Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo

V. C. nuteistas pagal BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šios bausmės pridėjus dalį neatliktos Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų V. C. ir R. K. solidariai priteista 18000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. Š..

Šioje byloje pagal BK 150 str. 4 d. bei BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d. taip pat nuteistas R. K., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 13 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. kad nukentėjusioji yra patalpoje viena su suaugusiais vyrais, ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės ir jos girtumo, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamete A. Š., gim. 1997 m. liepos 26 d.

Nuteistasis V. C. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Jis neigiamai vertina savo neteisėtus veiksmus, tačiau, jo nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jis manė, kad įvykio metu nukentėjusioji yra 14 ar net daugiau metų amžiaus. Pagal BK 150 str. 4 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio sąlyčio būdu, panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Mažamečiu laikomas asmuo, neturintis 14 metų amžiaus. Seksualinis prievartavimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 150 str. 4 d. kaltininkui kyla tuomet, kai jis žinojo ar turėjo žinoti, jog nukentėjusioji seksualinio prievartavimo metu dar neturėjo 14 metų. Įvykio dieną nukentėjusiąją A. Š. jis matė pirmą kartą. Prie namo laiptinės ji atėjo su R. K. bei penkiolikmete S. P.. Nei pati nukentėjusioji, nei S. P. nesakė, kiek A. Š. metų. Nukentėjusioji neturėjo su savimi mokyklinės kuprinės, dokumentų taip pat nerodė. Pagal jos kūno sudėjimą ir iš jos veido jis sprendė, kad jai yra daugiau nei 14 metų, greičiausiai, kaip ir jos draugei S. P., 15 metų. Nukentėjusiosios didesnė krūtinė ir kosmetikos priemonėmis padažytas veidas rodė ją esant subrendusia paaugle. Tikrąjį jos amžių sužinojo tik praėjus kelioms dienoms po seksualinio prievartavimo. Kaltinamasis R. K. parodė, kad nukentėjusioji įvykio dieną jam sakė, jog jai yra 16 metų. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo A. Š. parodė, kad įvykio metu jam savo amžiaus nepasakė. Liudytoja S. P. teisme parodė, kad dar iki įvykio draugavo su nukentėjusiosios broliu ir tuomet manė, kad A. Š. 14 metų, nes pati nukentėjusioji jai nurodė tokį savo amžių. Socialinė darbuotoja liudytoja R. S. teisme parodė, kad A. Š. įvykio metu galėjo atrodyti kaip 16 metų paauglė, nes buvo 160 cm ūgio, turėjo didesnę krūtinę, kojas, buvo labiau subrendusi. Žinojo, kad nukentėjusioji jau anksčiau turėjo lytinių santykių, rūkė, kartais net išgėrinėjo alkoholinių gėrimų. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. B. pripažino, kad A. Š. pilvota, turi krūtinę, didesnius pečius ir kad pasidažiusi atrodydavo vyresnė. Socialinė pedagogė liudytoja R. K. teisme parodė, kad nukentėjusioji pagal savo amžių labiau subrendusi, atrodė kaip 15-16 metų paauglė: putli, stambi krūtinė, mėgo dažytis. Taip pat beveik visi teisme apklausti liudytojai nurodė, kad nukentėjusioji daugiau bendravo ne su bendraamžiais, o su vyresnėmis merginomis. Todėl, nors nukentėjusioji įvykio metu buvo 12 metų amžiaus, tačiau dėl jos amžiaus jis sąžiningai klydo. Be to, įvykio metu jam niekas nukentėjusiosios amžiaus nenurodė, o kitų objektyvių duomenų dėl tikro jos amžiaus jis neturėjo. Prašo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 150 str. 4 d. į BK 150 str. 3 d.

