Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šioje teisės normoje nurodytas sąlygas. BVK 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 (toliau – Aprašas), 11 punkte numatyta, kad Drausmės komisija, priimdama sprendimą, įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; nuteistojo elgesį iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; nusikalstamo elgesio riziką ir pokyčius; nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą.

Teigia, kad išsamiai išnagrinėjus su skundu susijusią dokumentinę medžiagą buvo nustatyta, kad Vilniaus PN administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, įvertino Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus. Buvo atkreiptas dėmesys į piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis sunkumus tiek laisvėje, tiek egzistuojančias laisvės atėmimo bausmės metu (fiksuotas pažeidimas). Pareiškėjas drausmine tvarka buvo baustas ne kartą už įvairius drausmės pažeidimus, tarp kurių ir draudžiamų daiktų turėjimas, administracijos nurodymų nevykdyms, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojims, o paskutinė nuobauda buvo skirta 2020 m. gegužės 19 d. Skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų. Taip pat buvo nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika, tačiau pareiškėjas nedalyvavo jokiose tikslinėse priemonėse, skirtose agresyvaus elgesio raiškos kontrolei bei valdymui. 2020 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 85/04-1347 nurodoma, kad pareiškėjas kai kuriuos nusikaltimus pripažino, paskutinį neigė, taigi, buvo išlikęs kaltės neigimas, atsakomybės neprisiėmimas už savo nusikalstamus veiksmus, o tai galėjo apsunkinti nuteistojo bausmės tikslų įsisąmoninimo galimybes, todėl buvo priimtas sprendimas atsisakyti perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus.

Kalėjimų departamentas taip pat pažymi, kad teisės aktai numato galimybę, o ne imperatyvą perkelti asmenį, kuris atitinka formaliąsias sąlygas, į pusiaukelės namus. Kaip matyti iš aukščiau paminėto bei teismui pateiktų dokumentų, Kalėjimų departamentas, išnagrinėjo visą dokumentinę medžiagą, susijusią su pareiškėjo skundu, ir nustatė, kad Vilniaus PN Raštas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, tinkamai įvertintos visos aplinkybės, todėl perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus nebuvo pagrindo.

Nurodo ir tai, kad ta aplinkybė, jog Kalėjimų departamento sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti, nes, kaip matyti iš paminėto, Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjo surinktą dokumentinę medžiagą, sprendimą priėmė remdamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu.

Vilniaus PN 2021 m. sausio 22 d. į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus pateikė atsakymą Nr. 42-261 (toliaus – Raštas). Rašte Vilniaus PN išaiškino pareiškėjui nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarką ir sąlygas. Vilniaus PN Rašte nurodė, kad nagrinėjant turimą dokumentinę medžiagą dėl pareiškėjo perkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus, nustatyta, jog: jis, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą; šiuo metu pataisos įstaigoje dirba kūriko padėjėju; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas 12 kartų; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei santechniko profesiją. Rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad analizuojant pareiškėjo pažeidimų istoriją ir elgesį bausmės atlikimo metu, pastebima, jog pareiškėjo nuostatos ir asmens elgesio strategijos išliko nepakitusios. Pareiškėjo teisės pažeidimų istorija pasižymėjo įvairialypiškumu, o elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmą struktūruotoje aplinkoje taip pat drausmės pažeidimai įvairaus spektro. Padaryta išvada, kad pareiškėjo elgesys išlieka nedisciplinuotas ir nepaveikus net ir jį varžančioje aplinkoje. Taip pat iš to pastebima, jog pareiškėjo deklaruojamos vertybės ir nuostatos neatsispindi jo elgesyje ir vertinamos dviprasmiškai. Pasak Vilniaus PN, pareiškėjo finansinė situacija stokoja stabilumo, kas būnant mažiau pareiškėją varžančioje aplinkoje gali sąlygoti netinkamas problemų sprendimo strategijas ir nusikalstamo elgesio rizijos padidėjimą. Taip pat atkreiptas dėmesys į piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis sunkumus tiek laisvėje, tiek egzistuojančias laisvės atėmimo bausmės metu (fiksuotas pažeidimas). Pareiškėjas drausmine tvarka buvo baustas ne kartą už įvairius drausmės pažeidimus, tarp kurių ir draudžiamų daiktų turėjimą, administracijos nurodymų nevykdymą, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimą. Paskutinė nuobauda skirta 2020 m. gegužės 19 d. Rašte pažymėta, kad, nors šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra stebima nuosekli teigiamo elgesio dinamika. Nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika, tačiau pareiškėjas nedalyvauja jokiose tikslinėse priemonėse, skirtose agresyvaus elgesio raiškos kontrolei bei valdymui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas kai kuriuos nusikaltimus pripažįsta, paskutinė neigia, Taigi, išlieka kaltės neigimas, atsakomybės neprisiėmimas užs savo nusikalstamus veiksmus, o tai gali apsunkinti pareiškįjo bausmės tikslų įsisąmoninino galimybes. Atsižvelgiant į tai, Rašte nurodoma, kad pareiškėjo prašymas perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų pusiaukėlės namus netenkinamas. Rašte taip pat išaiškinta, kad pakartotinai su prašymu perkelti į pusiaukelės namus pareiškėjas gali kreiptis ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimno netenkinti prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namųs priėmimo dienos (b. l. 122-123).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN Raštu, 2021 m. vasario 1 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 70-73). Skunde nurodė, kad Vilniaus PN atsakymas neatitinka tikrovės ir yra klaidinantis. Pareiškėjas tvirtino, kad jis visiškai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies sąlygas: atlieka bausmę lengvoje nuteistųjų grupėje; yra atlikęs didesnę dalį bausmės; lygtinio paleidimo terminas iš pataisos įstaigos yra suėjęs; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; dirba, nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu yra akivaizdžiai sumažinta; galiojančių nuobaudų neturi; laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkeltas nei iš atvirosios kolonojos, nei pusiaukelės namų dėl teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors Vilniaus PN nustatė, jog jis baustas 5 kartus, tačiau yra 12 kartų skatintas, kas rodo akivaizdų jo elgesio ir požiūrio į gyvenimą pasikeitimą. Skunde Kalėjimų departamentui pareiškėjas teigia, kad lanko visas programas, kurios vyksta, dirba, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje yra darbas. Pareiškėjas neigia Vilniaus PN Rašte nurodytą aplinkybę, kad yra baustas už narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimą, tvirtina, kad alkoholio nevartoja ir nerūko. Pas jį buvo rasta ne psichotropinių medžiagų, o antibiotikų. Nurodo, kad nedalyvauja tikslinėse priemonėse, skirtose agresyvaus elgesio raiškos kontrolei bei valdymui dėl karantino. Mano, kad Vilniaus PN nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nepripažįsta paskutinio nusikaltimo. Pažymi, kad jis už tai yra nubaustas ir atlieka bausmę.

Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. skundą dėl Vilniaus PN Rašto panaikinimo ir 2021 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-1029, kuriuo pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu. Kalėjimų departamentas, remdamasis jam pateikta dokumentine medžiaga, konstatavo, kad Vilniaus PN administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, įvertino Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus. Sprendime atsakovas nurodė, kad buvo atkreiptas dėmesys į piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis sunkumus tiek laisvėje, tiek egzistuojančias laisvės atėmimo bausmės metu (fiksuotas pažeidimas). Pareiškėjas drausmine tvarka buvo baustas ne kartą už įvairius drausmės pažeidimus, tarp kurių ir draudžiamų daiktų turėjimą, administracijos nurodymų nevykdymą, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimą, o paskutinė nuobauda buvo skirta 2020 m. gegužės 19 d. Skundo nagrinėjimo metu neturėjo galiojančių nuobaudų. Taip pat buvo nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika, tačiau pareiškėjas nedalyvavo jokiose tikslinėse priemonėse, skirtose agresyvaus elgesio raiškos kontrolei bei valdymui. Kalėjimų departamentas skundžiamame rašte citavo 2020 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 85/04-1347, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kai kuriuos nusikaltimus pripažino, paskutinį neigė, taigi, buvo išlikęs kaltės neigimas, atsakomybės neprisiėmimas už savo nusikalstamus veiksmus, o tai galėjo apsunkinti nuteistojo bausmės tikslų įsisąmoninimo galimybes, todėl buvo priimtas sprendimas atsisakyti perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus (b. l. 6-7).

BVK 69 straipsnio (redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. birželio 20 d.) 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.

BVK 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77, (toliau – Aprašas, redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 30 d.) 3 punkte nustatyta, kad į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys LR BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir šiuos reikalavimus: 1. sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį; 2. turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas. Pagal Aprašo 6 punktą, pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka LR BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šio punkto 6.1-6.11 papunkčiuose nurodytą dokumentinę medžiagą (informaciją). Aprašo 6 punkte nurodyta dokumentinė medžiaga (informacija) per 20 darbo dienų, nuo prašymo gavimo dienos pateikiama pataisos įstaigos, kurioje veikia pusiaukelės namai, direktoriui. Nurodytas terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų, jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra surinkti visi būtini dokumentai (Aprašo 7 punktas).

Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: 10.1. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 10.2. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai; 10.3. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai; 10.4. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai.

Remiantis Aprašo 11 punktu, Drausmės komisija priimdama sprendimą, įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; nuteistojo elgesį iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; nusikalstamo elgesio riziką ir pokyčius; nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą.

Aprašo 16 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių.

Pagal Aprašo 19 punktą, tuo atveju, jei nuteistojo prašymas perkelti į pusiaukelės namus nebuvo patenkintas, nuteistasis pakartotinai su prašymu perkelti į pusiaukelės namus, gali kreiptis ne ankščiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo netenkinti prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimo dienos.

Aprašo 51 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktoriaus sprendimai tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus arba jo netenkinti arba grąžinti nuteistąjį iš pusiaukelės namų į pataisos namus gali būti BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui; Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš nurodyto 69 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į pusiaukelės namus gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo taip pat darytina išvada, kad netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, tai nereiškia, kad institucija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas šio prašymo nagrinėjimui aplinkybes ir motyvuodama tokį savo sprendimą. Tokia išvada darytina iš aukščiau nurodytų teisės normų, BVK 69 straipsnio 2 dalies formuluotės („gali būti perkelti“) ir Apraše nurodyto reikalavimo Drausmės komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš byloje nustatyų faktinių aplinkybių, laikantis Apraše nustatytos procedūros, pareiškėjo prašymas perkelti jį į Vilniaus PN pusiaukelės namus buvo svarstomas Vilniaus PN Patariamojoje komisijoje nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau - Komisija), kuri pasiūlė pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus. Apie tai pareiškėjas informuotas Vilniaus PN Raštu. Nesutikdamas su šiuo Raštu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, kaip į kompetentingą (Aprašo 17 punktas) priimti nutarimą dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus subjektą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka, jo netenkino.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne tik Kalėjimų departamento sprendimas, bet ir Vilniaus PN Raštas. Teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjui išaiškino teisę skųsti šį raštą teismui. Pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad Kalėjimų departamentas šioje byloje ginčijamą sprendimą, vadovaudamasis BVK 183 straipsniu, priėmė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, vertins ir Vilniaus PN veiksmų teisėtumą nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Nustatyta, kad pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu Kalėjimų departamento sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Kalėjimų departamentas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą dėl Vilniaus PN Rašto. Tvirtina, kad jis atitinka visas BVK 69 straipsnyje nurodytas sąlygas, būtinas dėl perkėlimo į pataisos namų pusiaukelės namus: jis per bausmės atlikimo laiką yra 12 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, santechniko profesiją. Tačiau Departamentas to neįvertino ir priėmė BVK 69 straipsniui prieštaraujantį sprendimą.

Viešojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 10 straipsnio 5 dalis nustato, be kita ko, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui abejonių tam tikrais teigiamais pareiškėjo asmenybės pokyčiais nekyla. Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nevartoja psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų nevartojimas vertinamas kaip apsauginis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime), sveikatos istorijoje duomenų apie priklausomybę nuo alkoholio ar žalingą alkoholio vartojimą neigia (alkoholio nevartojimas vertinamas kaip apsauginis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime), pataisos įstaigoje už alkoholio vartojimą baustas nebuvo, turi teigiamą nuostatą į priežiūrą, išsikelia socialiai priimtinus tikslus – realizuoti save darbinėje veikloje, gyventi nenusikalstant, vykdo inidividualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirbo kūriko padėjėju, atlikdamas bausmę 2019 m. įgijo mūrininko specialybę, 12 kartų buvo skatintas, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę perkelti jį į pusiaukelės namus. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos įstaigos pusiaukelės namus, turi būti vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad nuteistasis prašymo perkelti į pusiaukelės namus metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai.

Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis drausmine tvarka baustas 5 kartus: už administracijos nurodymų nevykdymą, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimą, taisyklių pažeidimą, draudžiamų daiktų laikymą. Paskutinė drausminė nuobauda paskirta 2020 m. gegužės 19 d. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau pažeidimai yra grubaus pobūdžio, kas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas.

Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat nustatyta, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 nustatyta – vidutinė. Pareiškėjui nustatyti kriminogeniniai veiksniai: pasikartojantis nusikaltimų modelis, gyvenimo būdas, draugai, kontroliuojantis/smurtinis elgesys, prognostinių įgūdžių stoka, rodo, kad pareiškėjas pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.

Bylos duomenys taip pat rodo, kad pareiškėjas anksčiau buvo teistas tris kartus (du kartus Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje), jam ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo, jo nusikaltimai tik sunkėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Specialisto tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjas kai kuriuos nusikaltimus pripažino, paskutinį neigė, taigi, buvo išlikęs kaltės neigimas, atsakomybės neprisiėmimas už savo nusikalstamus veiksmus, o tai galėjo apsunkinti nuteistojo bausmės tikslų įsisąmoninimo galimybes.

Pareiškėjas nedalyvavo jokiose tikslinėse priemonėse, skirtose agresyvaus elgesio raiškos kontrolei bei valdymui. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad dalyvauti tikslinėse priemonėse sutrukdė valstybėje paskelbtas karantinas, tačiau byloje objektyvių įrodymų apie pareiškėjo valinius veiksmus tai daryti nėra.

Taigi, nors pareiškėjas ir yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Taigi, išanalizavus Vilniaus PN medžiagą, darytina išvada, kad Vilniaus PN administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, tinkamai įvertino Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus ir pagrįstai nusprendė neteikti Kalėjimų departamentui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus.

Įvertinus pareiškėjo ginčijamo Kalėjimų departamento sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Ginčijamas Kalėjimų departamento sprendimas visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos ištirtos faktinės aplinkybės, pateiktos motyvuotos išvados.