Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Vytautui K. V., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio atstovui Gediminui Petrušinui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Vytautas K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), Gargždų mieste, Klaipėdos rajone, administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-11-20 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2013-04-26, apie 22.57 val., V. K. V., kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 203,58 kilometre, Šilutės rajone, vairavo automobilį, valstybinis numerio ženklas R339613, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir važiuodamas 104 kilometrus per valandą greičiu, viršijo leistiną greitį 54 kilometrais per valandą (leistinas greitis 50 kilometrų per valandą), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 135 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. V. teismo posėdžio metu nurodė pripažįstąs padaręs administracinį teisės pažeidimą ir prašė skirti baudą, nurodė, jog viršijo leistiną greitį, nes nepastebėjo ženklo. Nurodė, jog automobilis buvo juodos spalvos, su automatine pavarų dėže, mašinos salonas buvo pilkas, vairas buvo ne odinis, nurodė, jog mašiną pasiėmė balandžio 26 dieną, iš ryto, tačiau neprisiminė valandos ir važiavo į Vilkyčius pas draugą. Kur draugas gyvena – tiksliai nenurodė. Pažymėjo, kad jau daug metų važinėja be teisių. Iš pradžių nurodė, kad automobilį perėmė iš M., o vėliau mašiną laikė bendrabučio, kuriame gyvena, kieme. Po to nurodė, kad mašiną iš Vokietijos parsiuntė sūnus, ant automobilio buvo tranzitiniai raudoni numeriai, turėjo automobilio dokumentus. Mašiną užregistravo savo vardu, po to pardavė, važinėdamas automobiliu jokių dokumentų nepildė, tik važiavo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio atstovas Gediminas Petrušinas teismo posėdžio metu paaiškino, jog su protokole nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Nurodė, jog tikrino duomenų bazę ir nustatė, kad rugpjūčio mėnesį automobilis buvo registruotas V. K. V. vardu, po to parduotas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. S. parodė, kad dirba Klaipėdos kelių policijos biure ir tiriant bylą dėl nustatyto greičio viršijimo, išsiuntė įmonei „Ridenas” paklausimą dėl informacijos apie tai – kas naudojosi transporto priemone su įmonei priklausiusiais numeriais, po užklausimo paskambino asmuo, prisistatė M. ir nurodė, kad jis naudojosi transporto priemone iš individualiosios įmonės, įmonės atstovas nurodė, kad automobilis įmonei nepriklauso, bet įmonė davė naudotis automobilio prekybinius numerius, kad galėtų transportuoti automobilį iš taško A į tašką B. Liudytojas N. S. parodė, jog M. telefonu nurodęs, kad pažeidimo dieną jis naudojosi transporto priemone, apie pilietį V. nekalbėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. nurodė, kad gavo medžiagą, kurioje buvo nurodyta, jog vairavo M., buvo nurodytas jo telefonas. Susisiekus telefonu, M. paaiškino, kad numerius buvo pasiskolinęs, kad išsiaiškins kas vairavo, nes pats negalėjo vairuoti, nes buvo išvažiavęs į užsienį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. V. L. pažymėjo, kad neturėjo jokių galimybių patikrinti, ar M. buvo išvažiavęs į Norvegiją, ar ne. Atėjęs V. K. V., paaiškino, kad jis vairavo. Kadangi pažeidimas buvo padarytas jau senai, nuotraukos buvo neaiškios, pareigūnas neklausė, iš kur V. K. V. gavo mašiną, detaliau pažeidimo nesiaiškino. Tik patikrino duomenų bazę, kur nustatė, kad mašina registruota V. K. V. vardu, tačiau ir tų aplinkybių nesiaiškino.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra 2013-11-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 68P-3781463-13 matyti, jog pareigūnas surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą už tai, jog 2013-04-26, apie 22.57 val., V. K. V., kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 203,58 kilometre, Šilutės rajone, vairavo automobilį, valstybinis numerio ženklas R339613, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir važiuodamas 104 kilometrų per valandą greičiu, viršijo leistiną 50 kilometrų per valandą greitį 54 kilometrais per valandą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje įvirtinta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 kilometrų per valandą. Teismo posėdžio metu V. K. V. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir viršijo greitį, tačiau iš byloje esančios medžiagos (tai, kad iš pradžių automobilį, valstybinis numerio ženklas R339613vairavęs prisipažino A. M., o tik po to nurodė, kad vairavo V.K. V.), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V.K. V. parodymų, kurie buvo nenuoseklūs, nuolat keičiami dėl aplinkybių - iš kur gavo mašiną, nenurodė kaip atrodė mašina, jos vidus, kurią buvo įsigijęs ir kuria dažnai, pagal jo teiginį, važinėdavo; to, kad jis negali tiksliai apibūdinti kokiu automobiliu važiavo, nurodė, jog automobilio salonas buvo pilkas, o ne juodos spalvos odinis, ką patvirtina byloje esančios automobilio salono nuotraukos. Labiau tikėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobiliu nevažiavo. Tai, kad automobilį nurodė vairavęs A. M., o ne V.K. V., patvirtino ir liudytojais apklausti N. S. ir V. L., kurie iš pradžių gavo informaciją apie tai, kad vairavo A. M., o kitas gavo medžiagą, kad vairavo A. M., tačiau V. L. nenustatinėjo aplinkybių, buvusių pažeidimo metu. Pažymėtina, kad protokole, kurio vaidmuo administracinio teisės pažeidimo byloje yra vienas iš pagrindinių ir jis yra laikomas įrodymu, net nenurodyta, su kokiu automobiliu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas – lentelės dalyje „Transporto priemonės markė, modelis“ automobilis neidentifikuotas.

Teismas iš pateiktų įrodymų nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str.1 d.). Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), bei vadovaujantis savo vidiniu įsitikinimu, teismas pripažįsta, kad byloje nepakanka įrodymų objektyviai išvadai padaryti, kad V. K. V. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, nors V. K. V. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad byloje esantys faktiniai duomenys yra nepakankami patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, pagrįsti ar konstatuoti, todėl byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei atlikti kitus procesinius veiksmus. Pažymėtina, kad surašant protokolą nebuvo įsigilinta į aplinkybes – kur ir kokiu būdu bei iš ko V.K. V. gavo automobilį, nebuvo apklaustas A. M., kuris buvo paėmęs valstybinius numerius iš įmonės „Ridenas”. Teismui taip pat kyla abejonių – ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo moka vairuoti, protokole neidentifikuotas automobilis, kuriuo buvo padarytas pažeidimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286 - 288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinę bylą V. K. V., traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį, atžvilgiu nutraukti.

Administracinės bylos Nr. A2.6.-12-838/2014 medžiagą grąžinti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK, administracinio teisės pažeidimo protokolo tinkamam surašymui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.