Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-12-02 · Byla Nr. TS-37-878/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
TS-37-878/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Byla Nr. TS-37-878/2020
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 2 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. spalio 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 23 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2020 m. rugsėjo 28 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl V. K. lygtinio paleidimo, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu nutarė nuteistajam V. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis įgijęs 3 klasių išsilavinimą, tačiau bausmės atlikimo metu nebuvo motyvuotas nei dirbti, nei mokytis. Šiuo metu jis yra pensinio amžiaus. Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje išdirbo 7 dienas, bet dėl nesugebėjimo dirbti bei darbinių įgūdžių neturėjimo buvo atleistas. Nuteistasis 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo perkeltas tolimesnės bausmės atlikimui į Alytaus pataisos namų atvirąją koloniją, tačiau noro dirbti ar būti įdarbintam nepareiškė. Alytaus pataisos namuose pasimatymų metu lankomas nebuvo. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, nuolat užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamą elgesį - nedirbo, negaudavo pajamų, todėl užsidirbdavo iš narkotikų. Situacija nepakito, nuteistasis ir toliau nedirba, finansiškai jį remia artimieji. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes, galima teigti, kad jis kartoja tas pačias klaidas, kadangi neįvertina ankstesnio patyrimo, trečią kartą nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą. Teigia, kad taip pasielgė, nes neturėjo kito pasirinkimo, kaip gauti lėšų pragyvenimui, pasekmes suprasdavo, žinojo, kuo gali baigtis, tačiau rizikuodavo, linkęs pateisinti savo elgesį. Nuteistasis iš dalies supranta problemas, turinčias įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau ne visas, problemų sprendimo įgūdžiai silpni. Jis negeba pilnai suvokti savo elgesio pasekmių, linkęs rizikuoti, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nieko nenuveikė, kad ši situacija pasikeistų. Pagrindinis jo tikslas - išeiti iš pataisos namų. Išlieka nemažai kriminogeninių veiksnių - išsilavinimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 63 balais, nuo paskutinio vertinimo išliko nepakitusi, iš jų 20 balų sudaro statiniai veiksniai, 43 balai - dinaminiai, kuriuos nuteistasis dar gali sumažinti. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2020 m. lapkričio 11 d. gautas nuteistojo V. K. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog Komisija netaikė jam lygtinio paleidimo, nes jis nedirba, nors dirbti negali, kadangi yra 68 metų, pasiligojęs ir fizinės jėgos jam neleidžia dirbti sunkaus darbo, o siūlomas yra tik darbas, reikalaujantis fizinės jėgos. Dirbti mėgino, bet nepakėlė fizinio krūvio. Laivėje turi gyvenamąją vietą, kurioje yra tinkamos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais: žmona ir vaikais. Per įkalinimo laiką pakeitė mąstyseną, suprato savo klaidas, mano, kad patyrė pakankamai suvaržymų, kad vėl darytų nusikaltimus. Prašo paleisti lygtinai taikant intensyvią priežiūrą pagal BPK 157 straipsnio 3 dalį.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Nuteistasis prašo paleisti lygtinai taikant intensyvią priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, jog nuteistieji, išskyrus <...>, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, <...>, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. V. K. atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 3 dalies pagrindu jam apskritai negali būti taikomas. Teismas išaiškina nuteistajam, kad Komisija sprendė dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o ne BVK 157 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl teismas pasisako dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi įstatyme nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas,materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė balsų dauguma, nes tik vienas Komisijos narys balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir net penki nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Nuteistasis V. K. atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tai sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine – 63 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir žymi pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Tačiau teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė ir sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 63 balų net 43 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali pakeisti, rodo, kad nuteistojo pastangos sumažinti nusikalstamo elgesio riziką nepakankamos. Nuo ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo nusikalstamo elgesio rizika nepakito, ir tai nerodo esminių jo elgesio pokyčių ir nepatvirtina akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka: ankstesnė nusikalstama patirtis; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas). Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. K. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Pažymima, kad sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine nuobauda už alkoholinių gėrimų vartojimą ir, nors ši nuobauda negalioja, tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir nepatvirtina jo išskirtinai pavyzdingo elgesio viso bausmės atlikimo metu. Be to, nors nuteistojo gauta drausminė nuobauda buvo panaikinta prieš terminą ir šiuo metu yra nebegaliojanti, tačiau ji gauta 2018 m. balandžio 16 d. už šiurkštaus nusižengimo nustatytai vidaus tvarkai padarymą, t. y. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Po šios nuobaudos panaikinimo 2018 m. lapkričio 2 d. V. K. daugiau kaip per dvejus metus paskatintas nebuvo nei karto, tai irgi leidžia spręsti apie akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei nuteistojo asmenybines savybes, galima teigti, kad jis kartoja tas pačias klaidas, kadangi neįvertina ankstesnio patyrimo, nes trečią kartą nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą. Teigia, kad taip pasielgė, nes neturėjo kito pasirinkimo gauti lėšų pragyvenimui. Pasekmes suprasdavo, žinojo, kuo gali baigtis, tačiau rizikuodavo. Linkęs pateisinti savo elgesį, problemų sprendimo įgūdžiai silpni, negeba suvokti pilnai savo elgesio pasekmių, linkęs rizikuoti, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Per bausmės laikotarpį nieko nenuveikė, kad ši situacija pasikeistų. Pagrindinis tikslas - išeiti iš pataisos namų. Nuteistasis nuolat užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamą elgesį, nedirbo, negaudavo pajamų, todėl užsidirbdavo iš narkotikų. Situacija ir dabar nepakitusi, asmuo ir toliau nedirba, jį finansiškai remia artimieji.

Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga, yra teigiama darbinė motyvacija, gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį ir finansinis stabilumas, taip pat nuteistojo socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sąlygos. Nuteistojo palaikomi ryšiai nelaikytini stipriais bei galinčiais veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad V. K. tėvai ir vienas brolis yra mirę, kitas brolis ir dvi seserys gyvena Rusijoje, su jais ryšiai yra nutrūkę. Nors nuteistasis turi žmoną, tačiau ji taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Nuteistasis turi dvi dukras, kurios abi anksčiau yra teistos. V. K. teigimu, jo santykiai su žmona ir dukromis yra geri, tačiau akivaizdu, jog visa nuteistojo šeima nėra linkusi laikytis įstatymų. Po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja grįžti gyventi pas dukterį į Šalčininkų rajoną, tačiau iki nuteisimo V. K. gyveno romų tabore, todėl mažai tikėtina, jog didžiąją gyvenimo dalį praleidęs tabore nuteistasis iš tiesų apsigyvens pas dukterį ir neieškos ryšių su tabore gyvenančiais ir nusikalsti linkusiais asmenimis, taigi, jokių objektyvių duomenų, jog nuteistojo nurodyta gyvenamoji vieta galės būti jo nuolatinė ilgą laiką, nėra.

Teismas sutinka su Komisijos vertinimu, jog nuteistojo požiūris į darbą kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis yra įgijęs vos trijų klasių išsilavinimą, nemoka nei skaityti, nei rašyti, tik pažįsta skaičius, darbo stažo bei specialybės neturi. Atvirojoje kolonijoje jis buvo įsidarbinęs UAB „Gintauto mediena“, tačiau dėl negebėjimo dirbti bei reikiamų įgūdžių neturėjimo buvo atleistas. Nors V. K. skunde nurodė, kad dėl sveikatos, amžiaus ir fizinių jėgų nebuvimo negali dirbti administracijos siūlomų darbų, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis nedirbo ne dėl sveikatos, o dėl darbinių įgūdžių neturėjimo. Teismas pažymi, kad prie skundo nuteistasis nepridėjo jokių duomenų (medicininių dokumentų) apie prastą sveikatą, kuri ribotų jo galimybes mokytis ar dirbti. Net ir būdamas laisvėje bei neturėdamas sveikatos problemų V. K. neieškojo darbo ir nedirbo viso darbingo amžiaus metu, jis nesiekė jokio pozityvaus užimtumo, taip pat nesiekė įgyti jokio amato ar specialybės, kai būtent tai padėtų integruotis į darbo rinką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat nereiškė ir noro mokytis, nors turi tik pradinį išsilavinimą. Akivaizdu, jog V. K. nesureikšmina savo žemo išsimokslinimo lygio ir nemano, jog tai gali trukdyti sėkmingai integruotis į visuomenę. Atsainus nuteistojo požiūris į darbą jį neigiamai charakterizuoja ir patvirtina nepakankamą mąstymo bei nuostatų korekciją. Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins lėšų pragyvenimui neturėjimas ir tai gali paskatinti jį vėl daryti nusikaltimus, juolab, kad ir iki bausmės atlikimo nuteistasis niekada niekur nedirbo.

Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis anksčiau daug kartų teistas, iš jų – tris kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, ankstesnė nusikalstama patirtis pripažinta jo kriminogeniniu veiksniu. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog V. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir teigiama jo charakteristika pataisos namų administracijos jau tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinančios nuteistojo padėtį buvo pritaikytos priemonės – nuo 2012 m. liepos 31 d. bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2017 m. spalio 25 d. – atviroje kolonijoje.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo V. K. atžvilgiu dar nepasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo V. K. skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė