Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-11 · Administracinė byla Nr. I-7962-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
I-7962-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01495-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
P. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7962-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01495-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. T. skundu prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namai), dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. kovo 7 d. Nurodo, jog Pataisos namų gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, gyvenamąjį plotą mažino užimami baldai ir kiti daiktai. Pareiškėjo teigimu, jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista ir dėl to, kad gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų, tarakonų, blakių, pelių, veisėsi pelėsis, kaupėsi drėgmė, buvo blogas patalpų apšvietimas, prasta ventiliacija, be to, Pataisos namų pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Tvirtina, jog bendrose patalpose trūko pisuarų ir klozetų, o gyvenamajame sektoriuje nebuvo dušo. Teigia, jog taip pat nebuvo skalbimo mašinų, virtuvėje ir dušo patalpose nebuvo langų, tinkas krito ant galvų, patalpos buvo avarinės būklės. Nurodo, jog darbo zonoje turėjo dirbti su cementu, tačiau jam nedavė apsaugos priemonių, nebuvo dušo. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, ir kitus nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pataisos namų 2 sektoriaus 1 ir 3 brigadose. Pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 31 d. buvo laikomas karantine, kuriame vietų – 13, plotas – 40,69 kv. m., vienam asmeniui tenkantis plotas yra 3,13 kv. m., 2016 m. lapkričio 15 d. paskirtas į 7 būrio 1 brigadą, kurioje vietų skaičius yra 21, patalpos plotas – 66,29 kv. m., todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv. m., nuo 2017 m. sausio 17 d. paskirtas į 6 būrio 3 brigadą, kurioje miegamų vietų skaičius yra 21, patalpos plotas – 66,66 kv. m., todėl vienam asmeniui teko 3,17 kv. m., nuo 2017 m. birželio 22 d. į 9 būrio 1 brigadą, kurioje vietų skaičius yra 19, patalpos plotas – 60,05 kv. m., todėl vienam asmeniui teko 3,16 kv. m., nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. į 6 būrio 3 brigadą, kurioje vietų skaičius yra 21, patalpos plotas – 66,66 kv. m., todėl vienam asmeniui teko 3,17 kv. m. Teigiai, jog pareiškėjo galimybė po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki miego laiko, t. y. nuteistieji pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę, galėjo nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose ir lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje. Teigia, jog minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

Nurodo, jog įstaigos gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo nuteistasis veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai, esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. Pataisos namai užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinį apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Nurodo, jog įstaiga 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal poreikį. Patalpose, kuriose kenkėjų nepastabėta, kenkėjų naikinimo darbai neatliekami. Apie pastebėtus kenkėjus informuoja UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Pažymi, jog buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik Pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.

Nurodo, jog gyvenamųjų pastatų, kuriose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant ar ardant, kai aplinkoje pasklinda smulkios dalelės, o įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Teigia, jog antrojo sektoriaus karantino patalpų pastatų stogai yra bituminiai.

Nurodo, jog Pataisos namų 6 būryje įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 8 praustuvės, 2 čiaupai kojoms plauti, 7 būryje įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 9 būryje įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, karantine įrengti 4 klozetai, 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai. Įstaigos sanitarinių mazgų įrengimas atitinka keliamus reikalavimus. Pažymi, jog Pataisos namuose avarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, nuo sienų ir lubų tinkas nebyra. Įstaigoje patalpų remontas atliekamas pagal poreikį. Nurodo, jog antrojo sektoriaus 6, 7 ir 9 būrių virtuvėlėse bei dušo patalpose langai įrengti. Įstaigos antrajame sektoriuje atskirojoje patalpose įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Teigia, jog pareiškėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo skundžiamas darbo sąlygas, nenurodydamas nei kur dirbo, nei kuriuo laikotarpiu dirbo. Argumentuoja, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka abstrakčiai nurodyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiai ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas. Teigia, dėl nekonkretumo negali pateikti informacijos apie tai kokiomis sąlygomis buvo organizuojamas nuteistojo darbas.

