Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22447-1052/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granulės“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic foil“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teismo prašė priteisti iš atsakovės 7 716,47 Eur skolą, 44,28 Eur palūkanas, 40 Eur sumą patirtoms išlaidoms atlyginti, 8 procentų dydžio metines palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei pardavė mažo tankio polietileno granulių (LPDE), pagal jas buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurių atsakovė tinkamai ir laiku neapmokėjo. Ieškovė nesutiko su atsakovės tariamu prievolės įskaitymu, pateiktos atsakovės sąskaitos BF17 Nr. 0109 ji nepriėmė, prašė pagrįsti ją, bei nurodė, kad likusią plėvelę atsakovė gali atvykti pasiimti bet kada. Ieškovė atliko įskaitymą, jau civilinę bylą nagrinėjant teisme, jos reikalavimas ieškovei nėra lygiavertis, aiškus ir apibrėžtas, todėl negali būti įskaitytas.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė buvo skolinga atsakovei 7 716,47 Eur sumą pagal 2017 m. birželio 7 d. atsakovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą BF17 Nr. 0109. Ši sąskaita buvo išrašyta, nes ieškovė, teikdama plėvelės sugranuliavimo paslaugą atsakovei, grąžino mažesnį sugranuliuotos plėvelės kiekį nei atsakovė buvo jai pristačiusi. Atsakovė laikė, kad jos prievolė pagal jai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras yra pasibaigusi pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 7 716,47 Eur skolą, 44,28 Eur palūkanas, 40 Eur sumą patirtoms išlaidoms atlyginti, iš viso 7 800,75 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7800,75Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1509,75 bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad ieškovė pardavė atsakovei mažo tankio polietileno granulių (LPDE), išrašydama laikotarpiu 2017 m. balandžio 21 d. – 2017 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitas-faktūras bendrai 10 634,49 Eur sumai. 2017 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismui išdavus teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-21469-1052/2017, atsakovė 2017 m. liepos 19 d. sumokėjo 2 918,02 Eur sumą, kuri ieškovės buvo paskirstyta dengiant seniausias atsakovės skolas, liko neapmokėta skolos dalis – 7 716,47 Eur. 2017 m. balandžio 21 d. atsakovė surašė negrąžintos produkcijos aktą, pagal kurį iš ieškovės pagal krovinio važtaraščius J17 Nr. 010, serija J17 Nr. 011, serija J17 Nr. 017, paimta 24394 kg plėvelės granuliavimui, grąžinta 20529kg, trūkumas – 3865 kg. Atsakovė 2017 m. birželio 7 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą BF17 Nr. 0109 7 716,47 Eur sumai už negrąžintą 3865 kg plėvelę, o 2017 m. liepos 28d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pranešta ieškovei, kad ieškovės 7 716,47 Eur skola atsakovei pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. GRN0000685, Nr. GRN0000689, Nr. GRNG000692, Nr. GRN0000700 yra įskaitoma su atsakovės 7 716,47 Eur skola ieškovei pagal atsakovės 2017 m. birželio 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija BF17 Nr. 0109, o bendrovių prievolės viena kitai pasibaigia.Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad pareiškimo apie įskaitymą dieną turėjo apibrėžtą, aiškų ir vykdytiną reikalavimą dėl nesugranuliuotos plėvelės kainos sumokėjimo. Teismas laikė byloje įrodyta, kad ieškovė turi tik 430 kg granulių ir 220 kg plėvelės, priklausančių atsakovei, plėvelės gamybos nuostoliai šioje byloje nepaneigti, dalį krovinio svorio sudaro pakavimo medžiagos, todėl vertino, kad atsakovei atlikti 7 716,47 Eur vertės plėvelės kainos įskaitymą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad dėl pakuočių ir gamybos atliekų grąžinimo ir vertės tarp šalių aiškaus susitarimo nebuvo, be to, pati atsakovė, teikdama priešieškinį šioje byloje, nurodė, kad grąžintinų pakuočių vertė yra 1213,63 Eur, todėl atsakovės reikalavimas dėl taros ir gamybos atliekų grąžinimo taip pat negalėjo būti vertinamas kaip apibrėžtas, aiškus ir vykdytinas, tinkamas atlikti įskaitymą. Atsakovės atstovai buvo nuvykę pas ieškovę pasiimti pakuočių bei plėvelės ir granulių likučių, todėl teismas vertino, kad atsakovė pripažino, jog jai priimtinas daiktų grąžinimas natūra. Teismas darė išvadą, kad atsakovės įskaitymas atliktas neteisėtai, todėl ieškovės teisė reikalauti priteisti 7 716,47 Eur skolą yra nepasibaigusi ir todėl ieškinio reikalavimą vertindamas pagrįstu, jį tenkino. Teismas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Atsakovės argumentus, kad šios išlaidos turėtų būti įskaitytos į bylinėjimosi išlaidas, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi šios sumos paskirtis kompensuoti minimalius nuostolius, susijusius su skolos išieškojimu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, jo tinkamai nemotyvavo, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė palūkanų mokėjimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, bei kompensacijos mokėjimą pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo išvada, kad krovinio važtaraščiuose J17 Nr. 010, J17 Nr. 011, J17 Nr. 017 bendras plėvelės svoris su tara buvo 24 394 kg yra nepagrįsta. Iš šių važtaraščių matyti, kad juose be spausdintos sumos yra ranka daryti įrašai, kuriuose nurodytas mažesnis svoris, nei spausdintas. Mažesnis svoris įrašytas ranka ir yra ieškovei pristatytas grynasis plėvelės svoris, t. y. 24 394 kg, tuo tarpu spausdintu tekstu nurodytas didesnis svoris – 25 574,5 kg yra bendras plėvelės svoris su tara.

Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovė, prieš sudarydama sandorį, buvo susitarusi dėl konkretaus pagaminto granulių kiekio, kad buvo sutarta dėl pakuočių ir gamybos atliekų grąžinimo. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės atstovas, prieš šalims susitariant dėl plėvelės granuliavimo, nurodė, kad granuliavimą ketina atlikti naujais įrengimais, kur sugranuliavus yra gaunama 100% svorio sugranuliuoti pateiktos medžiagos, bei užtikrino, kad granuliavimo metu brokas bus minimalus arba jo iš vis nebus. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad šalys, prieš sudarydamos sandorį, buvo susitarusios dėl to, jog atliekų granulių gamyboje nebus arba jos bus minimalios nesiekiančios 0,3 procento konkretaus pagaminto granulių kiekio.

Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad pareiškimo apie įskaitymą dieną turėjo apibrėžtą, aiškų ir vykdytiną reikalavimą dėl nesugranuliuotos plėvelės kainos sumokėjimo, todėl atlikti 7 716,47 Eur vertės plėvelės kainos įskaitymą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Šią išvadą paneigia byloje esanti šiai sumai atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra serija BF17 Nr. 0109, kadangi ieškovei buvo pristatyta 24 394 kg plėvelės sugranuliavimui, o ieškovė grąžino 20 529 kg sugranuliuotos plėvelės, t. y. 3 865 kg mažiau. Atsakovė prašė grąžinti negrąžintą plėvelės kiekį, tačiau ieškovei likusios plėvelės negrąžinus, ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra serija BF17 Nr. 0109 ir pareikalauta sumokėti negrąžintos plėvelės rinkos kainą – 7 716,47 Eur.

Atsakovė pasinaudojo CK 6.46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savigynos teise, todėl palūkanos už teisėtai sustabdytą prievolių vykdymą priteistos nepagrįstai. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, skolininkas neprivalo mokėti palūkanų, kai jis nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti.

Teismas nepagrįstai priteisė 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Todėl kreditoriui teisme pareiškus reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir joms viršijant 40 Eur sumą, skirtą išieškojimo išlaidoms padengti, 40 Eur suma turi būti įskaitoma į kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Abiejų šių išlaidų priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui ir leistų kreditoriui nesąžiningai praturtėti skolininko sąskaita.

Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai dėl įrodymų vertinimo yra šališki, paviršutiniški, neturintys įtakos sprendimo teisėtumui; nurodomi materialinės teisės pažeidimai taip pat yra nepagrįsti. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas atliko visapusišką ir išsamų į bylą pateiktų duomenų tyrimą, motyvuotai atmetė atsakovės keltas, tačiau įrodymais neparemtas versijas dėl faktinių aplinkybių, bei tinkamai taikė materialinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje kilęs ginčas dėl skolos įskaitymo pagrįstumo. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovės 2017 m. liepos 28 d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atliktas įskaitymas yra neteisėtas, pagrįstumo klausimas argumentuojant netinkamu byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu.Apeliantė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai iš jos ieškovei priteisė 7 716,47 Eur skolą už parduotą produkciją, kadangi atsakovei 2017 m. liepos 28 d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaičius ieškovės 7 716,47 Eur skolą už negrąžintą atsakovei plėvelės kiekį, bendrovių prievolės viena kitai baigėsi. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodyta praktika).Tačiau įstatyme yra nustatyti ir atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Tai reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų kilęs ginčas eliminuoja galimybę per reikalavimų įskaitymo institutą atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB ,,Baltic foil“ (atsakovės) kreditorės UAB ,,Granulės“ (ieškovės) naudai 10 634,49 Eur skolą. Ieškovė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo skolą grindė atsakovės neapmokėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2017 m. balandžio 21 Nr. GRN0000685, 2017 m. balandžio 24 d. Nr. GRN0000689, 2017 m. balandžio 27 d. Nr. GRN0000692, 2017 m. gegužės 3 d. Nr. GRN0000700. Atsakovė 2017 m. liepos 19 d. sumokėjo ieškovei 2 918,02 Eur, kuriuos ieškovė paskirstė 2017 m. balandžio 21d. sąskaitai ir iš dalies 2017 m. balandžio 24 d. sąskaitai apmokėti. Atsakovė teismui 2017 m. liepos 20 d. pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Ieškovė teismui 2017 m. liepos 26 d. pateikė ieškinį dėl likusios 7 716,47 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, ieškinys 2017 m. liepos 28 d. nutartimi priimtas. Atsakovė 2017 m. liepos 28 d. surašė pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo informavo ieškovę, kad likusi atsakovės 7 716,47 Eur skola ieškovei pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. GRN0000689, Nr. GRN0000692, Nr. GRN0000700 yra įskaitoma su ieškovės 7 716,47 Eur skola už atsakovei negrąžintą plėvelės kiekį pagal atsakovės 2017 m. birželio 7 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą BF17 Nr. 0109. Atsakovė pranešimą registruota pašto siunta atsakovei išsiuntė 2017 m. liepos 28 d. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės reikalavimai atsakovei dėl skolos priteisimo teisme buvo pareikšti 2017 m. liepos 14 d., o atsakovė įskaitymą atliko 2017 m. liepos 28 d., t. y. po civilinės bylos dėl reikalavimo, kurį atsakovė įskaitė, iškėlimo ir jau vykstant teisminiam ginčui. Atsakovė, pripažindama 7 716,47 Eur skolą, ieškinio nepripažįsta, nurodydama, kad jos prievolė pasibaigė įskaitymu. Tačiau pareiškimas apie įskaitymą ieškovei buvo įteiktas jau esant teisme ginčui tarp šalių. Ieškovė nesutiko su atsakovės atliktu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu ir apskritai ginčijo savo prievolę sumokėti atsakovei negrąžintos plėvelės kainą, nurodydama, kad, nesant duomenų apie ieškovei perdirbimui perduotos LDPE plėvelės tikslų kiekį/svorį, nėra pagrįstas atsakovės nurodomas plėvelės kiekio trūkumas ir jo vertės apskaičiavimas, o be to atsakovė bet kada gali pasiimti pakuočių, plėvelės ir granulių likučius. Taigi atsakovės atlikto įskaitymo metu tarp šalių jau buvo kilęs ginčas teisme dėl tarpusavio atsiskaitymų, todėl, galiojant CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte draudimui įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, atsakovės įskaitymas 2017 m. liepos 28 d. pranešimu iš vis negalėjo būti atliktas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, pripažinusi ieškinyje pareikštą reikalavimą, turi teisę atlikti vienarūšio, galiojančio bei apibrėžto priešpriešinio reikalavimo įskaitymą bylą nagrinėjant teisme. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes ir jas grindė materialinės teisės normomis – CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, 6.46 straipsniu, kurios, apeliantės nuomone, patvirtina atlikto įskaitymo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. atsakovė atsiliepime nurodytais argumentais siekė įskaitymo. Teismas nustatinėjo ir tyrė atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes ir, jas įvertinęs, sprendime konstatavo, jog atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, kadangi atsakovė neįrodė, jog pareiškimo apie įskaitymą dieną turėjo apibrėžtą, aiškų ir vykdytiną reikalavimą dėl nesugranuliuotos plėvelės kainos sumokėjimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, o kita šalis (atsakovas) pareiškia priešieškinį, kurį patenkinus būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškinio, tai reiškia siekį įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, tapatų pareiškimui apie įskaitymą materialiosios teisės prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014). Kasacinis teismas konstatavo, kad tokioje situacijoje pareiškiamas priešieškinis turi procesinį teisinį poveikį (siekiama, kad ieškovo reikalavimas būtų atmestas) ir materialinį teisinį poveikį (siekiama, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, įskaičius jo reikalavimą į atsakovo turimą reikalavimą), t. y. įskaitymas pagal procesines taisykles teisme galimas esant priešieškiniui (CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2008). Tačiau šioje byloje atsakovė priešieškinio CPK 143 straipsnio nustatyta tvarka dėl nesugranuliuotos plėvelės kainos sumokėjimo nėra pareiškusi, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai su šios skolos įskaitymu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesant byloje pareikštam materialiam reikalavimui pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatinėti ir vertinti atsakovės 2017 m. liepos 28 d. atlikto įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė apeliaciniame skunde dėl 2017 m. liepos 28 d. atlikto įskaitymo nurodo tas pačias, kaip ir atsiliepime į ieškinį nurodytos, aplinkybes ir argumentus ir siekia kitokio jų įvertinimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šie apeliantės skundo argumentai aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu atmestini kaip teisiškai nereikšmingi šios bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė procesinės teisės normų pažeidimą, tačiau, tenkindamas ieškinį, civilinę bylą išnagrinėjo teisingai. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog yra teisinis pagrindas pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvus, kuriais remdamasis teismas darė išvadą, kad 2017 m. liepos 28 d. atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, kadangi atsakovė neįrodė, jog pareiškimo apie įskaitymą dieną turėjo apibrėžtą, aiškų ir vykdytiną reikalavimą dėl nesugranuliuotos plėvelės kainos sumokėjimo. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovei priteista 40 Eur suma ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidoms kompensuoti įskaitytina į bylinėjimosi išlaidas, todėl nepriteistina. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo grindė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurią kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidoms kompensuoti 40 Eur suma nustatyta įstatymo, jos paskirtis kreditoriui kompensuoti minimalius skolos išieškojimo nuostolius, todėl šios sumos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas nereiškia dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti arba naikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pašo priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Ieškovė 2018 03 27 pateikė 605 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas) patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius tokias išlaidas ir jų dydį, jas priteisia ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti teismo motyvus, kuriais remiantis teismas darė išvadą, kad 2017 m. liepos 28 d. atsakovės UAB ,,Baltic foil“ atliktas įskaitymas yra neteisėtas, kadangi atsakovė neįrodė, jog pareiškimo apie įskaitymą dieną turėjo apibrėžtą, aiškų ir vykdytiną reikalavimą dėl nesugranuliuotos plėvelės kainos sumokėjimo.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic foil“ (juridinio asmens kodas 302559009) ieškovei UAB „Granulės“ (juridinio asmens kodas 304085403) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.