Teismo posėdyje nuteistojo V. C. gynėjas prašo nuteistojo V. C. apeliacinį skundą patenkinti, jo nusikalstamą veiką iš BK 150 str. 4 d. perkvalifikuoti į BK 150 str. 3 d. Prokurorė prašo nuteistojo V. C. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino V. C. kaltu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

Nuteistasis V. C. savo kaltės seksualiai prievartavus A. Š. neneigia, o apeliaciniame skunde nurodo tik apie tai, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 150 str. 4 d., nes jis nežinojo, jog A. Š. yra mažametė. Dėl nuteistojo R. K. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Todėl, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija šią bylą ir nuosprendį patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai.

Kad V. C. padarė nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytą nusikalstamą veiką, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų: nukentėjusiosios A. Š., liudytojų, kito nuteistojo R. K., o iš dalies ir paties nuteistojo V. C. parodymai, specialistų išvados bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji A. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad nusikaltimo įvykio dieną ji, S. P., R. K. ir V. C. gėrė alų V. C. namo rūsyje. V. C. pasikvietė ją pasikalbėti. Jiedu išėjo iš to sandėliuko ir nuėjo į kitą rūsio patalpą, kur V. C. nusimovė kelnes, apnuogino savo lytinius organus ir liepė jai čiulpti. Ji prašė leisti ją namo, bet V. C. pasakė, kad niekur ji neis ir liepė čiupti jo lytinį organą. Ji pradėjo čiulpti, V. C. liepė neliesti jo lytinio organo dantimis. Kai ji pradėjo „gokčioti“, V. C. leido jai pabaigti. Kai ji čiulpė V. C. lytinį organą, S. P. buvo šalia ir tai matė. Po to S. P. išsivedė ją į lauką ir sumušė, sudavė kumščiais ir spardė kojomis bei pasakė „ko čia mano mažiukui čiulpi?“ Ji prašė leisti ją važiuoti namo, bet Simona neleido ir vėl nusivedė ją į tą patį sandėliuką, kur jie toliau gėrė alų, S. P. ir A. C. liepė gerti ir jai. Ji irgi gėrė alų, nes S. P. ir V. C. jai sakė, kad sumuš, jei ji negers. R. K. pasakė jai, kad ji ir jam turės daryti tą patį, kaip ir V. C., sakė „jeigu tu čiulpei jam, tai ir man turi čiulpti“ ir nusimovė kelnes. Ji čiulpė ir Ramūnui, o šis dar liepė ir smaukyti jo lytinį organą, ji darė taip, kaip jai liepė. Ji verkė ir „gokčiojo“. Po to V. C. liepė išeiti iš sandėliuko, nes sakė, kad viskas girdisi. Išėjus visiems į lauką, R. K. ją nusivedė į penkiaaukščio namo laiptinę, kur norėjo ją išžaginti, bet jam sukliudė iš buto išėjo kažkokia teta. Šios apklausos metu nukentėjusioji A. Š. taip pat parodė, kad ji niekam nesakė, kurioje klasėje mokosi, o apie jos amžių sandėliuke tarp jų nebuvo jokių kalbų. S. P. savo draugams pristatė ją kaip savo draugę ir tik pasakė jos vardą. Jie kalbėjosi apie užsienį, bet apie ją jokios kalbos iš viso nebuvo. Prieš jai čiulpiant V. C. lytinį organą, fizinio smurto prieš ją niekas nenaudojo ir negrasino, tik po to liepė niekam nesakyti. Anksčiau jai neteko tokių dalykų daryti, ji nėra turėjusi ir lytinių santykių. Iš nepilnametės nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t. 1, b. l. 17-20) matosi, kad A. Š. buvo apklausiama nedalyvaujant įtariamiesiems, ši apklausa buvo filmuojama, o po to ta filmuota medžiaga buvo peržiūrėta jau dalyvaujant įtariamiesiems V. C. ir R. K.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nukentėjusioji į prokurorės užduotą klausimą, kodėl ji čiulpė jiems lytinius organus, A. Š. atsakė, kad ji jų visų bijojo. Mažametė nukentėjusioji A. Š. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, o jos ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaityti teisme. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturėjo pagrindo abejoti, ir šiuos jos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus pagrįstai pripažino įrodymu, pagrindžiančiu V. C. kaltę.

Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja S. P.. Ji parodė, kad V. C. rūsyje visi keturi gėrė alų apie valandą laiko, po to V. C. pakvietė A. Š. išeiti iš to sandėliuko, kur jie gėrė, pasikalbėti. Po kurio laiko ji su R. K. išėjo pasižiūrėti, ką jie veikia, ir matė A. Š. pritūpusią, pasilenkusią prie V. C. lytinio organo bei suprato, ką ji daro. A. Š. su V. C. sugrįžę atgal į sandėliuką nieko nekalbėjo, o V. C. išsikvietė į koridorių R. K. pasikalbėti. Tada A. Š. pasakė jai, kad pamelavo, jog jai yra 14 metų, iš tikrųjų jai yra tik 12 metų. Kad jai 14 metų, A. Š. jai buvo sakiusi vasarą, kai ji draugavo su nukentėjusiosios broliu. Kai jie gėrė alų, V. C. ir R. K. klausė nukentėjusiosios, kiek jai metų, ši sakė, kad jai 14 metų. Liudytoja patvirtino ir tai, kad A. Š. sumušė iš pradžių rūsyje, po to ir lauke, nes jai nepatiko, kad ji „taip darė“ su V. C.. Po to grįžę į sandėliuką jie išgėrė alų, o R. K. liepė jai su V. C. išeiti, jie išėjo, o kai sugrįžo į sandėliuką, R. K. movėsi kelnes, o A. Š. buvo apsiverkusi. Esant prieštaringiems šios liudytojos parodymams, teisme buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 56-57). Ikiteisminio tyrimo pareigūnui liudytoja S. P. buvo parodžiusi ir apie tai, kad ji matė, kaip R. K. nusimovęs kelnes bei apnuoginęs lytinius organus liepė A. Š. čiulpti, o ši nesutiko. Ji pati nusisuko ir kas vyksta, nematė, tačiau girdėjo, kad A. Š. „gokčiojo“ lyg vemtų. Šiuos perskaitytus jos parodymus, liudytoja S. P. patvirtino ir dar parodė, kad po V. C. ir A. Š. sugrįžimo į sandėliuką ir po to, kai V. C. su R. K. išėję iš sandėliuko pasikalbėjo, ji pasakė jiems „tai prisidirbot, Astai yra tik 12 metų“. Kai vaikinai buvo išėję pasikalbėti A. Š. sakė jai, kad nori namo, kad tėvai pyks, taip pat tada pasakė ir tai, kad pamelavo, jog jai yra 14 metų. Liudytoja S. P. teisme taip pat parodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji ne visą tiesą sakė. Ji nebuvo nurodžiusi, kad V. C. buvo paėmęs A. Š. už galvos ir lenkė ją prie R. K. lytinio organo.

Kad A. Š. V. C. namo rūsyje buvo seksualiai prievartaujama, patvirtino ir nuteistasis R. K.. Teisme duodamas parodymus jis savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis tikrai nupirkęs 4 „pūsles“ 4,9 % stiprumo alaus, kurį kartu su V. C., S. P. ir A. Š. nuėję į V. C. namo sandėliuką gėrė. Visi keturi sėdėjo, šnekėjo. Jiems buvo įdomu, todėl jie paklausė, kiek A. Š. metų, o ši pasakė, kad yra 16 metų. Visi gėrė alų, per prievartą A. Š. niekas neliepė gerti. Kai išgėrė 2 „pūsles“ alaus, A. Š. pasiūlė V. C. išeiti į koridorių, o po 10 min. jis su S. P. išėjo pasižiūrėti, kur jie yra. Koridoriaus gale jis matė, kad A. Š. buvo pritūpusi prie stovinčio V. C., o jos galva buvo prie V. C. lytinio organo. V. C. liepė jiems išeiti ir jie nuėjo atgal į sandėliuką. S. P. buvo supykusi, kad A. Š. vilioja jos vaikiną ir sumušė nukentėjusiąją. Lauke matė, kaip S. P. kumščiavo A. Š. į galvą, o nukentėjusiajai nukritus ant žemės, spardė jai į šoną, pataikė į akį. A. Š. truputį priešinosi mušama. Jis Astą gynė, tačiau ir jam kliuvo nuo S. P., V. C. tuo metu stovėjo ir juokėsi. Nuteistasis pripažino, kad A. Š. sutiko ir jį patenkinti oraliniu būdu. Jis jos klausė, ar ji norinti jį patenkinti oraliniu būdu ir ji sutiko, gal ji bijojo, kad jos S. P. nemuštų. Koridoriuje buvo tamsu, todėl jis galėjo nepastebėti, kad A. Š. „tampo“, kad ji „gokčioja“. Kai ji jam stipriai įkando į lytinį organą, jam labai suskaudo ir jis pasakė „gana, einam iš čia“. Nuteistasis taip pat parodė, kad jis iš kitų asmenų turėjo informaciją, jog Asta yra santykiavusi lytiniu ir oraliniu būdu. S. P. yra aukštesnė už A. Š., bet jis nežino ir S. P. amžiaus.

Nuteistasis V. C. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, nes jis nežinojo, jog A. Š. nėra 14 metų. Fakto, kad A. Š. jo lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu, jis neneigė, tačiau nurodė, kad tai ji darė savo noru. Iki įvykio jis nukentėjusiosios nepažinojo, o S. P. pažinojo tik iš matymo. Pas jį rūsį merginos atėjo išgėrusios, o trise atėję atsinešė gal ir 4 „pūsles“ po 2 l talpos alaus. Rūsyje niekas nieko nevertė gerti alų. A. Š. nepatiko R. K. ir ji pasakė, kad nenori būti su juo, sakė, kad jai patinka jis (V. C.) ir atsisėdo jam ant kelių. Kažkiek to alaus išgėrus, A. Š. pasikvietė jį išeiti pasikalbėti. Jis išėjo, bet nesuvokė, apie ką ėjo pasišnekėti. Koridoriuje A. Š. apsikalbino jį ir pasakė „užsiaugink mane“, lindo bučiuotis, bet jis nenorėjo. Tada jis pasiūlė jai patenkinti jį oraliniu būdu, o ji tam nesipriešino. Jis nusimovė kelnes ir pasakė A. Š. „pačiulpt gali“, jis suprato, kad ji nieko prieš, nes nukentėjusioji lenkėsi ir čiulpė. Tai tęsėsi kokias 5 min. Kai išgirdo ateinant R. K. su S. P., baigė. Kai A. Š. jam čiulpė lytinį organą, ji nekalbėjo, neverkė, jos lygtai ir nepykino. Gal nukentėjusioji ir teisybę sako, kad ji „gokčiojo“, jis to nepamena. Jei ji „gokčiojo“, vadinasi jai nepriimtinas oralinis būdas, bet jis jai to daryti neliepė, tik prašė jos pačiulpti, o ji sutiko. Po to A. Š. oraliniu būdu tenkino ir R. K.. Jis jaučiasi kaltas, kad A. Š. jį tenkino oraliniu būdu, tačiau jis nežinojo, kad jai nėra 14 metų. Prie rūsio durų jis klausė A. Š., kiek jai metų, kurioje klasėje mokosi, tačiau ji neatsakė, sakė tik, kad ji du metus atsilikusi. Ar rūsyje jos to klausė R. K., negali pasakyti. Jam tuo metu buvo 21 metai, A. Š. matė jų amžiaus skirtumą, ir pasakė „užsiaugink mane“. Ar nukentėjusioji prašė išleisti ją, neprisimena. A. Š. nebuvo suaugusi, jauna panelė, panašaus amžiaus kaip ir S. P.. Kiek žinojo, tai S. P. buvo 16 metų. Nežino, ar nukentėjusiajai tokie santykiai yra per anksti.

Liudytoja R. S. teisme parodė, kad dirba Raseinių socialinių paslaugų centre specialiste, dirba su socialinės rizikos šeimomis, taip pat ir su D. S. šeima, kuri įrašyta į įskaitą dėl įgūdžių stokos su vaikais, dėl vaikų nepriežiūros ir alkoholio vartojimo. 2010 m. sausio 25 d. ji su kolega vyko į D. S. namus dėl A. Š. nelankymo mokyklos ir ją sutiko einančią iš parduotuvės, ji krepšyje nešėsi saldainių, kavos ir 1 l naminės degtinės, kurią jos prašė nupirkti tėvai. Ji žinojo, kad A. Š. turėjo po akimi mėlynę, norėjo sužinoti, ar ne tėvai ją nuskriaudė. Tada ir pradėjo aiškėti šios bylos aplinkybės, A. Š. automobilyje pradėjo jai viską atvirai, nieko neslėpdama pasakoti, kas jai nutiko, kaip ji du vaikinus tenkino oraliniu būdu. Ji supranta, kad seksualinė prievarta yra nusikaltimas, todėl ir nuvežė ją į policijos komisariatą, kur A. Š. viską papasakojo nepilnamečių inspektorei bei apylinkės inspektoriui. Iš kaime sklindančių kalbų ji žinojo, kad A. Š. ir anksčiau turėjo lytinių santykių. Liudytoja J. Č. teisme parodė, kad dirba Raseinių PK nepilnamečių inspektore, su D. S. šeima ji susidūrė prieš 2 metus dėl vaikų nepriežiūros, D. S. dukra A. Š. nelankė mokyklos, buvo apleista, šeima yra asociali, girtaujanti. Pati mergaitė pažeidimų nedarė. 2010 m. sausio 25 d. apylinkės inspektorius D. N. ir socialinė darbuotoja R. S. dienos metu į policiją pristatė A. Š., nes ji pamokų metu nešėsi alkoholinius gėrimus, kuriuos jai nupirkti liepė jos tėvai. Tik tą dieną ji ir sužinojo apie šios bylos aplinkybes. Ji A. Š. nieko neklausinėjo, pati nukentėjusioji jai viską papasakojo apie tai, kaip ją seksualiai prievartavo abu nuteistieji, tai pasakodama ji jaudinosi, verkė. Su A. Š. ji bendravo betarpiškai, nukentėjusioji jai sakė, kad buvo nepatenkinta dėl to, ką jai liepė daryti, ji norėjo pabėgti, bet bijojo. Išklausiusi nukentėjusiosios pasakojimo, liudytoja ją įvertino kaip nelinkusią fantazuoti ir ja netikėti jai nebuvo pagrindo, todėl ji ir surašė tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu ir buvo pradėta ši baudžiamoji byla. Ji neseniai bendravo su A. Š., kuri klausinėjo jos, ar jai reikės viską pasakoti teisme, sakė, kad bijo.

Visų šių asmenų, o taip pat ir kitų liudytojų parodymus bei kitus įrodymus teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė ir išanalizavo. Nors nuteistasis V. C. teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigė kai kurias svarbias bylos aplinkybes, ypač susijusias su prievartiniais lytiniais santykiais, įvertinęs visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. C. nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis nukentėjusiąją A. Š. seksualiai prievartavo.

