- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-1658-431/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01337-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- R.M.
- Atsakovas
- L.M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R.M. ir atsakovės L.M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.M. ieškinį atsakovei L.M. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, atsakovės L.M. priešieškinį ieškovui R.M. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo sutuoktinei priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos pradžioje sutuoktinių santykiai klostėsi gerai, buvo kuriami ateities planai, sutuoktiniai kartu buvo laimingi. Tačiau praėjus kiek daugiau nei metams po santuokos sudarymo, ieškovas sužinojo, jog atsakovė serga išsėtine skleroze bei tai, kad atsakovė, sudarydama santuoką su ieškovu, jau sirgo šia liga ir nuo jo nuslėpė šį faktą. Nežiūrint to, atsakovas dar nemažai metų po sužinojimo apie sutuoktinės ligą puoselėjo viltis, kad jiems pavyks sukurti pilnavertę šeimą, rūpinosi sutuoktine ir judviejų kasdieniu gyvenimu. Nurodė, kad kartu sutuoktiniai gyveno beveik dešimt metų, tačiau laikui bėgant ieškovas suprato, jog dėl sutuoktinės sveikatos būklės normalus šeimos gyvenimas yra nebeįmanomas, be to, vis labiau ryškėjo skirtingas sutuoktinių požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, išsiskyrė ateities tikslai, atsirado sutuoktinių nesuderinamumas. Dėl šių priežasčių ieškovas po to, kai atsakovei dėl sveikatos būklės negalint savimi pasirūpinti, ją ėmė prižiūrėti jos motina, 2009 metų pradžioje apsigyveno atskirai. Faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas jau yra nutrūkęs ir bendra ateitis nebeįsivaizduojama, todėl formaliai egzistuojanti santuoka nutrauktina. Santuokoje vaikų nesusilaukė, bendro turto neįsigijo, kreditorių neturi.
Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo 20000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, priteisti atsakovei iš ieškovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 494 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki gyvos galvos. Po santuokos nutraukimo prašė pavardės nekeisti, nurodė, kad nei bendrų, nei asmeninių kreditorių sutuoktiniai neturi, turto neįsigijo. Nurodė, kad ji serga išsėtine skleroze nuo 1995 metų, tačiau tai nebuvo sunkios formos liga. Su ieškovu susipažino 1998 metų gegužės mėnesį, pradėjo artimai draugauti, svajojo sukurti šeimą, neslėpė nuo ieškovo, kad serga šia liga. Teigė, kad ieškovas dar iki santuokos sudarymo gerai žinojo apie ligą ir jos pasekmes, tačiau tuo metu jie mylėjo vienas kitą ir jos liga ieškovui nekėlė jokios baimės. Nurodė, kad liga progresavo, ją 2007 metais paralyžiavo, ji tapo neįgalia. Manė, kad tam tiesioginės įtakos turėjo ir dėl sutuoktinio kaltės patirti nerviniai stresai. 2009 metų balandžio 3 dieną ieškovą ją paliko visiškai. Atsakovės manymu, tokiais savo veiksmais ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas bei įstatyme įtvirtintus savitarpio pagalbos, lojalumo, moralinės ir materialinės paramos principus. Nuo to laiko jokios paramos iš sutuoktinio negauna. Nurodė, kad atsakovės sveikatos būklė šiuo metu yra sunki, jai nustatytas 100 procentų neįgalumo lygis. Atsakovė gauna kas mėnesį 1546 Lt ( 765 Lt slaugos išlaidų kompensacija, plius 781 Lt invalidumo pensija), gaunamų pajamų neužtenka gydymui ir pragyvenimui, todėl prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą, pateikdama poreikių ir su tuo susijusių išlaidų lentelę. Ieškovui palikus ją sunkioje gyvenimo situacijoje, patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė kaip sunkus dvasinis išgyvenimas, pažeminimas ir nepatogumai, prarastos viltys ir lūkesčiai. Todėl prašė priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies, pripažino, kad santuoka tarp R.M. ir L.M. iširo dėl ieškovo R.M. kaltės, priteisė iš ieškovo R.M. atsakovei L.M. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje atsakovės reikalavimus atmetė.
Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, kad šeima yra iširusi, tačiau skirtingai aiškina šeimos iširimo priežastis, bei motyvavo, kad šalys savo teiginius apie kito sutuoktinio netinkamą elgesį šeimoje ir netinkamą pareigų atlikimą turėjo pagrįsti leistinais įrodymais. Iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų dėl šalių šeimos iširimo aplinkybių seka, kad jie iš dalies patvirtino tiek vienos, tiek ir kitos šalies teiginius apie santuokos iširimo priežastis. Prieštaraudamas atsakovės teiginiams apie šeimos iširimo priežastis, ieškovas, teismo manymu, nenuginčijo ieškovės nurodytų šeimos iširimo priežasčių. Ieškovas teigia, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nenurodo teismui, kokiais savo veiksmais ar neveikimu atsakovė prisidėjo prie šeimos iširimo. Ieškovas tik nurodo, kad atsakovė iki santuokos sudarymo nuslėpė nuo jo savo ligos pobūdį, o taip pat teigia, kad atsakovės elgesys neprisidėjo prie šeimos išsaugojimo. Ieškovas savo teiginius apie atsakovės netinkamą sutuoktinės pareigų atlikimą ar jos netinkamą elgesį šeimoje turėjo pagrįsti leistinais įrodymais. Tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Vien ta aplinkybė, kad sudarant santuoką atsakovė nuslėpė savo tikrąją ligą ir ieškovas galėjo nežinoti apie savo būsimos žmonos sunkią ligą, teismo vertinimu, neduoda pagrindo pripažinti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo bei konstatuoti, kad šeima iširo tik dėl šios priežasties. Pats ieškovas pripažįsta, kad po santuokos sudarymo, o ir vėliau, po sutuoktinės ligos paaiškėjimo, sutuoktiniai dar eilę metų gyveno darniai, mylėjo vienas kitą ir rūpinosi vienas kitu. Ieškovas pripažįsta, kad tik tuomet, kai sutuoktinės sveikatos būklė žymiai pablogėjo, santuokiniai ryšiai komplikavosi, šeimoje prasidėjo žymesni nesutarimai, šalys susvetimėjo, o 2009 metų balandžio mėnesį jis apsigyveno nuo sutuoktinės atskirai, tačiau taip pasielgė tik tuomet, kai įsitikino, jog atsakovė nebus palikta be priežiūros ir ja rūpinsis jos nedirbanti motina. Todėl vadovaudamasis CPK 178 straipsnio nuostatomis ir konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo teiginius, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas 2009 metų balandžio mėnesį apsigyveno atskirai nuo sutuoktinės, nuo to laiko šeiminiai santykiai visiškai nutrūko, ieškovas nei moralinės, nei materialinės paramos atsakovei neteikia daugiau kaip vienerius metus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pažeidė CK 3.27, 3.28 straipsniuose numatytas sutuoktinio pareigas ir šie pažeidimai buvo esminiai, turėję įtakos santuokos galutiniam iširimui. Be to, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos ir Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalies sąlygos, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimus, į tai, kad šalys nuo 2009 metų balandžio mėnesio gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, ir vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad šeima iširo ir ji iširo dėl ieškovo kaltės.
Teismas nustatė, kad atsakovė yra neįgali ir jai nustatytas 100 procentų netektas darbingumas, jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Iš byloje esančių pažymų apie ieškovo ir atsakovės mėnesines pajamas matyti, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 2150 Lt. Atsakovės mėnesines pajamas sudaro slaugos išlaidų kompensacija 765 Lt, 781 Lt invalidumo pensija, viso 1546 Lt. Abiejų šalių mėnesinės pajamos, teismo vertinimu, beveik vienodos, ieškovės pajamos yra šiek tiek mažesnės. Tačiau atsakovė nuosavybės teise turi vieno kambario butą. Atsakovas nuosavo būsto neturi, jo vardu paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistruota 1/3 dalis 5,1642 ha žemės sklypo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė kilnojamųjų daiktų, registruotinų viešajame registre, neturi. Iš Vilniaus miesto 5 notarų biuro 2011-10-26 rašto seka, kad po atsakovės motinos mirties palikimą priėmė dvi įpėdinės, paveldimą turtą sudaro žemės sklypas su statiniais, ir butas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad šios bylos nagrinėjimo teisme dienai banke Snoras atsakovės vardu esančioje sąskaitoje buvo 7036,02 Lt. Šios piniginės santaupos atsakovės buvo atsiimtos 2011-09-09, tai yra netrukus po to, kai teismas 2011-08-30 išdavė ieškovo atstovui liudijimą gauti duomenis apie atsakovės vardu atidarytas banko sąskaitas su įmokėtomis bei išmokėtomis sumomis. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą apie atsakovės turtinę padėtį (gaunamas pajamas grynaisiais pinigais, santaupas, nekilnojamuosius daiktus) teismas sprendė, kad atsakovei užtenka turimo turto ir pajamų save išlaikyti, tai yra atsakovės šios dienos minimalūs poreikiai gali būti užtikrinami, racionaliai naudojant gaunamas pajamas bei turimą turtą.
