- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-668-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00667-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Algerdas Urbšys, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- E. M.
- Civilinis ieškovas
- D. Ž.
Teisėja Aksinija Žemantauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-668-348/2015;
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00667-2012-6;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam E. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. - 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme.
pagal BK 214 str. 1 d. - 2 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
pagal BK 215 str. 1 d. - 2 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
pagal BK 182 str. 1 d. - 1 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str.5 d. 1 p. bausmės, skirtos pagal BK 178 str.2 d. ir 214 str.1 d. subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str.5 d. 1 p. bausmės, skirtos pagal BK 215 str.1 d. ir 182 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str.1, 4 dalimis bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš E. M. priteista 779 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Ž. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, o būtent 2012-05-25 apie 14.30 val. vagystės tikslu įsibrovė į nerakintą D. Ž. darbo kabinetą, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė D. Ž. priklausančią piniginę 14 eurų vertės su joje buvusiais 400 litų, kas atitinka 116 eurų, bei kartu pagrobė nukentėjusiojo vardu išduotas AB „SEB banko“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiam 130 eurų turtinę žalą.
Taip pat kaltinamasis neteisėtai, panaudodamas svetimą tikrą elektroninę mokėjimo priemonę, atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą, tai yra: 2012-05-25 15.34 val. AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate H172, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, panaudodamas prieš tai pagrobtą D. Ž. vardu išduotą AB „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įvesdamas teisėto kortelės naudotojo asmens identifikavimo kodą, kurį rado prieš tai pagrobtoje piniginėje, iš AB „Swedbank“ esančios D. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai apgaule įgijo 649 eurus.
Nuteistasis E. M. skundžia 2015 m. gegužės 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo minėtą nuosprendį pakeisti ir, pritaikius K 75 str. nuostatas, atidėti bausmės vykdymą. Nesant tokiai galimybei, nuteistasis prašo sumažinti paskirtos bausmės dydį. Nuteistojo teigimu, jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Skunde pažymėta, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistasis pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip treji metai, per kuriuos nuteistasis teigia pakeitęs savo gyvenimo būdą. Nurodo, kad visiškai atsiribojo nuo priklausomybės dirgiklių, pradėjo dirbti, yra teigiamai charakterizuojamas, sukūrė šeimą, augina keturis mažamečius vaikus, turi neblogai apmokamą darbą, pastovią gyvenamąją vietą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. M. ir jo gynėja advokatė R. Atkočaitienė prašė nuteistojo E. M. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokuroras prašė nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti paskirtą bausmę arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Pažymima, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės skyrimo motyvus, skirdamas bausmę atsižvelgė į E. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę. Teismo motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes.
E. M. nusikalto būdamas prieš tai dešimt kartų teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Aptariamas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarė teistumui neišnykus ir būdamas recidyvistas BK 27 str. prasme. Visos šios aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nerodo noro taisytis, taip pat byloja, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinis jo poelgis, o yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Anksčiau nuteistajam E. M. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti nuo tokių veikų darymo gali būti pasiekti E. M.. paskyrus tik vienintelę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis kaip asmenybė charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismas nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas parinko bausmes, savo dydžiais mažesnes nei straipsnių sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Paskirtas bausmes apylinkės teismas subendrino apeliantui palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, po ko paskyręs subendrintą laisvės atėmimo bausmę, ją, vadovaudamasis BK 64¹ str. 1 d., sumažino vienu trečdaliu. Kolegijos nuomone, tokia nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, atsižvelgiant į jo polinkį daryti nusikaltimus, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Pagal BK 75 str. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. M. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – jis nuteistas už vieną nesunkų ir tris apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 4 metai. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenustato BK 75 str. taikymo apribojimų ir tokiu atveju, kai asmuo būdamas teistas padarė naują nusikaltimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju (nagrinėjant konkrečią baudžiamąją bylą) turi būti apsvarstytas šio straipsnio taikymo tikslingumas ir, atidedant bausmės vykdymą, turi būti nurodyti motyvai, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad tokiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaip jau buvo paminėta E. M. anksčiau buvo teistas dešimt kartų, jo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas. Nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą. Baustas administracine tvarka, yra priklausomybės ligų kabineto žinioje. Jo atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu yra dar neįsiteisėjęs. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo nuteistajam taikyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 str., nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.