Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atidaromas antras vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20230720-143823UTC+0300, vaizdo įrašo trukmė 09:29 min. Matomas vaizdas kaip pareigūnas R. U. prieina prie namo ir beldžia į duris. Atidaręs duris sušunka „ar yra kas namie“. Matomas vaizdas kaip iš namo ateina, kaip pagal ikiteisminio tyrimo duomenis žinoma – D. Š.. Pareigūnas R. U. sako „dėl tokio įvykio atvažiavom“. D. Š. „tai ko gero jaučiu“. Pareigūnas su D. Š. nutaria eiti iki automobilio pasikalbėti. Pareigūnas R. U. einant link tarnybinio automobilio sako „kas gi nutiko, sakykit“. D. Š. atsako „nu kaip čia jums pasakyt, važiavo čia toks veikėjas su greideriu, labai jau baisiai, į vieną galą nuvažiavo, aš nespėjau pastebėt, į kitą galą kai važiavo, atsistojau ant kelio ir sakau stok. Sustojo jisai, sakau tu ką darai, girtas, sako girtas, sakau tada lipk iš mašinos, nu jis nelipo, aš dar jį tada, tas greideris pakankamai aukštas, pabandžiau jį ištraukt už kelniapusės, jis pradėjo spardytis ir nelipa“. Pareigūnas R. U. sako „neišlipo, neištraukėt?“ D. Š. atsako „neištraukiau aš, nes aš pradėjau kaip ir ant tų laiptelių lipt, jis pradėjo važiuot, nu ką, nušokau ir viskas“. Pareigūnai su D. Š. aiškinasi dėl ko įvyko konfliktas su D. M.. Pareigūnas R. S. sako „tai kaip čia gaunasi žmogaus drabužiai suplyšę ir kitas pretenzijas reiškia, tai kaip jūs įsivaizduojat, kaip čia visa tai turi atrodyti mūsų akim, mes nematėm aišku kaip čia buvo viskas, kelias čia keliu“. D. Š. aiškina, kad yra išverstas medis ir jo neatstatysi. Pareigūnas R. S. paaiškina, kad D. M. kliudė medį, todėl, kad turėjo pasitraukti su greideriu šiek tiek į šoną, kadangi D. Š. stovėjo ant kelio. Pareigūnas R. S. sako „medis medžiu lieka, bet žmogaus sveikata lieka žmogaus sveikata, yra kitas dalykas“. D. Š. atsako „nu jo, sveikata tikrai nenukentėjo“. Pareigūnas R. S. sako „nu jisai visiškai kitaip aiškina, kas tikrai gali pasibaigti labai liūdnom pasekmėm jūsų atžvilgiu“. Toliau pareigūnas aiškina, kad D. M. tiesiog atliko savo darbą ir, kad D. Š. negali aiškinti kaip dirbti. Toliau pareigūnai su D. Š. aiškinasi dėl įvykusio konflikto, išvartytų medžių. Pareigūnas R. S. toliau tęsia „už tai kas čia dabar atsitiko, jeigu taip, tai yra du sprendimai, gali būti baudžiamoji atsakomybė, kad jūs užsipuolėt žmogų, gali būti administracinė atsakomybė, už tai, kad jūs užsipuolėt valstybės žmogų, kuris dirba valstybinėje įstaigoj, čia yra jūs neduodat žmogui dirbt darbo, nes sakau, o jums atrodo, kad čia va juokai kažkokie, ateisiu čia ko čia važinėji ir ką čia darai, nu nesidaro šitaip, suprantu, kad sukilo emocijos, pamatėt kelią, medis griūnant, viskas suprantama, žmogus, bet supraskit mūsų situaciją“. Pareigūnas R. U. palieka bendrauti kolegą R. S. su D. Š. ir eina link tarnybinio automobilio. Priėjęs prie tarnybinio automobilio atsidaro duris, paklausia D. M. „šitas?“ D. M. atsako „tas, tas, tas“. Pareigūnas R. U. grįžta prie pareigūno R. S. ir D. Š., kur pareigūnas R. S. aiškina D. Š., kad jis pasielgė netinkamai ir kaip turėjo pasielgti. D. Š. sako „aš jo nenorėjau nei nuskriaust, nieko, aš jį sustabdyt“. Toliau matomas vaizdas kaip pareigūnas R. S. nueina iki tarnybinio automobilio.

Nors kaltinamasis D. Š. tvirtina, kad jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu neatliko, tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis prieš jį smurtavo, t. y. ištraukė iš greiderio, kuriuo dirbo, kabinos sumušdamas kairįjį klubą bei sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę akį, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-14, 25-28). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. M. paaiškino, kad dirbo miške prieš (duomenys neskelbtini). Kelias, kuriame dirbo, priklauso (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Tą dieną užduotis buvo sutvarkyti kelią, jį sugreideriuoti, kad ant kelio nesikauptų vanduo. Važiuodamas keliu, žvyrkeliu, pamatė ateinantį žmogų – kaltinamąjį D. Š.. Priėjęs D. Š. jau buvo susinervinęs ir net nepasisveikino, o jam (nukentėjusiajam) pradarius kabinos duris iš karto išgirdo sakant „tu girtas“. Toks pasakymas buvo labai netikėtas, todėl į tai iš karto atsakiau „taip, girtas“ ir, siekdamas išvengti konflikto, bandė uždaryti traktoriaus kabinos duris. Bet kaltinamasis neleido, liepė lipti laukan. Kaltinamasis pareikalavo atiduoti greiderio raktelius. Ir tada atsisakė tai daryti. Tuomet D. Š., užlipęs trimis laipteliais link kabinos, laikė kabinos dureles ir pabandė raktelius atimti. Kadangi jis (nukentėjusysis) vis bandė uždaryti dureles, D. Š. sugriebė už darbinių drabužių. Tą kartą buvo su darbiniu kombinezonu ir vilkėjo asmeninius marškinėlius. D. Š. sugriebė už krūtinės, tiksliau sugriebė iš priekio, už darbinių drabužių ir bandė ištraukti iš kabinos. Nuo to nutrūko kombinezono petneša ir plyšo marškinėliai. Kai buvo traukiamas iš traktoriaus, tai buvo stipru, buvo traukiamas iš jėgos. Visoje toje situacijoje jis (nukentėjusysis) vis bandė uždaryti traktoriaus kabinos dureles, nes vairuojamas traktorius vis dar buvo įjungtas, jo variklis vis dar veikė, tik tam, kad traktorius neriedėtų, laikė numynęs stabdžio pedalą. Kaltinamasis nepaleido, vis laikė sugriebęs ir tada dar kumščiu sudavė į veidą, pataikė į kairę akį. Pirmiausia D. Š. sugriebė už kojos, tada sudavė kumščiu į kairę akį, ir, laikydamas sugriebęs kairę koją vis bandė traukti iš kabinos. Po šio incidento ant kojos buvo kraujosruva. Gavosi taip, kad jis (nukentėjusysis) įkrito į tarpą tarp traktoriaus kabinos ir durelių, nes kabinos durys vis dar buvo pravertos. Krisdamas susimušė šoną. Matydamas, kad viskas taip klostosi, suriko, kad kvies policiją ir pačiupo savo telefoną. Išgirdęs, kad susisiekė telefonu 112 ir, kad kviečia policiją, D. Š. nušoko nuo traktoriaus ir nuėjo. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Iš 2024 m. vasario 20 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp D. Š. ir D. M. metu D. M. parodė, jog 2023 m. liepos 20 d. važiavo su greideriu, kadangi atliko jam paskirtą darbą, ant kelio išbėgo vyras. Kai vyras išbėgo ant kelio, jis sustojo. Pradarė duris ir sulaukė iš asmens teiginio, kad jis yra girtas. Jis jam atsakė, kad taip, girtas, nors tuo metu nebuvo girtas. Toliau norėjo uždaryti duris, bet vyriškis palipo ant greiderio laiptelio ir prasidėjo grumtynės, jis bandė jį ištraukti iš kabino, o jis bandė likti viduje. Kiek laiko vyko grumtynės, neprisimena. Grumtynių metu sudraskė drabužius, t. y. marškinėlius, darbinį kombinezoną ir sulaužė akinius. Toliau paskambino į policiją, vyriškis nulipo nuo laiptelio ir nuėjo tolyn, o jis išvažiavo (1 t., b. l. 42-45). Iš 2023 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos D. M. pateiktos dvi nuotraukos. Atidarius pirmą nuotrauką matomi tamsios spalvos marškinėliai. Nuotraukos dešiniame apatiniame kampe matomas užrašas „2023-07-21, 16:21“. Marškinėlių viršutinėje dalyje matomas praplyšimas. Praplyšusioje vietoje mėlynos spalvos įvairios formos. Atidarius antrą nuotrauką dešiniame apatiniame kampe matomas užrašas „2023-07-21, 16:21“. Nuotraukoje matomas ankščiau aprašytų marškinėlių plyšimas. Plyšimo vietoje matomos mėlynos spalvos įvairių formų figūros ir užrašas ,,Adidas“ (1 t., b. l. 55-60). Iš 2024 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti trys vaizdo įrašai, paimti iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. U. kūno kameros. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip pareigūnai teiraujasi, ar D. M. padaryti kokie nors sužalojimai, o D. M. atsako, kad „davė lempon, lupa ištinus“. Taip pat užfiksuotas D. Š. paaiškinimas, kad „nu kaip čia jums pasakyt, važiavo čia toks veikėjas su greideriu, labai jau baisiai, į vieną galą nuvažiavo, aš nespėjau pastebėt, į kitą galą kai važiavo, atsistojau ant kelio ir sakau stok. Sustojo jisai, sakau tu ką darai, girtas, sako girtas, sakau tada lipk iš mašinos, nu jis nelipo, aš dar jį tada, tas greideris pakankamai aukštas, pabandžiau jį ištraukt už kelniapusės, jis pradėjo spardytis ir nelipa“. Pareigūnas R. U. sako „neišlipo, neištraukėt?“ D. Š. atsako „neištraukiau aš, nes aš pradėjau kaip ir ant tų laiptelių lipt, jis pradėjo važiuot, nu ką, nušokau ir viskas“. Atidarius trečią vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20230720-144949UTC+0300, kurio trukmė 00:37 min., matomas vaizdas kaip pareigūnai su D. Š. eina link tarnybinio automobilio, o priėjus prie automobilio D. Š. sako D. M. „pasikarščiavau, dovanok“ (1 t., b. l. 104-112). Iš 2024 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC skambučio, kuriuo D. M. kvietė pagalbą dėl užpuolimo ir drabužių plėšymo, įrašas (1 t., b. l. 101-103). Visus šiuos duomenis bei nukentėjusiojo D. M. parodymus pagrindžia ir byloje esanti 2023 m. liepos 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 646/2023 (05), iš kurios matyti, kad D. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 49). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais ir remiasi jais kaip tinkamais kaltinamojo D. Š. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 114,42 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 71-74). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo D. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 37,51 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai įvykio metu nukentėjusiojo vilkėto kombinezono suplėšymu, atlyginti (1 t., b. l. 83-87). Byloje neginčytinai nustatyta, kad D. M. įvykio metu vilkėtą darbinį kombinezoną suplėšė būtent kaltinamasis D. Š.. Iš rašytinių bylos įrodymų matyti, kad kombinezonas buvo beveik naujas, nes nukentėjusiajam jis išduotas tik 2023 m. balandžio 28 d., o tiriamas įvykis buvo 2023 m. liepos 20 d. (1 t., b. l. 98-100). Įvertinus tai, kad žala yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo D. Š. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nukentėjusysis D. M. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 388,30 Eur dydžio turtinės ir 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 195-196, 199).

Pažymėtina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019). Pažymėtina, kad siekdamas, jog nustatytas turtinės žalos dydis neviršytų faktiškai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo bei patirtos turtinės žalos dydžio pagrįstumu. Todėl tokį reikalavimą reiškiantis asmuo privalo jį pagrįsti rašytiniais įrodymais. Iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad nukentėjusysis nurodo, jog įvykio metu kaltinamasis D. Š. suplėšė 10 Eur vertės jo vilkėtus asmeninius marškinėlius bei dėl D. Š. smurtinių veiksmų prarado turėtus skaitymo akinius, kurie dingo grumiantis su kaltinamuoju ir kurių nebepavyko rasti, todėl teko įsigyti naujus 378,30 Eur kainavusius akinius. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis paaiškino, kad nors marškinėliai ir nebebuvo nauji, tačiau jie buvo tvarkingi ir tinkamai dėvėti, juos vertina 10 Eur. Dėl prarastų akinių nukentėjusysis paaiškino, kad negali patikslinti, kada nukrito akiniai – ar grumtynių metu, ar tada, kai buvo smūgiuota. Su atvykusiais pareigūnais dar bandė ieškoti akinių, bet neberado. Tiesa, byloje esančioje nuotraukoje jis (nukentėjusysis) yra su akiniais. Esmė yra ta, kad turi dvejus skirtingus akinius– vieni skirti matymui į tolį, o kitus turi skaitymui. Nuotraukoje yra su akiniais, skirtais žiūrėjimui į tolį, nes tuo metu jau neturėjo skaitymui skirtų akinių, jie jau buvo pamesti, kai buvo užpultas D. Š.. Patvirtina, kad tuo metu, kai vyko grumtynės su D. Š., buvo su akiniais, skirtais skaitymui. Ir pareigūnams sakė, kad negali pasirašyti po surašytu dokumentu, nes nieko nemato, kadangi dėvi akinius, skirtus žiūrėjimui į tolį. Darbo metu reikia stebėti greiderio kabinoje esančių prietaisų parodymus, todėl, kai buvo sustabdytas D. Š., buvo užsidėjęs skaitymui skirtus akinius. D. Š. užlipus į kabiną, kaltinamasis tapo už jį (nukentėjusįjį) aukštesnis, nes jis (nukentėjusysis) sėdėjo už vairo, o kaltinamasis stovėjo. Nebepamena, kada akiniai nukrito, nes dar būdami kabinoje kurį laiką grūmėsi, o po kurio laiko jau beveik buvo ištrauktas žemyn iš kabinos. Vis stengėsi uždaryti kabinos duris, teko grumtis, o kada akiniai nukrito, negali patikslinti. Po incidento ieškojo akinių, bet taip ir nerado. Jeigu akiniai būtų nukritę kabinoje, būtų juos radęs, bet nerado. Įvykio metu netekus akinių teko įsigyti naujus, jų įsigijimo dokumentus pateikė teismui. Ikiteisminis tyrimas užtruko pakankamai ilgai ir tai įgriso. Dėl to vykstant tyrimui atsisakė ketinimo prašyti atlyginti padarytą žalą dėl akinių praradimo, nes atrodė, kad tik teisme greičiau viskas išsispręs. Pretenzijas kaltinamajam visada turėjo, todėl ir pareiškė civilinį ieškinį. Apklausos protokole užfiksuota, jog sakė, kad buvo „sudaužyti“ akiniai, tačiau tuo metu tiesiog tokie žodžiai pasitaikė, nebuvo tikslo pasipelnyti ir įsigyti naujus akinius. Akinių neteko, nes jie dingo ir jų neberado. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais. Esant tokioms aplinkybėms civilinio ieškinio dalis turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai iš kaltinamojo D. Š. nukentėjusiojo D. M. naudai priteisiant 388,30 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, nukentėjusysis pareiškė ir 500 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad nukentėjusysis buvo užpultas kaltinamojo ir sumuštas darbo vietoje ir darbo metu, į tai, kad dėl D. Š. veiksmų nukentėjusysis D. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamas emocijas bei dvasinius išgyvenimus, jis patyrė didelį šoką ir sukrėtimą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose bei kairėje šlaunyje, dvi dienas stipriai skaudėjo galvą, teko vartoti vaistus nuo skausmo, o grįžus į darbą dėl kraujosruvų kairės akies vokuose bendradarbiai laidė kandžias pastabas, kurios nebuvo malonios. Esant aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamojo D. Š. nukentėjusiojo D. M. naudai yra pagrindas priteisti prašomus 500 Eur neturtinei žalai už jo patirtus neigiamus išgyvenimus atlyginti.

Nukentėjusysis D. M. pateikė prašymą iš kaltinamojo priteisti atstovavimo išlaidas bendros 400 Eur sumos bei pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 197). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo atstovė advokatė Laima Svidrienė prašė iš kaltinamojo nukentėjusiojo D. M. naudai priteisti 400 Eur dydžio atstovavimo išlaidas ir pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis už atstovavimą advokatei sumokėjo 400 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę bei spręstinų klausimų sudėtingumą – baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio metu atliekant pilną įrodymų tyrimą, bylą sudaro du tomai, nors nebuvo keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, buvo parengtas gana išsamus civilinis ieškinys, atlikti kiti procesiniai veiksmai – sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš kaltinamojo priteisti visą nukentėjusiojo prašomą 400 Eur sumą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 122-123), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 124-125, 163-169), dirba (1 t., b. l. 126-128), duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra (1 t., b. l. 118-121). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Bausmė trukmė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatyta artima vidurkiui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 114,42 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 42 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. Š. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 37,51 Eur (trisdešimt septynis eurus 51 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai iš D. Š. D. M. naudai priteisiant 388,30 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 30 ct) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. Š. 400 Eur (keturis šimtus eurų) D. M. naudai jo turėtų atstovavimo išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.