Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovui V. P. dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Atsakovas V. P. atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir R. N. 2019-07-31 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. E190515166, pagal kurią ieškovas apdraudė automobilio „Iveco 35C15“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2019-07-31 iki 2020-07-30. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-11-13 pažymos matyti, kad 2019-10-17 apie 19.00 val. Vilniuje, Šeškinės g. 71 atsakovas V. P. vairuodamas automobilį „Iveco 35C15“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) apgadino stovintį automobilį „Skoda Octavia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų duomenų taip pat matyti, kad apgadinęs stovinčią transporto priemonę atsakovas iš eismo įvykio vietos išvažiavo palikdamas ant nukentėjusio automobilio raštelį, iš kurio nukentėjusio automobilio vairuotojas iš esmės ir nustatė, kad atsakovas yra atsakingas už eismo įvykį. Išnagrinėjus surinktą medžiagą, atsakingu už žalos padarymą buvo pripažintas atsakovas, konstatuota, kad vairuodamas transporto priemonę atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą, kuris numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Už šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą atsakovui 2019-10-29 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį (Kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai). Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus atsakovas nebuvo nubaustas. Įvertinęs eismo įvykio aplinkybes, transporto priemonės remonto sąmatą ir vykdydamas savo įsipareigojimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas 2021-01-20 išmokėjo 322,57 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas 2021-03-22 raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovui būtų nuostolius visiškai atlyginęs.

Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Taikant Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą – pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Be to, Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Taigi, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesys reikalauja padarius eismo įvykį su nukentėjusiuoju užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiajam, kaip ir nagrinėjamu atveju, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai.

Vertinant byloje turimus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo, kuris vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas įstatyminę pareigą apie eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam arba policijai, kas iš esmės nulėmė tai, jog nebuvo nustatytos visos eismo įvykio išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės (pvz., vairuotojo blaivumas). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad palikdamas raštelį ant nukentėjusiojo automobilio, atsakovės veikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai bei laikėsi įstatyminių pareigų. Tai, jog atsakovas už pasišalinimą iš įvykio vietos nebuvo nubaustas administracine tvarka, jo civilinės atsakomybės nepašalina. Taigi, ieškovas savo reikalavimus pagrindė tinkamais įrodymais, byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas visiškai padengė ieškovui atsiradusius nuostolius, nėra. Atsakovas žalos fakto ir jos dydžio bei savo atsakomybės neginčija. Todėl 322,57 Eur nuostolių atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 322,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinas 17 Eur žyminis mokestis.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai nepriteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, naudai 322,57 (trys šimtai dvidešimt du Eur 57 ct) Eur žalai atlyginti, 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (322,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 (septyniolika) Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.