Nagrinėjamoje byloje teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgus į atsakovės patirtus išgyvenimus bei pasikeitusio socialinio gyvenimo sunkumus, teismas sprendė, kad iš ieškovo atsakovei priteistinas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismo manymu, atsakovės pateiktų įrodymų pagrindu tenkinti atsakovės reikalavimą priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pagrindo nėra. Byloje nustatyta, kad ieškovas, nors ir nusivylęs šeimos vertybėmis bei jausdamas nuoskaudą dėl atsakovės nesąžiningumo, nuslėpus nuo jo ligos nepagydomą pobūdį, dar ilgą laiką (apie šešerius metus) sutuoktinę prižiūrėjo, visokeriopai rūpinosi ja, teikė jai moralinę ir materialinę paramą, ir tik vėliau, palūžęs ir neištvėręs jį užgriuvusių sunkumų, 2009 metų balandžio mėnesį apsigyveno atskirai nuo sutuoktinės, nustojo rūpintis atsakove. Tačiau ieškovas taip pasielgė tik sulaukęs, kol sutuoktinės motina dėl pensinio amžiaus nutrauks darbinę veiklą ir turės realią galimybę rūpintis savo dukterimi. Todėl, teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai negali būti vertinami, kaip kad prašo atsakovės atstovas, kaip itin žiaurūs, amoralūs bei nežmoniški atsakovės atžvilgiu. Teismas pripažino, kad tokiais ieškovo veiksmais atsakovei buvo padaryta dvasinė skriauda, tačiau atsižvelgė į teismo posėdyje apklaustų gydytojų parodymus. Teismo posėdyje apklaustos liudytojomis atsakovę gydančios gydytojos, gydytoja neurologė nekonstatavo atsakovės ligos paūmėjimo, atsakovės sveikatos būklės ypatingo pablogėjimo tuo laikotarpiu, kai ieškovas 2009 metų balandžio mėnesį paliko atsakovę motinos slaugai. Šios liudytojos paaiškino, kad atsakovės liga nuo pat susirgimo pradžios turėjo progresuojantį pobūdį, ši liga yra autoimuninė liga ir nelaikoma, kaip susijusi su nervų sistema. Šios liudytojos taip pat paaiškino, jog nėra įrodyta, kad nuo stresų šeimoje ligos eiga blogėtų, taip pat patvirtino, kad atsakovės susirgimo atveju pagerinti pacientės būklės nepadėtų net ir gerai paciente besirūpinantis sutuoktinis. Įvertinęs liudytojų gydytojų parodymus apie tai, jog atsakovės sveikatos būklė tik nuo 2003 metų ėmė žymiai blogėti, teismas sprendė, jog ieškovo veiksmai, kai jis ilgą laiką (net iki 2009 metų balandžio mėnesio) prižiūrėjo itin sunkiai sergančią sutuoktinę, rūpinosi ja, teikė jai paramą, tuo laikotarpiu vertintini kaip lojalūs ir humaniški atsakovės atžvilgiu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos, nustatant nagrinėjamoje byloje atsakovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą: santuoką, sudarytą tarp R.M. ir L.M. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti sprendimo dalį dėl priteistų iš R.M. L.M. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; panaikinti sprendimo dalį dėl 288 Lt žyminio mokesčio, 21,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 705 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš apelianto R.M.; kitoje dalyje prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliantas nurodė, kad su atsakove gyveno beveik dešimt metų, visada tinkamai ja rūpinosi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų netinkamai vykdęs savo, kaip sutuoktinio pareigas. Apeliantas iš tiesų išsikraustė iš atsakovės namų 2009 m. balandžio mėn., o 2010 m. balandžio mėnesį pradėjo santuokos nutraukimo procedūras. Apeliantas siūlė atsakovei nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau buvo negauta jokio atsako. Iki to laiko ilgus mėnesius slaugė atsakovę, kalbėjo apie skyrybas, laukė, kol atsakovės molina išėjo į pensiją, ir tik tuomet išsikėlė iš atsakovės buto, pasiimdamas tik savo rūbus ir higienos reikmenis. Byloje yra nustatyta, kad apeliantas