Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-3759-292/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
2-3759-292/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
O. G.
Atsakovas
V. S. G.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3759-292/2014Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 30 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovei O. G.,ieškovės atstovui adv. Gintarui Putvinskiui,atsakovo atstovėms O. V. ir adv. Vidutei Tiškuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui V. S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo V. S. G. priešieškinį ieškovei O. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (1-6 b.l.) prašo nutraukti santuoką sudarytą su atsakovu 1975-12-27 Alytaus rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 799, dėl atsakovo kaltės.

Nenustatyti termino susitaikymui.

Nutraukus santuoką, palikti jai santuokinę G. pavardę, o atsakovui- G..

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą- garažo boksą Nr. 27, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 3070 Lt, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 43 400 Lt, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1400 Lt, su sodo pastatu, kurio vidutinė rinkos vertė yra 5480 Lt, keleivinį automobilį VW PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 1200 Lt po santuokos nutraukimo padalinti pusiau, nustatant kiekvienam po ½ dalį turte.

Priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, kreditorių neturi.

Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1975-12-27 Alytaus rajono CM skyriuje, akto įrašo Nr. 799. Vaikų santuokoje nesusilaukė. Santuokos pradžioje bandė susilaukti vaikelio, tačiau keturis kartus pastojus, visus kartus vaisiai neišgyveno. Siūlė atsakovui pasitikrinti sveikatą, norėjo sužinoti problemą bei ją išspręsti, bet atsakovas nesutiko. Jai būnant nėščiai, atsakovas prieš ją smurtavo. Atsakovas yra agresyvaus būdo, ypatingai agresyvus ir nenuspėjamas būdavo išgėręs, nors agresyvumas pasireikšdavo ir neapsvaigus nuo alkoholio. Vieną rytą pamatė atsakovą stovintį prie jo lovos su kirviu, ir tik šuns dėka ji yra sveika, kadangi šuo griebė už atsakovo rankos, neleisdamas jai pakenkti. Jai išėjus miegoti į kitą kambarį, atsakovas virš jos kambario durų prikalė vinį, kad ji negalėtų užsidaryti durų. Nepaisant tokio jo būdo, sutuoktinį ji nuolat slaugė, kai jis sirgdavo, o pati dėl ligos negalėdama jo slaugyti, samdė žmogų. Kai atsakovui buvo operuojama širdis, pasireiškė komplikacijos, dėl kurių, po ilgų mėnesių ligoninėje, atsakovui teko pašalinti koją. Visą tą laiką ji slaugė sutuoktinį ligoninėje, pati apsistojusi ligoninėje pas brolį. Nepaisant to, ją atsakovas ją nuolat kaltina, kad ji kalta dėl tokios jo būklės.

Nuo 2014 metų pavasario ji gyvena sode, kadangi nebegali taikstytis su tokiu sutuoktinio elgesiu. Santuoka iširo dėl jo kaltės, nes nors atsakovas ir yra garbingo amžiaus, tačiau jos atžvilgiu naudoja fizinį bei psichologinį smurtą. Netgi sėdėdamas invalido vėžimėlyje sugeba prieš ją smurtauti. Prie savo lovos spintelėje laiko peilį, kuriuo nuolat jai grasina. Jis turi medinę lazdą, kurios gale įsukti medvarščiai nukirptomis viršūnėmis ir šia lazda svaidosi prieš ją. Taip pat bando užlaužti jai rankas. Yra buvę atvejų, kai atsakovas į sriubą jai įpylė unitazo valiklio, norėdamas jai pakenkti. Suvalgiusi tokios sriubos, ji pajusdavo keistą skonį, jai pasidarydavo bloga. Ant grindų ar į indus priberdavo neaiškios kilmės miltelių, ant lovos- vinių, į pagalvę prismaigstydavo adatų. Arbatinuke rado šešias neaiškios kilmės neištirpusias tabletes.

Gyvendama su atsakovu turėdavo slėpti savo asmeninius daiktus, nes jo agresija pasireikšdavo jos asmeninių daiktų niokojimu, pvz., vienas basučių dalis ji rado unitaze, kitas- išmestas per balkoną. Net girdint kitiems žmonėms, jis pareikšdavo, kad norįs jai sutraiškyti galvą. Gyvenimas kartu pasidarė neįmanomas, ji nemato bendros ateities su atsakovu.

