Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-380-522/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
1-380-522/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
T. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-380-522/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02778-2020-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam T. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. M., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

T. M. 2020 m. sausio 18 d., apie 20.20 val., išgertuvių metu pas S. P. namuose adresu Bažnyčios g. 28, Kiauklių k., Zibalų sen., Širvintų r. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,67 promilių neblaivumas), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą M. P. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. atėjo pas S. P. išgerti ir ten M. P. pradėjo siautėti („bušavoti“). Jis M. P. sakė, kad jis eitų namo miegot, bet jis nėjo. Tada jis M. P. truputį pastūmė iš namo, kad šis eitų, o M. P. jį stumdė, todėl jis jam trenkė kumščiu į veidą. Jis M. P. trenkė kumščiu į veidą, nes jis jį pastūmė.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 18 d., apie 20.20 val., jis buvo svečiuose pas pažįstamą S. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo jo brolis V. P. ir jų bendras pažįstamas T. M.. Būdami namuose, jie visi vartojo alkoholinius gėrimus: degtinę ir alų. Išgertuvių metu tarp jo ir T. M. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu T. M. rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į skruostą, dėl ko jis patyrė nežymų kūno sužalojimą ir fizinį skausmą. Apie įvykį policijai pranešė tuo metu kambaryje buvęs jo brolis V. P. (b.l. 1, 41).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 18 d., apie 20.20 val., jis kartu su broliu M. P. ir bendru pažįstamu T. M. buvo svečiuose pas draugą S. P.. Kambaryje visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo brolio M. P. ir T. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu T. M. rankos kumščiu vieną kartą trenkė M. P. į skruostą. Po to jie abu nugriuvo ant grindų ir susigrūmė. M. P. laikė T. M. ir jo prašė, kad šis iškviestų policiją, ką jis ir padarė. Jis matė, kad nuo T. M. smūgio M. P. ištino kairės pusės skruostas, matėsi kraujo (b.l. 55).

Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. vakare jo namuose buvo broliai V. ir M. P. bei T. M.. Visi keturiese sėdėjo virtuvėje, gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu M. P. T. M. pradėjo kalbėti, kad žino, jog jo ieško policija ir grasino T. M. priduoti policijai. T. M. dėl to užpyko ir jie pradėjo stumdytis. Kuris pirmas pradėjo stumdytis, jis nematė. Taip pat jis nematė, kad kuris nors būtų sudavęs nors vieną smūgį. Jam nepatiko, kad jie stumdosi jo namuose ir visus išvarė iš namo (b.l. 59-60).

2020 m. sausio 19 d. policijos pareigūno A. A. tarnybiniame pranešime išdėstytos įvykio aplinkybės (b.l. 26).

2020 m. sausio 19 d. asmens apžiūros metu atlikta nukentėjusiojo M. P. apžiūra. Apžiūros metu stebimas kairės pusės antakio nubrozdinimas, žaizda kraujuoja, kairio skruosto oda nubrozdinta, skruostas patinęs (b.l. 24- 25).

2020 m. sausio 18 d. 23.42 val. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės grafoje „Kvietimo rezultatas“ nurodyta, kad stebima kairio antakio žaizdelė. Preliminarai diagnozė - akies voko ir periokulinės srities žaizda (b.l. 32-33).

2020 m. sausio 18 d. 21.54 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ T. M. nustatytas 2.67 promilių girtumas (b.l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

T. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas žmogui sukėlė fizinį skausmą. Nusikaltimas įrodytas kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymo kvitu, asmens apžiūros protokolu, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele.

Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis T. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis teistas (b. l. 77-82) ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo baustas 8 kartus (b. l. 125), nedirba (b. l. 126), šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad anksčiau paskirtos bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas) nedavė teigiamų rezultatų. Kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymą. Todėl teismas sprendžia, kad švelnesnės bausmės rūšys nebus efektyvios ir nepaveiks T. M. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant.

BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Padarytas vienas tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu nukentėjusiajam žala nepadaryta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad nori dirbti, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis yra labai jauno amžiaus (23 metų), anksčiau buvo teisiamas būdamas nepilnametis. Šiuo metu kaltinamasis vykdo ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, paskirtus atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tuo pačiu paminėtina, kad realus laisvės atėmimas nėra pati efektyviausia priemonė jaunam asmeniui, kadangi reali laisvės atėmimo bausmė gali turėti didelę neigiamą įtaką. Jis laisvės atėmimo vietoje įgytų neigiamų įpročių, o grįžus į laisvę būtų sunku adaptuotis. Tuo tarpu, bausmės vykdymo atidėjimo tikslas yra pataisyti asmenį, užtikrinti, kad jis daugiau nenusikalstų bei pasiekti kitus bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad T. M. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, T. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę T. M. skirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. M. atidėti vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą

Teisėja Irina Serafin