ieškovės nemušė, kitaip neskriaudė, negirtavo, nebuvo neištikimas. Taigi, teismas vien apelianto norą išsiskirti savaime palaikė kalte, kas nėra pagrista. LR Konstitucija suteikia teisę asmeniui sudaryti santuoką laisva valia, taip pat suteikia teisę nutraukti santuoką. Teismų praktika suformavo taisyklę, kad nesant nei vieno sutuoktinio akivaizdžios kaltės, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos instancijos teismas priteisė ženkliai didesnę sumą, nei numato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika santuokos nutraukimo bylose nustačius sutuoktinio kaltę ir nustačius, kad kitas sutuoktinis patyrė dvasinių išgyvenimų. Atsakovės sveikatos būklė nėra gera, ji serga išsėtine skleroze, tačiau byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindo manyti, kad sveikatos problemas sukėlė apelianto veiksmai. Teismo priteista 5000 Lt kompensaciją laikytina nepagrįsta.
Patenkinus apelianto apeliacinį skundą, prašė atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, remiantis CPK 93 str.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai ir priimti šioje dalyje naują sprendimą -atsakovės reikalavimus tenkinti.
Teismas nepagristai nusprendė, kad atsakovei užtenka turimo turto ir pajamų save išlaikyti, tai yra atsakovės šios dienos minimalūs poreikiai gali būti užtikrinami, racionaliai naudojant gaunamas pajamas bei turimą turtą. Abiejų šalių pajamos nėra ir negali būti vienodos ar net panašios, nes atsakovės pajamos sudaro tik 781 Lt invalidumo pensija, o dar 765 Lt atsakovei valstybė skiria kaip slaugos išlaidų kompensacija, ty. tikslinė išmoka susijusi su tam tikrų specifinių asmens poreikių patenkinimu. Kaip pagrindė atsakovė ir kiti apklausti liudytojai, ši išmoka, pagal savo tikslus ir paskirtį, nėra pakankama (kaip ir daugelis kitų mūsų šalyje mokamų socialinių išmokų, pvz. tokio visiškai negalinčio judėti ir pasirūpinti savimi ligonio slauga ir priežiūra ligoninėje, ar slaugos namuose valstybei vidutiniškai kainuoja nuo dviejų iki trijų tūkstančių litų) ir atsakovė šiai paskirčiai pilnai įgyvendinti (užtikrinti) yra priversta eikvoti savo invalidumo pensiją, t.y. mažinti, riboti sau pajamas skirtas pagrindiniams egzistencijos poreikiams (būsto išlaikymui, maistui, aprangai, higienos ir apyvokos daiktams ir pan.). Tačiau, net atsižvelgus į valstybės įvertintus atsakovės kaip specifinio ligonio poreikius, atsakovės egzistencijai lieka, 781 Lt. Ir tai toli gražu net nepanašu į ieškovo gaunamus 2150 Lt. (tai net trigubai mažiau). Ieškovas pripažino, kad gyvena kartu su pensininke mama ir jo išlaidos būstui nėra didelės. Jokių išlaikytinių ieškovas taip pat neturi.
Visiškai nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovės turtą šiuo metu įtakoja užvesta paveldėjimo byla po motinos mirties. Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą negali būti atsižvelgiamą į ateityje atsirasiantį turtą, ar į kitus tikėtinus praturtėjimus. Pasikeitus turtinei padėčiai viena iš šalių gali ginčyti paskirto išlaikymo dydį ar aplamai išlaikymą, tačiau negalima prielaidomis ar tikėtinumu grįsti išlaikymo dydį. Pirmiausia, dar nėra žinoma apie kreditorių pareikštus reikalavimus į paveldimą turtą, o antra, net ir paveldėjus šį turtą, atsakovė nėra pilnai laisva elgtis su šiuo turtu, nes mamos bute gyvena jos sesuo su šeima, o atsakovei priklausantis vienas kambarys nėra savarankiškas turto vienetas ir jo kaina nėra didelė. Panašiai pasakytina ir apie sodo sklypą su statiniu, nes šis reikalingas atsakovei gydomiesiems tikslams. Tuo tarpu ieškovas būdamas sveikas, gaudamas trigubai daugiau pajamų nei atsakovė, dar papildomai turi prie ežero trečdalį žemės sklypo, kurio vertė pusė milijono Lt.