Santuokoje įgytą turtą- butą, sodo sklypą su sodo nameliu, garažą ir automobilį nori dalinti pusiau. Sutiktų nustatyti ir naudojimosi butu tvarką pagal pasiūlytą atsakovo variantą, tačiau už naudojimąsi didesniu plotu ir balkonu atsakovas turėtų išmokėti 3500 Lt kompensaciją.

Šalies argumentai

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pateikė priešieškinį (74-78 b.l.) ir taip pat prašo nutraukti santuoką sudarytą su ieškove, tačiau ją nutraukti dėl ieškovės kaltės.

Ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei priteisti 0,600 ha ploto, 4400 Lt vertės mėgėjų sodo žemės sklypą ir jame esantį 26,84 kv. m. bendro ploto 10 600 Lt vertės sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), 5400 Lt vertės garažo boksą Nr. 27, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1200 Lt vertės automobilį, iš viso turto už 21 600 Lt.

Nustatyti naudojimosi 51,54 bendro ploto butu tvarką, ieškovei paskiriant naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 49-5, 16,01 kv. m. ploto, o jam paskiriant naudotis kambariu su balkonu, plane, pažymėtu indeksu 49-6- 20,26 kv. m. ploto. Kitas bendro naudojimo patalpas palikti jiems naudotis bendrai.

Priteisti iš ieškovės jam 10 800 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį bei jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuokoje su ieškove pragyveno 38 metus, po 28 santuokoje pragyventų metų 2003 metais jie susituokė net bažnyčioje. Tai tik rodo, kad šeimos ryšiai buvo stiprūs. Vaikų susilaukti nepavyko. Jam santuoka yra antra. Gerai sutarė iki 2007 metų, pasitaikydavo tik smulkūs nesutarimai, kuriuos geranoriškai išspręsdavo. Materialinių sunkumų šeima nepatyrė. 1998 metais pirmą kartą jis susirgo miokardo infarktu ir galvos smegenų išeminiu infarktu, 1999 pakartotinai ištiko galvos smegenų infarktas. Po to jam buvo sunku važinėti į kaimą pas ieškovės brolį, dėl to, ieškovė pradėjo pykti, nors ji ir toliau važinėjo pas brolį į kaimą, palikusį jį sergantį. Jam atsirado mirties baimė, todėl prašydavo ieškovės likti namuose, bet ji to nepaisė, o nuo 2008 metų jam nebegamino net ir valgyti. Jis pats turėdavo eiti į parduotuvę ir nusipirkti maisto. Iki 2007 metų šeimos pinigus tvarkė ieškovė, o vėliau-kiekvienas atskirai, už butą mokėjo per pusę. Ieškovė dažniausiai būdavo sode ar kaime, kartais neparvažiuodavo po kelias paras. Kai jis nebegalėjo savęs apsitarnauti, maisto jam nupirkdavo ir juo pasirūpindavo sesuo.

2011 metais ji vėl ištiko miokardo infarktas, greitąją iškvietė ieškovė. Buvo gydomas Vilniuje, operavo širdį, ilgai gulėjo reanimacijoje. Dvi savaites ieškovė jį slaugė, už slaugymą, sesuo ieškovei atidavė jo sutaupytus pinigus. Jam amputavo koją. Per visą šį ilgą gydimosi laikotarpį, ieškovė imdavo jo pensiją ir ja naudojosi. Pripažįsta, kad šiuo laikotarpiu ieškovė jį slaugė, rūpinosi ir prižiūrėjo. Tačiau 2012 metais jam perrašius testamentą, jo tikėjimas, kad pavyks išsaugoti santuoką, baigėsi, nes apie tai sužinojusi ieškovė išeidavo iš namų ir grįždavo tik vakare, nors visą pensiją ir slaugos pašalpą pasiimdavo, nebegamino valgyti, sakė, kad jo nebeprižiūrės, nes ji ne slaugė, o tik žmona popieriuje.

