- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- 1-178-245/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00746-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- G. E.
- Kategorijos
- 2.3.6Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
- 1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. E., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) rajone, neteista, nedirbanti, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. E. dirbdama (duomenys neskelbtini) Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) pareigose, pagal darbo sutartį, sudarytą 2000-10-19, darbo sutarties registracijos Nr. 538 ir pagal pašto viršininko pareigų aprašą Nr.3.161, patvirtintą 2010 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-103, su kuriuo ji buvo supažindinta pasirašytinai 2013-02-01, būdama visiškai materialiai atsakinga už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jai patikėtą turtą, pasinaudodama jai bendrovės suteiktais įgaliojimais, pažeisdama (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo direktoriaus 2010-04-08 įsakymą Nr. 8-86 „Dėl paštų vertybių saugyklose leistinų saugoti pinigų sumų, pašto mokos ženklų, prekių ir darbo vietoje leistinų saugoti pinigų sumų nustatymo“, 2012-07-16 (duomenys neskelbtini) patvirtintą Darbo aprašymą 07.2DA-02 „Darbas su kasa, pašto materialinių vertybių (prekių) išdavimas į darbo vietas, pinigų priėmimo kvitų 1f naudojimas, išrašymas ir apskaita“, per laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. spalio 24 d., per nenustatytą kartų skaičių, iš (duomenys neskelbtini) pašto kasos pasiėmė 32 760 Lt, t.y. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, tokiu būdu padarydama AB Lietuvos paštas 32 760 litų žalą.
Kaltinamosios G. E. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
Kaltinamoji G. E. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2008 m. balandžio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) pašto viršininke. Buvusi p. viršininkė jai perdavė visą materialų turtą. 2012 m. vasario mėnesį jos šeimoje prasidėjo finansiniai sunkumai, nes išsiskyrė su vyru ir liko su trim vaikais, viena dukra pradėjo mokytis K. kolegijoje. Ji pradėjo imti pinigus iš pašto kasos ir juos išleisdavo pragyvenimui. Gaunamo atlyginimo neužteko pragyventi. Buvo įsitikinusi, kad pinigus vasarą pavyks grąžinti, nes ketino papildomai dirbti ir išleisti dukrą dirbti į Vokietiją. 2012 m. vasarą taip susiklostė aplinkybės, kad įnešti į kasą pinigų neturėjo. Visada buvo jaučiamas pinigų stygius šeimoje, todėl ji ir toliau ėmė pinigus iš (duomenys neskelbtini) pašto kasos. Niekur nesižymėjo, kiek paėmė pinigų. 2013 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) pašte buvo atliktas patikrinimas. Tuo metu komisija nepastebėjo, kad kasoje yra trūkumas pinigų, nes kasos ataskaitose buvo nurodžiusi, kad pinigai pas laiškininkus. Po patikrinimo, dar per kelis kartus pasiėmė pinigų įvairiomis sumomis: po 1000 LT, 100 Lt ir dar mažesnėmis. 2013 m. spalio 24 d. į (duomenys neskelbtini) paštą atvyko komisija padaryti patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kasoje trūksta 32 760 Lt. Ji nesitikėjau, kad tiek daug pinigų trūks kasoje, manė, kad trūkumas turėtų būti apie 20 000 Lt, nors imdama pinigus iš kasos, jų neskaičiavo. Be to, patikrinimo metu buvo rastas prekių ir pašto ženklų trūkumas už 1050,86 Lt. Ji į kasą įnešė 5000 Lt. Taip pat atlygino žalą dėl prekių ir pašto ženklų trūkumo.