Teismais nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas, nors ir nusivylęs šeimos vertybėmis bei jausdamas nuoskaudą dėl atsakovės nesąžiningumo, nuslėpus nuo jo ligos nepagydomą pobūdį dar ilgą laiką (apie šešerius metus) sutuoktinę prižiūrėjo, visokeriopai rūpinosi ja, teikėjai moralinę ir materialinę paramą ir tik vėliau, palūžęs ir neištvėręs jį užgriuvusių sunkumų, 2009 metų balandžio mėnesį apsigyveno atskirai nuo sutuoktinės, nustojo rūpintis atsakove. Tačiau ieškovas taip pasielgė tik sulaukęs, kol sutuoktinės motina dėl pensinio amžiaus nutrauks darbinę veiklą ir turės realią galimybę rūpintis savo dukterimi.
Jokio nesąžiningumo nuslepiant ligą nuo ieškovo, iš atsakovės pusės nebuvo. Tai tik prielaida ir gynybinė ieškovo pozicija. Net ir medikai apklausti liudytojais, patvirtino, kad 10 metų gyvenant kartu neįmanoma nuslėpti nuo sutuoktinio tokios ligos. Juk ir pas daktarus veždavo, ir daktarai į namus atvažiuodavo, ir vaistus atsiimti važiuodavo. Tiesa ta, kad silpstant atsakovės sveikatai, blėso ieškovo meilė, jo ryžtas. Paprasčiausiai jis atsakovę išdavė, palikdamas su santuokoje atsiradusiais vargais vargti vieną. Atsižvelgiant, kad buvo palikta bejėgiškumo būklėje, negalinti savimi pasirūpinti ir dvasinių išgyvenimo, pažeminimo ir nepatogumo pasekmes išgyveno dvigubai sunkiau, vien todėl, kad kalti atsakovo veiksmai sužlugdė galimybę kada nors dar turėti nuosavą šeimą (sužlugdė kiekvienai moteriai esminius gyvenimo lūkesčius), todėl teismas privalėjo priteisti iš atsakovo atitinkamai dvigubai didesnį nei įprasta neturtinės žalos dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2150 Lt, o atsakovės mėnesinės pajamas sudaro 765 Lt slaugos išlaidų kompensacija ir 781 Lt invalidumo pensija, viso 1546 Lt. Apeliaciniame skunde su tuo nesutinkama ir ginčijama, kad 765 Lt slaugos išlaidų kompensacija neįeina į mėnesines pajamas, tačiau kuo remiantis padarytos tokios išvados, nenurodoma. Teismas teisingai įvertino tai, kad abiejų šalių mėnesinės pajamos beveik vienodos, atsakovės pajamos šiek tiek mažesnės. Tačiau atsakovė nuosavybės teise turi vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), taip pat po atsakovės motinos mirties palikimą priėmė įpėdinės V. P. ir atsakovė, paveldimą turtą sudaro žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavo būsto neturi, jo vardu paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistruota 1/3 dalis 5,1642 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigiama, kad šio žemės sklypo vertė yra pusė milijono Lt, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį nepateikiama. Ieškovo buvo pateikta teismui žemes mokesčio deklaracija, kurioje šio žemės sklypo vertė nurodoma 15 095,41 Lt.
Teismas pasisakė, kad bylos nagrinėjimo teisme dienai banke Snoras atsakovės vardu esančioje sąskaitoje buvo 7036,02 Lt. Šios piniginės santaupos atsakovės buvo sukauptos gyvenant kartu su ieškovu, kadangi ieškovas atsakovę pilnai išlaikė. Santaupos buvo atsiimtos 2011-08-30, tai yra tą pačią dieną, kada parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paprašė teismo išduoti atstovui liudijimą gauti duomenis apie L.M. vardu atidarytas banko sąskaitas su įmokėtomis bei išmokėtomis sumomis. Kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu lėšas iš banko sąskaitos išgrynino atsakovės sesuo V. P. savo medicininėms reikmėms. Taigi, iš to seka, kad atsakovė padeda savo seseriai spręsti jos finansines problemas.
