Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. (J. K. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš J. K. ir V. M. solidariai S. M. 951,87 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu yra nuteistas V. M. . Dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad jis kartu su V. M. 2007 m. balandžio 19 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val., N. M. name, esančiame (duomenys neskelbiami), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, konflikto su nukentėjusiuoju N. Z. metu, sudavė ne mažiau 20 smūgių kojomis ir rankomis nukentėjusiajam N. Z. į įvairias kūno vietas, padarydami daugybinius veido nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, kairės akies išorinio kampo srities muštinę žaizdą, abiejų lūpų gleivinės kraujosruvas, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu (230g) kairiame pusrutulyje ir į šoninius galvos smegenų skilvelius, dėl ko vyko staigūs galvos rotaciniai judesiai pagal vertikalią ir horizontalią ašis, dėl ko trūko dangalinės kraujagyslės ir kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sužalojimus vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dešinės pusės V-VIII-o, kairės pusės III-VII, X-o šonkaulių lūžius, kraujosruvas abiejų pusių tarpšonkauliniuose raumenyse, sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pilvo, nugaros, abiejų alkūnių odos nubrozdinimus, dešinės alkūnės poodinę kraujosruvą, sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nuo patirto galvos sumušimo nukentėjusysis N. Z. mirė, ir taip tyčia nužudė N. Z. .

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo J. K. gynėja prašė nuteistojo J. K. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jo suduoti smūgiai nebuvo nukentėjusiojo N. Z. mirties priežastis, todėl tarp jo padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio ir jis negali atsakyti už tyčinį N. Z. nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinasis, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, remiantis teismo medicinos specialisto išvada ir teismo medicinos eksperto T. Bimbos paaiškinimais, buvo nustatyta, kad N. Z. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais veido odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis, kairės akies išorinio kampo srities muštine žaizda, abiejų lūpų gleivinės kraujosruvomis, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu (230 g) kairiajame pusrutulyje ir į šoninius galvos smegenų skilvelius, ir besikomplikavusio smegenų pabrinkimu ir suspaudimu. Šie sužalojimai padaryti suduodant smūgius (rankomis, kojomis ir pan.) į veido sritį šešių valandų laikotarpyje iki mirties, dėl ko vyko staigūs galvos rotaciniai judesiai pagal vertikalią ir horizontalią ašis, ir trūko dangalinės kraujagyslės bei kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu. Jie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tyrimo metu N. Z. lavone taip pat rasti kiti sužalojimai: pilvo, nugaros, abiejų alkūnių odos nubrozdinimai, dešinės alkūnės poodinė kraujosruva, kurie galėjo atsirasti tiek nuo smūgių (rankomis, kojomis ir pan.) į šias sritis, tiek ir griuvinėjant bei atsitrenkiant į kietus bukus paviršius; dešinės pusės V-VIII – o, kairės pusės III-VII, X-o šonkaulių lūžiai, kraujosruvos abiejų pusių tarpšonkauliniuose raumenyse, kurie galėjo atsirasti spaudžiant krūtinės ląstą priekine - užpakaline kryptimi (pvz. šokinėjant ir pan.); pakaušio srities gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos, kurios galėjo atsirasti griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Šonkaulių lūžiai su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o visi kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai – nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi sužalojimai, kurie nustatyti N. Z. kūne, galėjo būti padaryti ne mažiau 20-ies trauminių poveikių (smūgių) pasekoje (b. l. 31-40). Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo medicinos ekspertas T. Bimba patvirtino šias jo duotas teismo medicinos specialisto išvadas dėl N. Z. mirties priežasties ir išsamiai jas paaiškino. Pagal eksperto paaiškinimus, N. Z. į veido sritį buvo suduota ne mažiau kaip dvylika smūgių, dėl kurių įvyko rotaciniai judesiai ir to pasekoje plyšo kraujagyslės, ir kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas sąlygojo N. Z. mirtį. Ekspertas taip pat pažymėjo, jog rotaciniai judesiai galėjo įvykti nuo visų suduotų smūgių į veido sritį, išskirti nuo kurio smūgio nėra galimybės (t. 2, b. l. 104 – 106). Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kokia buvo N. Z. mirties priežastis – patirtas galvos sumušimas. Tačiau sprendžiant apie priežastinio ryšio buvimą kaltininko veiksmuose, be teismo medicinos specialisto išvados, kuria konstatuojama nukentėjusiojo mirties priežastis, teismui būtina nustatyti, kad būtent kaltininko padaryta veika, o ne kiti veiksmai, sąlygojo asmens mirtį. Priežastinio ryšio nustatymas tarp veikos ir padarinių yra teismo, o ne ekspertų kompetencijoje. Tik teismas sprendžia, ar kaltininko padaryta veika buvo būtinoji sąlyga atitinkamiems padariniams kilti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad 2007 m. balandžio 19 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val. N. M. name, esančiame (duomenys neskelbiami), fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. Z. naudojo ir padarė jam mirtinus sužalojimus J. K. ir V. M. bendrais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog nuteistųjų J. K. , V. M. , liudytojos N. M. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, yra pakankami įrodymai, vertinant juos kaip visumą, daryti tokią išvadą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu dėl šių faktinių aplinkybių ir laiko įrodyta, kad J. K. , kaip ir V. M. , kuris dėl jo priimto pirmosios instancijos nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, 2007 m. balandžio 19 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. Z. , suduodami pastarajam rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, nuo kurios sumušimo, dėl rotacinių judesių trūkus dangalinėms kraujagyslėms bei kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, N. Z. mirė. Nors nuteistasis J. K. viso proceso metu ir neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam N. Z. į galvą, dėl kurios sumušimo šis mirė, tvirtina, kad N. Z. sudavė tik smūgius į nugarą, už ką ir turi tik atsakyti, tačiau tokius jo aiškinimus apie smūgių sudavimą N. Z. tik į nugarą paneigia nuteistojo V. M. parodymai. Pagal ikiteisminio tyrimo metu V. M. duotus parodymus, 2007 m. balandžio 19 d., vakare, N. M. name, konflikto su nukentėjusiuoju N. Z. metu, J. K. rankomis griebė N. Z. už megztinio, nutempė šį nuo sofos ant grindų. Po to, J. K. ant kelių klūpantį N. Z. tampė po kambarį, spardė į įvairias kūno vietas, o, kai N. Z. gulėjo ant pilvo, atsistojo šiam dar ant nugaros (t. 1, b. l. 152 – 153). Šiuos parodymus V. M. ikiteisminio tyrimo metu pakartojo analogiškai kelis kartus, juos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, kaip V. M. griebė N. Z. už megztinio ir ištempė iš lovos, spyrė keliu, tampė po kambarį, atsistojo ant nugaros. Taip pat parodė, kur tuo metu buvo jis ir ką darė. Pagal parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose – fotolentelėse užfiksuotus duomenis, V. M. iš pradžių sėdėjo fotelyje, po to sėdėdamas fotelyje atstūmė J. K. nuo N. Z. ir N. Z. sudavė į veido dešinę pusę. Taip pat pažymėjo, jog jis, prieš trenkdamas N. Z. , pastebėjo, jog pastarojo veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas (t. 1, b. l. 157 – 172). Akistatos su J. K. metu, V. M. taip pat nurodė, kad prasidėjus konfliktui, J. K. ištempė N. Z. iš lovos, abiem rankomis laikydamas už pečių tampė pastarąjį po kambarį, sudavė smūgius keliu į kūną, kelis kartus atsistojo ant nugaros. V. M. negalėjo kategoriškai pasakyti, ar J. K. sudavė smūgius N. Z. į galvos sritį, tik nurodė, kad, kai jis sudavė smūgį N. Z. , pastarojo veidas jau buvo kruvinas, iš nosies ar lūpos bėgo kraujas (t. 1, b. l. 173 -174). Nuteistojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie J. K. atliktus smurtinius veiksmus prieš N. Z. iš esmės atitinka ir jo parodymams, duotiems apklausiant jį pirmosios instancijos teisme, kur šis taip pat parodė, kad J. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam N. Z. į įvairias kūno vietas. Nuteistasis V. M. , apklausiamas apie jam žinomas N. Z. mirties aplinkybes, bandė švelninti savo atsakomybę, kiekvienos apklausos metu nurodydamas vis lengvesnį savo panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį, tačiau vien tai dar nėra pagrindas abejoti nuteistojo V. M. parodymų apie J. K. atliktus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį N. Z. teisingumu. Šie nuteistojo V. M. parodymai turi būti analizuojami ir vertinami visos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste, nesuabsoliutinant šių parodymų ir nesuteikiant jiems išskirtinės reikšmės prieš kitus byloje esančius įrodymus, tačiau, tuo pačiu, nemenkinant tokių parodymų reikšmės. Įtariamojo, kaltinamojo, liudytojo parodymai yra įrodymų šaltinis, numatytas baudžiamojo proceso įstatymo, ir faktiniai duomenys, esantys šiuose parodymuose turi būti vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Kolegijai, vertinant nuteistojo V. M. parodymus visų byloje surinktų įrodymų visete, neiškilo abejonių dėl jo parodymų apie J. K. atlikus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį N. Z. . V. M. juos ikiteisminio tyrimo metu pakartojo analogiškai kelis kartus, taip pat patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su J. K. metu, apklaustas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuoti šie įrodymai, atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir jų metu gauti faktiniai duomenys yra leistini įrodymai. Be to, nuteistojo V. M. parodymų apie J. K. smurtavimą prieš N. Z. , smūgių sudavimą ne tik į nugarą teisingumą patvirtina ir liudytojos N. M. parodymai. Liudytoja N. M. , nors betarpiškai nematė viso įvykio, tačiau patvirtino konflikto tarp N. Z. , V. M. ir J. K. faktą, kad to konflikto metu prieš nukentėjusįjį N. Z. buvo naudojamas fizinis smurtas, be to, nurodė labai reikšmingą aplinkybę vertinant nuteistojo V. M. duotus parodymus apie J. K. atliktus prieš N. Z. smurtinius veiksmus, tai yra, jog, kai ji pamatė kruviną N. Z. veidą, prie pastarojo buvo J. K. , o V. M. sėdėjo fotelyje (nuteistasis V. M. nurodė, kad tuo metu, kai J. K. mušė nukentėjusįjį, jis (V. M. ) sėdėjo fotelyje, o, kai jis sudavė nukentėjusiajam į veidą, pastarojo veidas jau buvo kruvinas). Pagal liudytojos N. M. 2007 m. spalio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, 2007 m. spalio 9 d., vakare, į jos namus, esančius (duomenys neskelbiami), išdaužę durų stiklą, pateko J. K. ir V. M. . Jie buvo girti. J. K. liepė tuo metu pas ją buvusiam N. Z. atsistoti, buvo labai agresyviai nusiteikęs. Ji labai išsigando, pradėjo bėgioti tai į virtuvę, tai į verandą, tai į kitą kambarį. Kai buvo kambaryje, matė, kad N. Z. stovi prie televizoriaus, o J. K. – kambario viduryje, N. Z. veidas buvo kruvinas, kakta įskelta. Tuo metu V. M. sėdėjo fotelyje. Ji bandė paimti mobilaus ryšio telefoną, tačiau J. K. jai neleido, trenkė kumšiu į kaktą ir krūtinę. Tada ji atsisėdo ant grindų, apkabino ant sofos prisėdusio J. K. kojas, prašė jo apsiraminti, po ko J. K. pasakė V. M. nemušti N. Z. ir viskas nurimo. Liudytoja, duodama parodymus, taip pat pažymėjo, jog J. K. grasino padegti jos namą, jeigu ji, duodama parodymus, papasakotų apie jos namuose kilusias muštynes, liepė sakyti, jog N. Z. pas ją 2007 m. spalio 9 d., vakare, atėjo jau sumuštas (t. 1, b. l. 96 – 97, t. 2, b. l. 101 – 104).

Visi paminėti faktiniai duomenys (nuteistojo V. M. , liudytojos N. M. parodymai, paties nuteistojo J. K. elgesys po nusikaltimo padarymo – liepia liudytojai N. M. nepasakoti apie kilusias muštynes, sakyti, jog N. Z. atėjo pas ją jau sumuštas, grasina jai), gretinant juos tarpusavyje, papildo vienas kitą, sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodomąją medžiagą, leidžiančią kolegijai daryti išvadą, kad 2007 m. balandžio 19 d., vakare, N. M. namuose, esančius (duomenys neskelbiami), be V. M. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. Z. vartojo ir J. K. , jie sudavė pastarajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvos sritį, ir bendrais veiksmai padarė tyrimo metu N. Z. lavone (taip pat ir galvos srityje) nustatytus sužalojimus, tai yra J. K. bendrininkavo darant nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas.

Nors nagrinėjamoje byloje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės nustatyti, kuris konkrečiai iš J. K. ir V. M. nukentėjusiajam N. Z. į galvą suduotų dvylikos smūgių galėjo sukelti dėl įvykusių rotacinių judesių dangalinių kraujagyslių plyšimą bei kraujo išsilieją po kietuoju galvos smegenų dangalu, kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl J. K. veikos kvalifikavimo teisingumo. Išvada apie kiekvieno iš kaltinamųjų tyčią turi būti daroma įvertinus visas įvykio aplinkybes ir atskirai išanalizavus kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus įvykio metu, o ne įvertinant tik vieno iš kaltinamųjų poelgį. Pabrėžtina, kad mirtinų smūgių skaičius yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, sprendžiant kaltės klausimus. J. K. kartu su V. M. , suduodami nevienkartinius smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo N. Z. gyvybei, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, nors jų ir nenorėjo – buvo abejingi nukentėjusiojo N. Z. mirčiai. Panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas (bendrai dviejų bendrininkų padaryti dvidešimt trauminiai poveikiai suduodant smūgius nukentėjusiajam rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas, iš jų dvylika – į galvos sritį) liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką už nužudymą tokioje situacijoje atsako ne tik asmuo, kurio padarytas kūno sužalojimas buvo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese.

Pirmosios instancijos teismas už šį nusikaltimą J. K. paskyrė bausmę - laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Teismo nuosprendžiu J. K. motyvuotai parinktas tinkamas bausmės dydis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 1 dalis, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės rūšį ir dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta viena J. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. J. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikiant netiesiogine tyčia, buvo nusikaltimo iniciatorius. Nusikalstamos veikos pasekmės yra labai sunkios ir neatstatomos – atimta žmogui gyvybė. J. K. anksčiau neteistas.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad J. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirta mažesnė už šios sankcijos vidurkį bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams yra teisinga ir sudaro realias prielaidas visiems bausmės tikslams (BK 41 straipsnis) realizuoti. J. K. už padarytą nusikalstamą veiką nustatytos bausmės švelninti nėra teisinio pagrindo. Bausmė nėra per griežta.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo ribas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.