir vartojo alkoholinius gėrimus: brendį ir šampaną. Svečiams išėjus, nusprendė nuvažiuoti pas savo vyrą į sodą, (duomenys neskelbtini). Sėdo į automobilį Skoda Fabia Combi ir viena išvažiavo pas vyrą. Važiuodama pakeliui užsuko į degalinę užsipilti kuro, vėliau Vilniuje, Avinėlių gatvėje, ją sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai per du kartus jai nustatė 2,61 ir 3,08 promilių girtumą. Sutinka su alkotesterio parodymais ir jų neginčija, labai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė (el. b. 1 t., 195-197 b. l. 2 t. 3-6 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. A. parodė, kad 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.00 val., buvo gautas pranešimas, kad iš degalinės „Jozita“ link Vilniaus, automobiliu Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo neblaivus vairuotojas, vėliau pranešta, kad automobilis važiuoja nuo Vilniaus rajono link Salininkų. Važiuojant Avinėlių gatve link Vilniaus rajono, pareigūnai pastebėjo minėtą automobilį ir jį sustabdė. Automobilio vairuotoja T. I. akivaizdžiai buvo neblaivi, t. y. jos nerišli buvo kalba, nekoordinuoti judesiai, stiprus alkoholio kvapas. Apžiūros metu automobilyje, baltame maišelyje, buvo rastas 0.2 l degtinės butelis „Lithuania“. T. I. neigė vartojusi alkoholį. Po pirmo pūtimo (22.29 val.) T. I. buvo nustatytas 2,61 prom. girtumas; antru pūtimu (22.53 val.) nustatytas 3,08 prom. girtumas. Viso patikrinimo metu moteris elgėsi neadekvačiai, nenorėjo atiduoti raktelių, vengė bendrauti, bandė nueiti nuo policijos pareigūnų, kategoriškai atsisakė sėsti į tarnybinį automobilį. Dėl moters agresyvių veiksmų prieš ją buvo panaudota fizinė jėga ir uždėti spec. priemonės – antrankiai. Moteris pasodinta į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą, paprašius T. I. pasirašyti dokumentus, ji tą padaryti atsisakė (el. b. 1 t., 170-173 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtos uniformų kameros vaizdo įrašai, kur užfiksuota T. I., vairavusios automobilį Skoda Fabia Combi, blaivumo patikrinimas (el. b. 3 t., 54-56 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) buvo gautas 2022 m. gegužės 7 d., 22.12.03 val., įvykusio telefoninio pokalbio garso įrašas ir padaryta jo išklotinė, iš kurios matyti, kad į BPC skambinantis pranešėjas nurodo, kad Vilniaus rajone, Rudaminoje, iš degalinės „Jozita“, išvažiuoja visiškai girtas vairuotojas, kuris vairuoja Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuoja link Vilniaus (el. b. 1 t., 57-59 b. l.).

2022 m. gegužės 7 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog naudojant alkoholio matuoklį „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0451, patikros sertifikato Nr. 1539924, T. I. pirmu pūtimu, 22.29 val., nustatytas 2,61 prom. girtumas; antru pūtimu, 22.53 val., nustatytas 3,08 prom. girtumas (el. b. 1 t., 169 b. l.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. I. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo 2,61 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad T. I. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi įrodo ir BPC telefoninio pokalbio, įvykusio 2022 m. gegužės 7 d., 22.12.03 val., garso įrašo išklotinė, patvirtinanti, kad į BPC skambinantis asmuo praneša apie galimai neblaivų asmenį, vairuojantį automobilį Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas Ž. A. pavirtino, kad sustabdžius automobilį Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojai T. I. pirmo pūtimo metus nustatytas 2,61 prom. girtumas; antru pūtimu – 3,08 prom. girtumas. T. I. girtumo faktą patvirtina ir neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterio rodmenų kvito duomenys.

Darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi T. I. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamoji prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė (el .b. 3 t., 63-64 b. l.).

Skirdamas bausmę T. I., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padaryti du tyčiniais nesunkūs nusikaltimai. Kaltinamoji dėl padarytų nusikalstamų veikų kalta pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylą nagrinėjant teisme nustatyta nebuvo.

T. I. ištekėjusi, dirba, neteista, bausta administracine tvarka, tačiau visas jai skirtas administracines nuobaudas yra sumokėjusi, nėra duomenų apie jo gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. I. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Nustatydamas bausmės dydį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena T. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajai skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, taip pat BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, konstatuotina, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu T. I. neskiriant intensyvios priežiūros. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės T. I. paskyrimas be intensyvios priežiūros su numatytais įpareigojamais ir draudimais yra tinkama ir adekvati bausmė tiek kaltinamosios asmenybei, tiek ir jos padarytam nusikaltimui. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas nežymiai didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas baudos minimumas, t. y. – T. I. skirtina 60 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šios bausmės bendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir T. I. skirtina galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 60 MGL dydžio bauda. T. I. įpareigotina dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir uždraudžiant T. I. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kadangi T. I. prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jos atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. T. I. vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę bei siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą, sprendžia, kad T. I. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. gegužės 10 d. (el. b. 2 t., 34-37 b. l.).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo T. I. atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės valdytojas ir savininkas yra T. I..

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. I. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, spręstina, kad T. I. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

2022 m. gegužės 11 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota kaltinamosios nuosavybės teisė į automobilį Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., 44-46 b. l.). Kadangi minėtas automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintinos (el. b. 2 t., 34-37 b. l.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

T. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, skirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir T. I. paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 60 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. I. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti T. I. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti T. I. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti T. I. baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti T. I. priklausančią transporto priemonę – automobilį Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.

4. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.