Teismo nustatytų aplinkybių nuteistasis V. C. apeliaciniame skunde neginčija, tik nurodo, kad jis nežinojo, jog nukentėjusioji A. Š. buvo mažametė, manė, kad jai yra 14 ar net daugiau metų, o apie nukentėjusiosios amžių sprendė pagal jos išvaizdą. Jo nuomone, tai, kad nukentėjusioji atrodė vyresnė nei 14 metų, patvirtina ir beveik visi šioje byloje apklausti liudytojai. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami, jie buvo paneigti ir pačiame skundžiamame nuosprendyje. Nurodydamas, kad nežinojo, jog nukentėjusioji A. Š. yra mažametė, nuteistasis V. C. remiasi kito nuteistojo R. K., nukentėjusiosios ir dalies teisme apklaustų liudytojų parodymais. Įvykio metu rūsyje vykusių išgertuvių dalyvių parodymai dėl A. Š. amžiaus yra gana prieštaringi. Nuteistasis R. K. teisme parodė, kad pokalbio metu begeriant alų A. Š. pasisakė, kad jai yra 16 metų. Tuo tarpu nuteistasis V. C. parodė, kad negali pasakyti, ar rūsyje jos to klausė R. K., o pats apeliantas teigė, kad dar prie rūsio durų klausęs A. Š., kiek jai metų ir kurioje klasėje mokosi, tačiau ji neatsakė, sakė tik, kad ji du metus atsilikusi. Nuteistasis V. C. ir apeliaciniame skunde dėsto prieštaringus argumentus, jis nurodo, kad nei nukentėjusioji, nei liudytoja S. P. nesakė, kiek A. Š. metų, tačiau toliau skunde jau nurodo, kad S. P. teisme parodė, kad manė, jog A. Š. yra 14 metų. Liudytoja S. P. teisme parodė, kad rūsyje geriant alų R. K. ir V. C. klausė, kiek A. Š. metų, o ši pasakė, kad jai yra 14 metų. Šie jos parodymai skiriasi nuo nuteistojo R. K. parodymų, kuris nurodė, kad begeriant alų A. Š. sakė, jog jai yra 16 metų. Tuo tarpu pati nukentėjusioji parodė, kad apie jos amžių iš viso nebuvo jokios kalbos. Vertinant tokius prieštaringus parodymus, galima daryti išvadą, kad iki to, kai A. Š. patyrė seksualinę prievartą, apie jos amžių nebuvo jokios kalbos, o vertinant nuteistojo V. C. veiksmus, galima daryti ir išvadą, kad nuteistajam nukentėjusios amžius nebuvo svarbus. Nuteistasis pasinaudojo nukentėjusiosios dėl mažametystės ir girtumo bejėgiška būkle ir ją seksualiai prievartavo. Vis dėlto išnagrinėti įrodymai patvirtina ir tai, kad V. C. nusikaltimo padarymo metu suvokė, kad nukentėjusioji yra mažametė ar bent jau turėjo ir galėjo tai suvokti. Nuteistojo V. C. apeliacinio skundo argumentai, apie tai, kad ir teisme apklaustos liudytojos R. S., D. B., R. K. A. Š. apibūdino kaip vyresnio amžiaus merginą, yra pagrįsti tik iš dalies.

Iš liudytojos R. S. teisme duotų parodymų matosi, kad nukentėjusiąją A. Š. ji tikrai apibūdino kaip ne pagal amžių subrendusią paauglę – augalota 160 cm ūgio mergina, „krūtinė, kojikės kaip panikės“, vizualiai ji atrodo kaip 16 metų mergina. Tuo tarpu apelianto nurodyta liudytoja D. B., nors ir parodžiusi, kad A. Š. yra 160 cm ūgio, apie 50 kg svorio, pilvota, didesne krūtine ir pečiais, ne pagal amžių apsirengi, mėgstanti pasidažyti kosmetikos priemonėmis ir dėl to gal atrodo vyresnė, tačiau vis gi ji parodė, kad A. Š. atrodo kaip 13 metų mergaitė, nei jaunesnė, nei vyresnė. Taip pat ši liudytoja parodė, kad A. Š. yra riboto mąstymo, daug ko nesuvokia. Liudytojos R. K. parodymai taip pat nepatvirtina, kad A. Š. atrodo vyresnė nei 14 metų amžiaus. Ši liudytoja teisme parodė, kad 18 metų dirba socialine pedagoge, o šioje byloje ji yra pripažinta ir mažametės nukentėjusiosios A. Š. atstove pagal įstatymą. A. Š. ji apibūdino kaip riboto intelekto, labai naivią ir pakilią, draugišką ir globos namų taisyklių besilaikančią mergaitę iš asocialios šeimos, parodė, kad draugų ji neturi, stengiasi pataikauti vyresnėms draugėms. Nukentėjusiosios polinkio į vaikinus ji nepastebėjo. Vertindama nukentėjusiosios išvaizdą, liudytoja parodė, kad A. Š. yra stamboka, didele krūtine, anksti subrendusi, kaip 16-17 metų mergaitė, nepažįstant jos, duotum 16 metų. Tačiau ši liudytoja parodė, kad stambesnis yra tik nukentėjusiosios kūnas, o jos veido bruožai yra vaikiški, protas kaip 10-13 metų vaiko. Ji šliedavosi prie vyresnių merginų, o vaikinai ją pašiepdavo.

Taigi iš apelianto skunde minimų liudytojų parodymų negalima spręsti apie tai, kad A. Š. nebuvo panaši į mažametę. Vienintelė liudytoja R. S. parodė, kad A. Š. atrodė vyresnio amžiaus ir nenurodė jokių požymių esant ją mažametę. Tačiau visos kitos liudytojos parodė, jog nukentėjusioji A. Š. iš veido atrodė labai jauna ir atitiko savo amžių, o pagal protą ją galima būtų laikyti ir dar jaunesne negu ji yra. Vertinant šių liudytojų skirtingus parodymus apie A. Š. fizinius duomenis, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos teisme buvo apklaustos praėjus metams laiko po nusikaltimo įvykio, todėl duodamos parodymus teisme jos galėjo nukentėjusiąją apibūdinti taip, kaip ji atrodė tuo momentu. Tačiau per metus laiko nukentėjusiosios kūno formos galėjo pakisti ir jos pakito. Tai patvirtina ir byloje esantis 2010 m. sausio 26 d. vaiko sveikatos pažymėjimas (t. 2, b. l. 127), kuriame nurodyta, kad A. Š. ūgis yra 156 cm, o svoris 47 kg. Vertinant dar ir kitus nukentėjusiosios ypatumus (veido išvaizdą, balsą), tokios paauglės negalima vertinti kaip subrendusios ar augalotos paauglės. Tai teisme patvirtino ir liudytoja J. Č.. Ji A. Š. apibūdino taip: vaikiško veido, gal 150 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, vaikiško balso ir labai vaikiškų bruožų, tikrai kaip būtų 10-12 metų amžiaus. Nors teismas nuosprendyje neišdėstė dar vienos liudytojos, t. y. S. P. motinos J. P. parodymų, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad ši liudytoja buvo apklausta teisiamajame posėdyje. Be kitų aplinkybių, ji parodė ir apie A. Š. amžių. Ji parodė, kad A. Š. yra mačiusi kelis kartus ir tai buvo maždaug nusikaltimo padarymo metu, ji yra nedidelė „mergikė“, gal 11-12 metų. Tai, kad A. Š. daugiau bendravo su vyresnėmis merginomis, irgi nepatvirtina apelianto argumentų apie jo nesuvokimą, kad nukentėjusioji nėra mažametė. Nuteistojo V. C. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad jis dėl A. Š. amžiaus sąžiningai klydo, paneigia ir kiti įrodymai. Iš byloje esančio nukentėjusiosios A. Š. gimimo liudijimo nuorašo (t. 1, b. l. 12) matosi, kad ji yra gimusi 1997 m. liepos 26 d., taigi nusikaltimo įvykio metu jai tebuvo dvylika su puse metų, ir šis amžius nėra artimas 14 m. amžiaus ribai. Byloje esanti A. Š. nuotrauka ant globotinio asmens bylos pirmojo lapo, pateikto globos namų (t. 2, b. l. 92), tik patvirtina, kad nukentėjusioji tikrai yra vaikiškų veido bruožų. Kad nukentėjusioji A. Š. yra vaikiško veido ir balso, o taip pat kad ji atitinka savo amžių, patvirtina ir mažametės nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją darytas vaizdo įrašas.

Nesutikdamas su padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija nuteistasis V. C. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 150 str. 4 d. kaltininkui kyla tuomet, kai jis žinojo ar turėjo žinoti, jog nukentėjusioji seksualinio prievartavimo metu dar neturėjo 14 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4 d. arba 150 str. 4 d., jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Be to, nutarime išaiškinta, kad išžaginimą ar seksualinį prievartavimą kvalifikuojančio požymio nesuvokimas nepašalina asmens kaltės ir baudžiamosios atsakomybės už išžaginimą ar seksualinį prievartavimą. Jei kaltininkas darydamas išžaginimą ar seksualinį prievartavimą nesuvokė nukentėjusiosios nepilnametystės ar mažametystės požymio, šis požymis negali būti jam inkriminuotas, jei dėl to nėra jo kaltės. Tačiau jei asmuo nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis, tačiau pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiojo fizinius duomenis ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai suvokti (neatsargi kaltė dėl šių kvalifikuojančių požymių), kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. straipsnio 3 ar 4 dalį ar 150 straipsnio 3 ar 4 dalį. Iš jau išdėstytų nukentėjusiosios, liudytojos S. P. bei pačių nuteistųjų parodymų matosi, kad nuteistasis V. C. tikrojo A. Š. amžiaus galėjo nežinoti, tačiau net ir darant tokią prielaidą, nuteistojo nusikalstamos veikos perkvalifikuoti į BK 150 str. 3 d. pagrindo nėra. Jau buvo nurodyta apie, kad išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 ar 4 dalį, o seksualinis prievartavimas pagal 150 straipsnio 3 ar 4 dalį ir tuo atveju, jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo. Jau buvo išdėstyti ir aptarti liudytojų D. B., J. Č., R. K., J. P. parodymai apie nukentėjusiosios A. Š. išvaizdą ir jos amžių, t. y. kad nukentėjusioji yra vaikiškų bruožų, pagal kuriuos sprendžiant nukentėjusioji atitinka savo amžių. Tą patvirtina ir byloje esanti nukentėjusiosios nuotrauka bei jos apklausos metu darytas vaizdo įrašas. Be to, jau buvo nurodyta apie tai, kad A. Š. nusikaltimo prieš ją metu buvo tik 12 metų amžiaus. Tuo tarpu nuteistasis V. C. buvo pilnametis, už nukentėjusiąją vyresnis keletą metų. Be to, pats parodė, kad iki šio įvykio nebuvo vartojęs alkoholio, todėl galėjo gerai orientuotis situacijoje. Pagal savo asmeninius duomenis jis privalėjo suvokti ir, kolegijos nuomone, suvokė, kad nukentėjusioji yra mažametė, ne tik iš jos išvaizdos, bet ir jos kalbų ir elgesio išgertuvių metu. Remiantis šiais įrodymais teismas pagrįstai pripažino įrodytu, kad nuteistasis A. C. turėjo suprasti ir suprato, kad nukentėjusioji A. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo mažametė. Tokia teismo išvada yra pagrįsta, todėl nuteistojo V. C. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 150 str. 4 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. C. prašo tik perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką, o švelninti jam paskirtą bausmę neprašo. Kolegijos nuomone, švelninti jam paskirtą bausmę pagrindo nėra. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė vieną V. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad nuteistasis iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Įvertinant nusikaltimo pobūdį ir konkrečias jo padarymo aplinkybes, V. C. apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo padarymui neabejotinai turėjo įtakos, todėl šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.) teismas pripažino pagrįstai. Nuteistasis padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, tuo padarydamas mažametei A. Š. didelę žalą, nukentėjusioji šio nusikaltimo pasekmes jaus dar ilgai ir tai gali turėti neigiamos įtakos jos asmenybės formavimuisi. Iš bylos taip pat matosi, kad V. C. anksčiau kelis kartus teistas, jo teistumai neišnykę ir šį labai sunkų nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu. BK 150 str. 4 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 13 metų, tuo tarpu teismas nuteistajam paskyrė visiškai artimą sankcijos žemutinei ribai 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. (nuosprendyje neteisingai paminėta 2 d.), prie šios bausmės pridėjus dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams. Įvertinant V. C. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir kitas aptartas aplinkybes, V. C. ir pagal BK 150 str. 4 d. paskirta bausmė, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos per griežtomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. C. apeliacinį skundą atmesti.