Nurodo, jog pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pataisos namai savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas yra vi nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui P. T. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu ir atlyginimo pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl gyvenamojo ploto trūkumo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Iš atsakovės atsiliepime nurodytų duomenų, 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymos „Dėl nuteistojo P. T.“ ir 2019 n. rugpjūčio 7 d. pažymos „Apie nuteistojo P. T. laikymo sąlygas“ matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko karantine, 1 ir 3 būryje: nuo 2016 m. spalio 31 d. buvo laikomas karantine, kuriame vietų – 13, plotas – 40,69 kv. m., vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,13 kv. m.; nuo 2016 m. lapkričio 15 d. paskirtas į 7 būrio 1 brigadą, kurioje vietų skaičius yra 21, patalpos plotas – 66,29 kv. m., todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv. m.; nuo 2017 m. sausio 17 d. paskirtas į 6 būrio 3 brigadą, kurioje miegamų vietų skaičius yra 21, patalpos plotas – 66,66 kv. m., todėl vienam asmeniui teko 3,17 kv. m.; nuo 2017 m. birželio 22 d. į 9 būrio 1 brigadą, kurioje vietų skaičius yra 19, patalpos plotas – 60,05 kv. m., todėl vienam asmeniui teko 3,16 kv. m.; nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. į 6 būrio 3 brigadą, kurioje vietų skaičius yra 21, patalpos plotas – 66,66 kv. m., todėl vienam asmeniui teko 3,17 kv. m. (b. l. 21-23).

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog kiekvienam nuteistajam yra skiriama viena miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Be to, ne visada visos miegojimo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau nei, kad numatyta. Vertinant šiuos duomenis, matyti, jog net esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra nuo 3,13 kv. m. iki 3,17 kv. m. Pareiškėjui argumentuojant, kad kameros gyvenamąjį plotą užima baldai, nurodytina, jog Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1033-624/2019). Įvertinus aptartas aplinkybes, spręstina, jog nebuvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto patalpoje.

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su asbesto buvimu pastato konstrukcijoje, nurodytina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovės atstovė neginčija fakto, kad Pataisos namų pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą taip pat kildina iš to, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, buvo prastas apšvietimas, veisėsi pelėsis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (13 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma patvirtina, kad 2-jame gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo nuteistasis veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus (b. l. 22-23). Įstaigoje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, taip pat nėra duomenų, jog jis, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė minėtus pažeidimus dėl Pataisos namų patalpų neatitikimo Higienos normai HN 134:2015. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl to, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, buvo prastas apšvietimas, veisėsi pelėsis ir kt. yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildina ir iš to, jog Pataisos namuose nebuvo pakankamai įrengta prausyklų ir tualetų.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodo ir pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje nurodyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu 6 būrio (21 miegamų vietų) sanitariniame mazge buvo įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 8 praustuvės, 2 čiaupai kojoms plauti, 7 būryje (21 miegamų vietų) įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 9 būryje (19 miegamų vietų) įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, karantine (21 miegamų vietų) 4 klozetai, 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai. Šie duomenys patvirtina, kad kietojo inventoriaus skaičius atitiko teisinį reguliavimą.

Pareiškėjo teigimu, jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeistos ir dėl to, jog gyvenamajame sektoriuje nebuvo dušo, skalbimo mašinų, virtuvėje ir dušo patalpose nebuvo langų, tinkas krito ant galvų, patalpos buvo avarinės būklės.

Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma patvirtina, kad 2-jame atskirojoje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Antrojo sektoriaus 6, 7 ir 9 būrių virtuvėlėse bei dušo patalpose langai įrengti. Pažymėta, kad Pataisos namuose avarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, nuo sienų ir lubų tinkas nebyra, o patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Vertinant šias aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjo argumentai dėl Pataisos namuose nesančių dušo, skalbimo mašinų, virtuvėje ir dušo patalpose langų nebuvimo, dėl tinko kritimo ant galvos, patalpų avarinės būklės, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų, dėl to aplinka buvo nesaugi sveikatai, higienai ir kt.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudarę kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Atliktų darbų aktai patvirtina, jog Pataisos namuose reguliariai buvo atliekami kenkėjų dezinfekcijos darbai (b. l. 26-36). Teismo vertinimu, Pataisos namai ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų, todėl pareiškėjo argumentas dėl Pataisos namų neteisėto neveikimo, užtikrinant buitinių parazitų ir graužikų nebuvimą gyvenamosiose patalpose, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą kildinant iš to, kad jis darbo zonoje turėjo dirbti su cementu, tačiau jam nebuvo išduotos apsaugos priemonės, nurodytina, jog nekonkretizavo ir nepagrindė šioje dalyje skundo reikalavimo, todėl skundo reikalavimas šioje dalyje vertintinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundo reikalavimui pagrįsti privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sprendimas byloje M. prie Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) ir kt.)).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų ar neveikimo laikant pareiškėją Pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. kovo 7 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas ir jo patikslinimas atmestini kaip nepagrįsti, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo P. T. skundą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė