Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-112-426/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
II-112-426/2011
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01830-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pažeidėjas
K. R.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-112-426/2011
(Proceso Nr. 4-61-3-01830-2010-9)Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 73 (S)
NUTARTIS2011 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) Kelių patrulių rinktinės (KPR) nutarimo pakeitimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 5 d. K. R. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 16 val. Vilniuje, Zarasų – Paplaujos g. vairuodamas automobilį „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šia veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 16, 78.11 p. reikalavimus (b. l. 11). 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 10N-644474-10 K. R. už pažeidimų, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124¹ str. 1 ir 6 d., padarymą atėmė teisę vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams (b. 1. 8).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parašo pakeisti minėtą nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą - įspėjimą arba minimalią ATPK 24 str. numatytą baudą.

Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad skirdamas administracinę nuobaudą pareigūnas neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių - to, kad jis ne tik nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio, prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, bet ir padėjo išaiškinti pažeidimą, yra neteistas. Pareigūnas neatsižvelgė į padaryto pažeidimo laipsnį ir pobūdį, į jo asmenybę, šeiminę padėtį. Tvirtina, kad teisės vairuoti transporto priemonę netekimas žymiai pakenks jo artimųjų, prie kurių gyvenimo būdo palengvinimo tiesiogiai prisideda, interesams. Nors šiuo metu ir yra bedarbis, tačiau artimiausiu metu ketina įsidarbinti, o tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Negalėdamas realizuoti šios teisės, negalės prisiimti jokių su ja susijusių sutartinių įsipareigojimų pagal darbo sutartį, kadangi turi tik vidurinįjį išsilavinimą (tik 2010 m. gavo brandos atestatą). Teigia, kad gyvena daugiavaikėje šeimoje. Jo tėvas nuolat išvykęs į užsienį. Motina neturi teisės vairuoti transporto priemones. Turi nepilnametę seserį, gim. 1997., kuri lanko Vilniaus miesto Ąžuolyno vidurinę mokyklą. Kadangi sesuo yra dar maža, tai jis, kaip vienintelis šeimoje turintis teisę vairuoti transporto priemonę, turi ją saugiai pristatyti į/iš ugdymo, gydymo įstaigas. Be to, teisė vairuoti transporto priemones yra būtina vizitams pas medikus, kadangi turi sunkia psichine liga sergančią senelę.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal KET 16 p. motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis. KET 78.11 p. numato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui

ATPK 124¹ str. 1 d., galiojusi pažeidimo padarymo momentu, numatė, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Pagal to paties straipsnio 6 d. KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. R. neginčijo fakto, kad ATP protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą degant draudžiam šviesoforo signalui, policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl vertintina, kad pagal ATPK 124¹ str. 1 ir 6 d. jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Spręstinas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 str. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Matyti, jog ATPK 124¹ str. 1 d. sankcija buvo suformuluota kaip alternatyvi (skiriama bauda arba taikomas specialiosios teisės atėmimas). Įstatymas konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita administracinė nuobauda, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad ATP bylą nagrinėjęs pareigūnas neįvertino aplinkybės, jog jis ne tik gailisi dėl padaryto pažeidimo, bet ir padėjo jį išaiškinti. Pažymėtina, jog pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas nuoširdžiais gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas, t. y. tokia aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju K. R. iškart po pažeidimų fiksavimo atsisakė pasiaiškinti dėl įvykusio (b. l. 12), todėl yra pagrindas laikyti, kad jo nurodytos aplinkybės dėl gailėjimosi bei padėjimo išaiškinti pažeidimą yra deklaratyvios.

Kitų K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.) byloje nenustatyta. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas KET pažeidimas (ATPK 32 str.1 d. 5 p.). Todėl, teismo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pažeidėjui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Aplinkybė, kad teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga dėl darbo ar dėl kitų reikalų šeimoje, pati savaime nesudaro pagrindo keisti administracinės nuobaudos rūšies. Be to, atsižvelgtina, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja KET (tai matyti iš KET pažeidimų suvestinės, b. l. 14-16), jam skiriamos baudos prevencinės – auklėjamosios funkcijos tinkamai neatlieka. Teismo nuomone, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti viešąją tvarką, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nesudaro ir padaryto pažeidimo pobūdis.

Konstatuotina, kad policijos priimtas nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra juridinio pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

K. R. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 10N-644474-10, kuriuo K. R. už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 1 d. ir 6 d., padarymą atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė