Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistajam R. V., jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteistas vieneriems metams laisvės atėmimo, taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir nuteistas vieneriems metams ir dviems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė - vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2009-02-11 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 10 MGL bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, ir 10 MGL dydžio, t.y. 1300 litų, bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-03-13 iki 2012-03-15.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai. Iš R. V. priteista 172, 48 Lt (vieno šimto septyniasdešimt dviejų litų 48 centų) žalos atlyginimas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 1000 (vieno tūkstančio) litų neturtinės žalos atlyginimas I. T. ir 1000 (vieno tūkstančio) litų neturtinės žalos atlyginimas Ž. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. kovo 13 d. tarp 19 val. 15 min. ir 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - viešojo transporto sustojime (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia trenkdamas ranka ir ne mažiau, kaip tris kartus spirdamas koja į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio paviljono stiklą, jį išdaužė, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 172,48 Lt turtinę žalą, tokiu būdu įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Netrukus Savanorių prospekte, Kaune, R. V., sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą, vartojo įžeidžiančius, žmogaus orumą žeminančius ir necenzūrinius žodžius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 – ojo būrio patrulių E. A., R. S. bei Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vyresniojo patrulio Ž. S., Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės mobilaus būrio vado I. T. atžvilgiu, tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Nuteistasis R. V. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nuosprendį ir prašo perkvalifikuoti baudžiamąją bylą į administracinio teisės pažeidimo bylą, o baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi, ateityje žada elgtis atsakingiau. Paviljono stiklą, teigia, sudaužęs iš pykčio ir būdamas neblaivus. Nesutinka, kad padarytas pažeidimas viešajai tvarkai ir visuomenės rimčiai vertintinas kaip baudžiamosios teisės nusikaltimas. Prašo atsižvelgti į byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, objektyviai įvertinti galimybę peržiūrėti šią baudžiamąją bylą iš esmės ir perkvalifikuoti ją į administracinio teisės pažeidimo bylą. Apelianto nuomone, remiantis byloje surinktais įrodymais, nėra baudžiamajai atsakomybei taikytinų aplinkybių ir visumos, todėl byla turėjo būti nagrinėjama administracine tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistojo kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta jo paties prisipažinimu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nukentėjusiųjų parodymais, liudytojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos apžiūros protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose tuoj po įvykio, iš kurių matyti, kad R. V., viešoje vietoje – viešojo transporto sustojime – vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudaužė laukimo paviljono stiklą, o atvykus policijos pareigūnams, juos įžeidinėjo, vartodamas necenzūrinius ir žeminančius žodžius. R. V. veiksmai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, t.y. nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 1 d., ir kaip valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas, t.y. nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 290 str.

LR BK 284 str. 1 d. nustatyta, kad viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas - viešoji tvarka gali būti pažeidžiama įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais (ką nagrinėjamu atveju teismas konstatavo esant nuteistojo R. V. veiksmuose), grasinimais, patyčiomis. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 174 str. numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, sudaro administracinio teisės pažeidimo - nedidelio chuliganizmo sudėtį, tačiau byloje nagrinėjamu atveju R. V. atlikti įžūlūs ir vandališki veiksmai, kuriais demonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, - transporto sustojimo paviljono stiklo spardymas ir sudaužymas, yra akivaizdžiai pavojingesnė veika, todėl pagrįstai vertintina kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., už kurio padarymą asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Be to, LR ATPK 9 str. 2 d. numatyta, kad administracinė atsakomybė už LR ATPK numatytos teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Ši nuostata reiškia, kad tokiais atvejais, kai už analogišką veiką numatyta yra ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies nustatymo klausimus, pirmiausia svarstomi nusikaltimo sudėties ir baudžiamosios atsakomybės klausimai. Teismas įvertina padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą ir, vadovaudamasis savo teisine sąmone sprendžia, ar teisės pažeidimas turi nusikalstamos veikos, ar administracinio teisės pažeidimo požymių.

LR BK 290 str. numato atsakomybę už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, atitinkamai LR ATPK 187 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už tokių asmenų įžeidimą atribojimo klausimas spręstina taip pat remiantis LR ATPK 9 str. 2 d. numatyta nuostata, kad administracinė atsakomybė už LR ATPK numatytos teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytų pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, nukentėjusiojo statusas negali būti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už minėtų pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį (kasacinės bylos Nr. 2K-542/2005, 2K-114/2006). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, Nr. 2K-396/2009). Nuteistasis R. V. vartojo įžeidžiančius, žmogaus orumą žeminančius ir necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų E. A., R. S. bei Ž. S., I. T. atžvilgiu, tai yra, jis ne tik pastaruosius keikė necenzūriniais žodžiais, bet ir vadino juos įžeidžiančiais žargonais, siūlė čiulpti lytinius organus, tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus. Nukentėjusiųjų įžeidinėjimas truko kurį laiką, tai yra, kol nuteistasis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Buvo įžeidinėjami keturi pareigūnai, kurie atliko viešojo administravimo funkcijas. Kadangi R. V. veiksmai savo pobūdžiu atitinka BK 290 str., todėl jo neteisėti veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 2 d.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo R. V. nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 290 str., ir priėmė teisingą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.