Įvertinęs byloje esančią rašytinių įrodymų visumą apie atsakovės turtinę padėtį (gaunamas pajamas grynaisiais pinigais, santaupas, nekilnojamuosius daiktus) teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovei užtenka turimo turto ir pajamų save išlaikyti, atsakovės šios dienos minimalūs poreikiai gali būti užtikrinami, racionaliai naudojant gaunamas pajamas bei turimą turtą. Prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą.
Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys viena kitą kaltino pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, be to, atsakovė vadovavosi ir CK 3.60 str. 3 d. numatyta prezumpcija, o ieškovas, prieštaraudamas atsakovės teiginiams apie šeimos iširimo priežastis, nenurodė teismui, kokiais savo veiksmais ar neveikimu atsakovė prisidėjo prie šeimos iširimo. Faktinė aplinkybė, kad 2009 metų balandžio mėnesį ieškovas apsigyveno nuo sutuoktinės atskirai ir nebesirūpino šeima, sudaro pagrindą konstatavimui, kad šeima iširo dėl palikusio šeimą sutuoktinio kaltės. Spendžiant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino konstatuotą sutuoktinių ryšių nutrūkimą kaip pagrindą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, atsižvelgtina į teismo nustatytą faktą, kad šie ryšiai nutrūko ieškovui palikus šeimą. Kadangi visais atvejais santuoka nutraukiama teismo sprendimu, tai ieškovo nurodomos aplinkybės, kad iki to laiko, kol jis išėjo iš namų, jis rūpinosi ir prižiūrėjo atsakovę, ją slaugė ir paliko tik tada, kai atsakovės motinai atsirado galimybės prižiūrėti dukrą, kad siekė santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepaneigia įstatyme numatytos prezumpcijos, sudarančios pagrindą nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė būtų siekusi nutraukti santuoką. Sudarydami santuoką abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją suponuojančius faktus, t. y. šeimos palikimą bei nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus, pagrįstai pripažino ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.
Teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu. Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.
Pirmosios instancijos teismas vertino bylos įrodymus ir šalių paaiškinimus dėl sutuoktinių santykių šeimoje, jų lūkesčių, atsakovės ligos, jos patirtą dvasinį skausmą ir išgyvenimus, ieškovo elgesį iki to momento, kai jis paliko šeimą, kurie yra teisiškai reikšmingi kriterijai nustatant neturtinės žalos dydį. Ištyrus ir įvertinus minėtas aplinkybes, jų viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos požiūriu, nėra aiškiai per mažas arba aiškiai per didelis. Nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės teismo buvo įvertintos, atsižvelgus į visus nustatymo kriterijus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių apeliacinių skundų argumentai dėl priteisto neturtinės žalos dydžio nesudaro teisinio pagrindo naikinti teismo priimto procesinio sprendimo.
CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Nustačius, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, teismas gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teisę į išlaikymą grindė sveikatos būkle, kadangi yra paralyžuota, negali judėti ir jai pripažintas visiškas neįgalumas ir 100 % nedarbingumas. Bylą nagrinėjęs teismas aiškinosi šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, santaupas, ir sprendė, kad atsakovei užtenka turimo turto ir pajamų save išlaikyti, tai yra atsakovės šios dienos minimalūs poreikiai gali būti užtikrinami, racionaliai naudojant gaunamas pajamas bei turimą turtą, o įvertinęs ieškovo turimą turtą ir pajamas sprendė, kad nors ieškovo pajamos yra didesnės, negu atsakovės, tačiau pastarajam neturint nuosavo būsto, jo gaunamos pajamos nėra pakankamos atsakovės pragyvenimo lygiui užtikrinti.
CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą dėl atsakovės turtinės padėties ir jos patiriamų būtinųjų išlaidų, pagrįstai netenkino atsakovės priešinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažinus pagrįstais apeliacinių skundų argumentų, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo naikinti ar keisti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.