Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014 m. kovo 14 d.

institucijos, surašiusios protokolą, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros įgaliotam atstovui J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ str. 1d., 51²⁰ str. 3d., 51²⁰ str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-24 LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros įgaliotas pareigūnas vyr. specialistas J. B. M. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.VR-14.1-27 už tai, kad 1.UAB „A“ Vilniuje išleido motorines transporto priemones neįsiregistravusi į Gamintojų ir importuotojų sąvadą, tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 1998-06-16 Nr.VIII-787 34/1 str. 1d. 1p., LR Aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymo Nr.D1-291 5 punktą; 2.UAB „A“ 2012-2013 metais neteikė LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ataskaitų ir jų priedų už išleistas į LR vidaus rinką motorines transporto priemones, kurias privalėjo pateikti iki 2013-06-01 už 2012 metus, tuo pažeidė LR aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymo Nr.D1-290 3.1 punktą; 3.UAB „A“ 2012-2013 metais nevedė motorinių transporto priemonių apskaitos pagal keliamus reikalavimus, tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 1998-06-16 Nr. VIII-787 34/1 str. 6d., LR Aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymo Nr.D1-290 9.1, 9.2, 9.3, 9.4, 10 punktus; 4.UAB „A“ 2012-2013 metais nesukūrė ir neorganizavo netinkamų naudoti transporto priemonių atliekų tvarkymo sistemoje, tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 1998-06-16 Nr.VIII-787 34/1 str. 2 ,3, 4, 5 dalis. Atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 51²⁰ str. 1d., 3d., 5d.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais duomenimis.

Teismo posėdyje M. Ž. pažeidimo padarymo faktą pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir veiklos trūkumus jis pašalino.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad patikrintos įmonės vadovas M. Ž. iš karto ėmėsi visų reikiamų priemonių pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su agentūra, gailisi dėl savo veikos. Tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė aplinkai žalos nepadarė. Neprieštarauja mažesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimui, nes pažeidimai formalūs.

M. Ž. veiksmai tinkamai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51²⁰ str. 1d., 3d., 5d., pažeidėjas baustinas, jo kaltė, įrodyta byloje surinkta medžiaga: paties M. Ž. paaiškinimu, 2014-01-23 neplaninio patikrinimo aktu VR-14.7-41, kuriame užfiksuota, kad bendrovėje atliktus patikrinimą nustatyta, kad UAB „A“ Vilniuje išleido eksploatacijai transporto priemones neįsiregistravusi į Gamintojų ir importuotojų sąvadą, per 2012 m. ir 2013 m. 1-3 ketvirčius nupirko ir pardavė apie 200 vnt. motorinių transporto priemonių, iš kurių Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje išleido apie 105 vnt. motorinių transporto priemonių, patikrinimo metu pasirinktinai patikrinta veiksmų seka po 5 transporto priemones iš kiekvieno mėnesio; UAB „A“ 2012-2013 metų sudarytų automobilių pirkimo-pardavimo sutartimis, kitais įmonės UAB „A“ pateiktais dokumentais.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, kaltininko asmenybę, padarytų pažeidimų pavojingumo pobūdį. M. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino pažeidimų padarymo faktą, padėjo juos išaiškinti, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (LR ATPK 31 str. 1d. 1p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, todėl už įvykdytą pažeidimą pagal LR ATPK 51²⁰ str. 1 d. jam skirtina įstatymo numatyta minimali bauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 51²⁰ str. 3d. numato piniginę baudą nuo 2 500 litų iki 5 000 litų, o minėto straipsnio 5 dalis numato baudą nuo 25 000 iki 50 000 litų.

Parinkdamas M. Ž. nuobaudą už įvykdytus pažeidimus, teismas įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia tokio pobūdžio administraciniai teisės pažeidimai bei kaltininko asmenybę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas taip pat nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas nustatė M. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino ir gailisi, nenustatė sunkinančių aplinkybių. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia, kad teismas neturi duomenų apie M. Ž. taikytas administracines nuobaudas, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti M. Ž., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriant mažesnę baudą nei ATPK 51²⁰ str. 3 ir 5 dalių sankcijoje nustatyta minimali bauda. Taikytini LR ATPK 33 str. reikalavimai dėl baudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teisėjas

nutarė:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir skirti 400 Lt (keturių šimtų litų) baudą.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį, skirti 700 Lt (septynių šimtų litų) baudą.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį, skirti 1000 Lt ( vieno tūkstančio litų) baudą.

LR ATPK 33 str. pagrindu M. Ž. nustatyti galutinę nuobaudą 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB NORD“, kodas 40100.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.