Nuo 2013 metų gegužės mėnesio jį slaugo jo sesuo su savo anūke. Nuo 2013 metų vasaros ieškovė bute nebegyvena, grįždavo tik išsiskalbti drabužius, erzino jį, vadino impotentu. 2013 m. per Kalėdas ji išėjo ir paliko jį vieną be maisto. Apkaltino jį smurtu, nors pati apvertė jį su vėžimėliu. Iškviesti policininkai jį ir pakėlė. Ieškovė grasina jį patalpinti į durnyną. Kol buvo sveikas, buvo jai reikalingas, o dabar neįgalus jis tapo ieškovei kliūtimi ir našta. Su ieškove bendro ūkio netvarko nuo 2007 metų- atskirai moka mokesčius už paslaugas, kiekvienas atskirai perka maisto produktus. Nuo 2013 metų gegužės mėnesio šeimos santykiai visiškai nutrūko, nes žmona jam neskalbia, negamina valgyti ir visiškai juo nesirūpina, todėl mano, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės nes ji savo elgesiu pažeidė esmines santuokines pareigas- visapusiško rūpinimosi vienas kitu, pagarbos ir savitarpio pagalbos.

Nesutinka su ieškovės pasiūlytu turto padalijimo būdu, priteisiant kiekvienam turtą lygiomis dalimis.

Kadangi dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tai jis nesutinka ir su ieškovės pateiktu turto vertinimu. Pagal jo pateiktas rinkos vertės ir nustatymo ataskaitas ir pažymas, garažo bokso vertė yra 5400 Lt, žemės sklypo Sodininkų bendrijoje su sodo pastatu vertė yra 15 000 Lt, butas įvertintas 65 000 Lt.

Siekiant išvengti ginčų ateityje, būtina nustatyti naudojimosi butu tvarką. Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir neįgalumą, jam paliktinas naudotis didesnis kambarys su balkonu, o ieškovei- mažesnis.

Kadangi dėl neįgalumo jis negali naudotis kitu turtu, tai likęs turtas priteistinas ieškovei, o iš jos jam priteistina kompensacija už ieškovei atitenkantį didesnės vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš santuokos liudijimo (10-11 b.l.) matyti, kad tarp šalių 1975-12-27 sudaryta santuoka, kurioje gimusių vaikų nėra.

Dėl taikinimo.

Iš ieškovės ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 str. 1 d.). Sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2013 metų gegužės mėnesio ir nebegalima tikėtis, kad jų santuokinis gyvenimas būtų išsaugotas. Santuokos nutraukimo priežastys nėra abejotinos ar nepakankamai įtikinamos. Be to, abu sutuoktiniai reikalauja nutraukti santuoką.

Dėl kaltės.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina ( CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovei šiuo atveju pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija- žiaurų elgesį su ja.

Prezumpciją paneigti turi atsakovas, įrodęs, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas ieškovės kaltės nepreziumuoja. Nors jis neigia prieš savo sutuoktinę naudojantis fizinį ir psichologinį smurtą, tačiau žiauraus elgesio su sutuoktine nenuginčijo, t.y. neįrodė, kad nurodytų faktų dėl žiauraus elgesio nebuvo, arba, nors ir buvo, bet yra kitų aplinkybių, kurios jo kaltę apskritai paneigia, arba rodo esant ir ieškovės kaltę (CK 3.61 str. 1 d.). Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes yra preziumuojamas kaltės pagrindas- žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu. Iš ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (33-34 b.l.), liudytojų R. U. ir G. B. parodymų nustatyta, kad atsakovas vartojo prieš ieškovę tiek psichinį, tiek fizinį smurtą, išgėręs ir ne tik, būdavo agresyvus, grasino ieškovei susidorojimu.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė juo visiškai nesirūpina, apsigyveno skyrium, negali būti traktuojamas kaip sutuoktinio palikimas ir visiškas juo nesirūpinimas, nes iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovė nustojo rūpintis sutuoktiniu tik dėl paties atsakovo veiksmų, kas nulėmė ir santuokos iširimą.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Tokiu būdu, į dalintino turto balansą įtrauktinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažo boksas, žemės sklypas su sodo namu sodininkų bendrijoje ir automobilis (15-25 b.l.).

Tarp šalių nėra ginčo dėl dalintino turto masės ir jo įkainavimo pagal atsakovo pateiktą vertinimą. Nėra ginčo ir dėl buto pasidalijimo būdo- natūra, nustatant ir naudojimosi butu tvarką.

Tarp šalių kilo ginčas dėl kito turto- sodo žemės sklypo, garažo ir automobilio pasidalijimo būdo. Ieškovė nori, kad turtas būtų dalijamas natūra, atsakovas, kad, atsižvelgiant į jo negalią ir negalėjimą naudotis turtu, jam būtų išmokėta piniginė kompensacija.

Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jei taip galima padalinti. Jeigu abiems sutuoktiniams turto pasidalinti negalima, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, antram sutuoktiniui kompensuojant jo dalį pinigais, o parenkant turto padalijimo būdą, dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę arba turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.).

Tokiu būdu, įstatymas nurodo, kad turtas pirmiausia turi būti dalijamas natūra ir tik esant tam tikroms aplinkybėms ar turtui esant nedaliam, gali būti išmokama kompensacija.

Atsižvelgiant į kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio turto dalis, turto vertę, atsakovo neįgalumą, nukryptina nuo CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir atsakovui priskirtina didesnė turto dalis, jam asmeninės nuosavybės teise priteisiant sodo žemės sklypą su sodo namu, 15 000 Lt vertės, o ieškovei- garažo boksą ir automobilį- 6600 Lt bendros vertės.

Dėl kreditorių ir tarpusavio išlaikymo.

Šalys pareiškė, kad santuokoje kreditorių neįgijo, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 str. 3 d.). Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus: turto padalijimo ir kt. Tokiu būdu, santuokos nutraukimo byloje, pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visis kiti reikalavimai yra išvestiniai, nors kai kurie ir apmokestinami žyminiu mokesčiu. Konstatavus sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto asmens atlyginti ir turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Todėl nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Konstatavus vieno iš sutuoktinio kaltę, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir kt.). Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, vadovaujamasi CPK 93 str. nuostatomis.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo, pripažinto kaltu dėl santuokos iširimo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos- sumokėtas už ieškinį žyminis mokestis, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 41-42 b.l.).

Ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, o atsakovas- nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo (45-46, 96 b.l.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė atleista nuo 1381 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, o atsakovas nuo 314 Lt. Iš atsakovo pripažinto kaltu dėl santuokos iširimo, priteistinas 1695 Lt (1381 Lt + 314 Lt) į valstybės biudžetą žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo šalys iš dalies buvo atleistos.

Iš atsakovo priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1975-12-27 Alytaus rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 799, tarp O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), dėl V. S. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo O. G. ir V. S. G. palikti santuokines G. ir G.pavardes.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir O. G. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

23/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant, kad O. G. naudosis 16,01 kv.m. buto kambariu, plane pažymėtu indeksu 49-5.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir Vytautui S. G. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 27/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant, kad V. S. G. naudosis 20,26 kv. m. ploto kambariu (su balkonu), plane pažymėtu indeksu 49-6.

Nustatyti, kad kitomis buto patalpomis- 6,79 kv.m. ploto virtuve, plane pažymėta indeksu 49-4, 2,31 kv. m. ploto vonia, plane pažymėta indeksu 49-3, 0,92 kv. m. ploto tualetu, plane pažymėtu indeksu 49-2, 5,25 kv. m. koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 49-1, 5,20 kv. m. ploto rūsio patalpomis O. G. ir V. S. G. naudosis bendrai.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir V. S. G. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 15 000 Lt vertės.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir O. G. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti garažo boksą Nr. 27, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5400 Lt vertės ir keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 1200 Lt vertės.

Priteisti iš V. S. G. O. G.400 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt kitų pagrįstų išlaidų, iš viso: 1400 Lt (405,47 Eur)

Priteisti iš V. S. G. 1695 Lt žyminį mokestį valstybei ir 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 1715 Lt (496,70 Eur).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė