Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigitos Rudėnaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal nuteistojo R. B. skundą dėl Generalinės prokuratūros veiksmų rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į minėtą pareiškimą R. B. atsakė Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja L. M. 2010 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 17.2-16035. Šiame rašte nurodyta, kad klausimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos R. B. pareiškime, buvo išspręstas generalinio prokuroro 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 10/70, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šis generalinio prokuroro nutarimas teismui apskųstas nebuvo, todėl galioja ir dabar. Nagrinėjant R. B. 2010 m. rugpjūčio 15 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvo nustatyta, kad šiame pareiškime pakartotinai keliami klausimai, kurie jau buvo nagrinėti, ir šis pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 17.10-1034, patvirtintu generalinio prokuroro pavaduotojo rezoliucija. R. B. 2010 m. rugpjūčio 30 d. pareiškime kelia analogiškus klausimus kaip ir ankstesniame 2010 m. rugpjūčio 15 d. pareiškime, todėl 2010 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimas, vadovaujantis generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 18 ir 19 punktais, paliktas nenagrinėtas ir grąžinamas R. B.. Šiame rašte taip pat išaiškinta, kad R. B., vadovaujantis generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 44 punktu ir Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, Generalinės prokuratūros sprendimą palikti jo pareiškimą nenagrinėtą turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad R. B. kelia klausimą dėl prokuroro veiksmų, kuriais atsisakyta atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių procedūros yra sureguliuotos Baudžiamojo proceso kodeksu. Pagal šio kodekso 447 straipsnio 2 dalį, prokuroro išvados įforminamos nutarimu, kuris skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Kad asmuo negali paduoti pakartotinio prašymo dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo ar kad, padavus pakartotinį prašymą, toks prašymas būtų svarstomas ne Baudžiamojo proceso kodekso, o Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekse nėra reglamentuota. Generalinė prokuratūra išaiškino R. B., kad jis skundą gali paduoti administraciniam teismui. Tačiau Generalinės prokuratūros paminėtame Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 44 punkte yra tik nurodyta, kad asmuo, nesutinkantis su dėl jo skundo priimtu sprendimu, turi teisę apskųsti atsakymą teismui įstatymų nustatyta tvarka, o Viešojo administravimo įstatymas nereglamentuoja pakartotinių baudžiamųjų bylų atnaujinimo procedūrų ir sprendimų dėl prašymų atnaujinti procesą apskundimo tvarkos. Todėl kyla abejonė, ar klausimas dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo gali būti laikomas perėjusiu į viešąjį administravimą ir byla dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo, jei prašymas atnaujinti procesą paliktas nenagrinėtas, gali būti priskirta administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

R. B. tiek savo pareiškime, kuriuo jis kreipėsi į generalinį prokurorą, tiek savo teismui paduotame skunde aiškiai kelia klausimus, kurie patenka į baudžiamojo proceso sritį. R. B. siekia baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tokio pobūdžio klausimo išsprendimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 443 - 450 straipsniai. Tuo tarpu administracinis teismas nagrinėja ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, ir neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu susijusius klausimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 ir 16 straipsniai).

Nors Generalinė prokuratūra savo atsakyme R. B. ir rėmėsi tam tikromis viešąjį administravimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei išaiškino jam, kad jis prokuratūros veiksmus turėtų skųsti administraciniam teismui, tačiau tai nagrinėjamu atveju negali lemti bylos priskirtinumo klausimo išsprendimo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju aiškiai yra keliami su baudžiamuoju procesu susiję klausimai, kurių spręsti administracinis teismas negali. Dėl šių klausimų gali pasisakyti tik įgaliojimus veikti baudžiamajame procese turintis bendrosios kompetencijos teismas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog dėl nagrinėjamu atveju R. B. teismui paduoto skundo atitinkamą procesinį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka turi priimti bendrosios kompetencijos teismas, turintis įgaliojimus veikti baudžiamajame procese. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 447 straipsnio 2 dalį, generalinio prokuroro nutarimas baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimu yra skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Kadangi nagrinėjamu atveju R. B. buvo kreipęsis į generalinį prokurorą ir atsakymą jam pateikė Generalinė prokuratūra, todėl jo teismui dėl Generalinės prokuratūros veiksmų paduotas skundas perduotinas Vilniaus apygardos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal nuteistojo R. B. skundą dėl Generalinės prokuratūros veiksmų perduoti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasJanina StripeikienėRomanas KlišauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaSigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys