Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-540-380-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-03
Bylos Nr.
1A-540-380-2014
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01398-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
D. V.
Nukentėjusysis
D. P.
Advokatai
Juozas Ančiukaitis
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-540-380/2014Teisėja A. Simaitienė Proceso Nr. 1-33-1-01398-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.14.; 2.1.15.1.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,nuteistojo D. V. gynėjai advokatei Natalijai Fočenkovai,nukentėjusiojo D. P. atstovui advokatui Juozui Ančiukaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šį bausmė subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, visiškai jas sudedant, paskirta galutinė bausmė – 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. baudžiamąjį įsakymą.

Iš D. V. priteista 150,86 Lt gydymo išlaidų Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, D. P. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 800 Lt proceso išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. 2013 m. rugpjūčio 3 d., apie 00.45 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su dviem ikiteisminio metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jis vieną kartą kumščiu smogė gatve einančiam D. P. į veidą, nuo ko jis pargriuvo, taip padarydamas nukentėjusiajam veido sumušimą su viršutinės lūpos muštine žaizda, kas D. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, A. L. puolus ginti draugą, susistumdžius su D. V. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir vėliau pradėjus nuo jų bėgti, tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė A. L. smūgį į galvą, nuo ko jis pargriuvo ir jam gulint, D. V. su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė jam ne mažiau 3 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas A. L. fizinį skausmą ir tokiu įžūliu elgesiu D. V., veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimti naują nuosprendį šioje dalyje – priteisti iš D. V. nukentėjusiajam 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, o teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Pagal CK 6.283 str. 1 d. prasmę – vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas – viršutinės lūpos muštinė žaizda. Įrodymų, kad dėl patirto sužalojimo liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo gyvenimo kokybė nepagerės, byloje nėra pateikta. Nukentėjusysis pareikšdamas civilį ieškinį, jo nedetalizavo ir negrindė jokiais objektyviais kriterijais, neįrodinėjo jam padarytos žalos dydžio. Prašoma priteisti suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais, nes byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai buvo pakenkta negrįžtamai ar būtų kilusios kokios sunkios pasekmės. Teismas, priteisdamas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, neargumentavo priteistinos neturtinės žalos dydžio. Iš skundžiamo nuosprendžio negalima suprasti kuo konkrečiai pasireiškė nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimas, kokie emociniai išgyvenimai jį kankino ir kaip tai susiję su jo sveikatos sužalojimu. Teismas nukentėjusiajam priteisė neproporcingai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad teismas tik formaliai įvertino apelianto turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad D. V. nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. D. V. turi išlaikytinų asmenų- naujagimį vaiką, vaiko mamą V. B., su kuria veda bendrą ūkį, ji šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose, todėl jis dirba vienas, vidutiniškai gauna apie 1500 Lt pajamų, iš kurių turi sumokėti panaudos sutartimi nuomojamo buto komunalinius ir eksploatacinius mokesčius bei išlaikyti dar du asmenis. Todėl priteista suma neturtinei žalai atlyginti tapo nepakeliama našta. Teigia, kad teismas turėjo priteisti ne daugiau kaip 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes ši suma atitiktų keliamus kriterijus ir teismų praktiką. Apelianto nuomone, teismas priteisdamas 800 Lt nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra realios ir pagrįstos. Teismas privalėjo atsižvelgti į šios bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, prašomos priteisti sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Nukentėjusiojo atstovas advokatas surašė nesudėtingą ir nedidelės apimties civilinį ieškinį, kuris nereikalauja specialių žinių, dalyvavo 2 posėdžiuose. Nukentėjusiojo už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl priteista advokato paslaugoms apmokėti suma turi būti mažinama.

Nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. V. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš apelianto 3000 Lt neturtinei žalai ir 800 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Prašo civilinio ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 500 Lt ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, D. V. nukentėjusiajam D. P. vieną kartą kumščiu smogė į veidą, nuo ko jis pargriuvo, taip padarydamas nukentėjusiajam veido sumušimą su viršutinės lūpos muštine žaizda, kas D. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismo nuosprendis dėl neturtinės žalos priteisimo yra nemotyvuotas, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, visiškai pagrįstai esminiais neturtinės žalos kriterijais laikė tai, kad D. P. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sutrikdymo. D. P. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais D. V. veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Nors nuteistasis mano, kad dėl esamos turtinės padėties (neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, dirba vienas, turi išlaikyti naujagimį vaiką ir jo mamą, mokėti mokesčius) jis negalės įvykdyti jam paskirtos piniginės prievolės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. D. V. yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, todėl neabejotinai turės galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą. Be to, tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas.

Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis D. V., matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos žalos sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta ir tai, kad nukentėjusysis dėl sukeltų pasekmių sveikatai patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje, dėl nuteistojo suduoto smūgio į veidą, nukentėjusiajam ant veido matėsi kraujosruva, tai sukėlė nepatogumus bendravime.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, atitinka tiek Baudžiamojo proceso kodekso, tiek Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimą. Nėra jokio teisinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį, mažinant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. D. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, juo buvo padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, dėl to jis neabejotinai patyrė neturtinės žalos, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Vadovaujantis BPK 106 str. nuostatomis, teismas, pripažinęs asmenį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. D. P. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtina 2014 m. sausio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teisėjų kolegijos nuomone, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (800 Lt) realios ir pagrįstos, t. y. advokatas nukentėjusįjį atstovavo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. 2013 m. rugpjūčio 13 d. (1 t., b. l. 9-10), atstovavo dviejuose posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, surašė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 135). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisė jo turėtas 800 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Dalius JocysSavinijus Katauskas