Iš Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) pašto revizijos ataskaitos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pašte G. E. darbo laikotarpiu nustatytas 32 760,00 Lt grynųjų pinigų trūkumas (5-11 b. l.).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji G. E. būdama visiškai materialiai atsakinga už AB Lietuvos paštas, į/k 121215587, jai patikėtą turtą, pasinaudodama jai bendrovės suteiktais įgaliojimais, pažeisdama AB Lietuvos paštas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus 2010-04-08 įsakymą Nr. 8-86 „Dėl paštų vertybių saugyklose leistinų saugoti pinigų sumų, pašto mokos ženklų, prekių ir darbo vietoje leistinų saugoti pinigų sumų nustatymo“, 2012-07-16 AB Lietuvos paštas generalinės direktorės patvirtintą Darbo aprašymą 07.2DA-02 „Darbas su kasa, pašto materialinių vertybių (prekių) išdavimas į darbo vietas, pinigų priėmimo kvitų 1f naudojimas, išrašymas ir apskaita“, per laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. spalio 24 d., per nenustatytą kartų skaičių, iš (duomenys neskelbtini) pašto kasos pasiėmė 32 760 Lt, t.y. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, tokiu būdu padarydama AB Lietuvos paštas 32 760 litų žalą.
Kaltinamosios G. E. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. teisingai, kadangi jai buvo patikėtas svetimas turtas ir šį turtą pasisavino pasinaudodama bendrovės suteiktais įgaliojimais bei pažeisdama AB Lietuvos paštas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus 2010-04-08 įsakymą Nr. 8-86 „Dėl paštų vertybių saugyklose leistinų saugoti pinigų sumų, pašto mokos ženklų, prekių ir darbo vietoje leistinų saugoti pinigų sumų nustatymo“, 2012-07-16 AB Lietuvos paštas generalinės direktorės patvirtintą Darbo aprašymą 07.2DA-02 „Darbas su kasa, pašto materialinių vertybių (prekių) išdavimas į darbo vietas, pinigų priėmimo kvitų 1f naudojimas, išrašymas ir apskaita“.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Objektyviosios šios nusikalstamos veikos pusės požymiui – veikai būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą. Turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savu turtu. Šie objektyviosios pusės požymiai atsispindi kaltinamosios veiksmuose.
Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Turtą kaltinamoji savinosi iš to paties šaltinio ir analogiškais (tapačiais) veiksmais. Šios aplinkybės rodo, jog savinimasis vyko nuolat. Kaltinamosios daromus veiksmus siejo bendras nusikalstamas ketinimas pasisavinti konkrečias sumas pinigų. Akivaizdu, kad G. E. atskirus nusikalstamos veikos epizodus siejo vieninga tyčia. Per eilę kartų pasisavino 32 760 litų, todėl ji padarė ne atskiras nusikalstamas veikas, bet tęstinę nusikalstamą veiką.
Netikėti kaltinamosios G. E. parodymais nėra jokio pagrindo, juos patvirtina Klaipėdos regiono Skirsnemunės pašto revizijos ataskaita.
Kaltinamosios G. E. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji G. E. padarė sunkų nusikaltimą. Savo veiksmais padarė žalą visuomenei. Nusikaltimas padarytas tyčia. Nusikaltimas baigtas.
Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, neteista, atlygino dalį padarytos materialinės žalos.
LR BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011). Nusikaltimą padarė dėl susiklosčiusios sunkios materialinės padėties šeimoje, viena augina tris vaikus, Pasisavinto turto mastas nežymiai viršija BK 183 str. 2 d. nustatytą minimalią ribą. Jai patikėtus pinigus grobė nedidelėmis dalimis šeimai išlaikyti, tikėdamasi juos vėliau grąžinti. BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl yra pagrindas taikyti LR BK 54 str. 3 d.
AB Lietuvos paštas civilinis ieškinys dėl pagrobto turto atlyginimo pagrįstas dokumentais, tenkintinas pilnai-materialinė žala padaryta kaltais kaltinamosios G. E. veiksmais (LR BPK 115str.1d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti G. E. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d., 48 str., paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš G. E. AB Lietuvos paštas naudai 28810,86 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.