Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1794-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
1-1794-891/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24397-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1794-891/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24397-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 3 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus: 1) 2005-09-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymo atidėjimą žinios, apriboti elgesį - uždrausti išeiti iš namų šešių mėnesių laikotarpyje nuo 22 val. iki 7 val. ryto; 2) 2007-05-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsniu, dalinai sudedant su 2005-09-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskiriant subendrintą 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant iki 2007-06-15 įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, be prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą institucijos sutikimo; 3) 2015-03-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 10 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams, o būtent: jis, 2015-04-29, apie 17:34 val., Šv. Stepono g. 21, Vilniuje, stovėdamas prie automobilio HONDA CIVIC, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), bagažinės, tiesiogiai, žodine forma pasiūlė 20 € dydžio kyšį, nurodydamas, kad pinigus perduos rytojaus dieną, savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos patruliams T. K. ir S. S., o šiems valstybės tarnautojams atsisakius kyšio, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, stovėdamas prie minėto automobilio bagažinės, minėtiems valstybės tarnautojams tiesiogiai, žodine forma pasiūlė 30 € kyšį, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 ir 128 straipsnius surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2015-04-29, apie 17.34 val., Šv. Stepono g. 21., Vilniuje, vairavo automobilį HONDA CIVIC, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), neapsidraudęs šios transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairuodamas transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais A. S. padarė BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-04-29, apie 17.30 val., savo automobiliu ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis važiavo į Vilniaus autobusų stotį, esančią Sodų g. 22, Vilniuje, kadangi jam reikėjo pasitikti į Vilnių atvykstantį pusbrolį, M. S.. Jam važiuojant Šv. Stepono gatve, privažiavus šviesoforu reguliuojamą sankryžą, užsidegė raudonas signalas, todėl jis sustojo. Netrukus prie jo priėjo du uniformuoti policijos pareigūnai ir nurodė jam sustoti prie kelkraščio. Jis taip ir padarė. Priėję pareigūnai jam prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Jis pareigūnams pateikė automobilio registracijos dokumentus, negaliojantį draudimo polisą ir savo tapatybės kortelę. Pareigūnai jo dar paprašė pateikti savo vairuotojo pažymėjimą, tačiau kadangi pažymėjimas iš jo atimtas, todėl jis pareigūnams pamelavo, kad turi galiojantį pažymėjimą. Tačiau dabar jau nepamena, kaip tiksliai melavo: ar sakė, kad pažymėjimą tiesiog pamiršo, ar kad pažymėjimas jam dar gaminamas ar pamelavo kažką kitą. Po to galiausiai prisipažino pareigūnams, kad galiojančio vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Tuomet pareigūnai pasakė, kad neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir draudimo jis negali vairuoti automobilio, todėl bus iškviestas kitas ekipažas ir jo automobilis bus nuvarytas į saugojimo aikštelę. Taigi, jis paklausė pareigūnų, ,,gal galima būtų su jais susitarti?“. Tai sakydamas jis norėjo paprašyti pareigūnų, kad šie nevarytų jo automobilio į saugojimo aikštelę. Tačiau tai sakydamas jis nenorėjo prašyti pareigūnų, kad jie jam nesurašytų administracinių teisės pažeidimo protokolo ir jis nebūtų nubaustas už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo ir galiojančio civilinės atsakomybės draudimo poliso. Po to pareigūnai jo paprašė išlipti iš automobilio ir nueiti prie bagažinės bei ją atidaryti, todėl jis išlipo iš automobilio ir su pareigūnais nuėjo prie automobilio bagažinės ir ją atidarė. Dar kartą paklausė pareigūnų, gal galima būtų su jais susitarti ir už tai, kad jie nevarytų jo automobilio į saugojimo aikštelę jis jiems pasiūlė 20 €. Kadangi grynųjų su savimi neturėjo, todėl pasakė pareigūnams, kad pinigus jiems perduos vėliau, pasakė pareigūnams, kad jis jiems paliks savo mobiliojo telefono numerį, kad jie galėtų su juo susisiekti ir susitarti dėl pinigų perdavimo laiko ir vietos. Tačiau pareigūnai jam pasakė, kad jie vis viena iškvies kitą ekipažą, kuris nuvarys automobilį į saugojimo aikštelę. Negirdėjo, kad pareigūnai jam būtų sakę, jog siūlydamas pinigus jis juos bando papirkti ir daro neteisėtą veiką, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau gali būti, kad jis to paprasčiausiai negirdėjo. Po to jis dar kelis kartus prašė pareigūnų su jais ,,susitarti“, pasiūlė jiems daugiau pinigų – 30 €, tačiau pareigūnai nesutiko su juo ,,tartis“ ir iškvietė kitą ekipažą. Netrukus atvyko kitas policijos ekipažas, kurio patruliai jį įsisodino į tarnybinį automobilį ir pristatė į Vilniaus m. 3-ąjį policijos komisariatą. Tuomet, kai siūlė pareigūnams pinigus, jis nežinojo, jog už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, tai sužinojo tik sulaikytas. Tačiau dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą A. S. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Pasilieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų ir juos tvirtina (b. l. 65-66, 71).

Liudytojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-04-29 patruliuodamas kartu su patruliu S. S. pamatė, kad Šv. Stepono g. išsukęs iš kiemų važiuoja automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo įtartinai jaunas. Šis automobilis sustojo prie Šv. Stepono g. 21 namo esančios, reguliuojamos sankryžos, užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Abiems pareigūnams priėjus prie automobilio vairuotojo pusės, vairuotojas iš karto atidarė langą, tuomet jie vairuotojui prisistatė bei pareikalavo pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė A. S., gim. 1988-10-01, vardu išduotą pasą, šios transporto priemonės registracijos liudijimą, A. S. vardu sudarytą 2015-04-28 automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, techninės apžiūros taloną bei civilinės atsakomybės draudimą, kurio galiojimas buvo pasibaigęs. Pilietis vairuotojo pažymėjimo nepateikė, teigdamas, kad vairuotojo pažymėjimas atimtas, vėliau nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigė, vėliau nurodė, kad jį pametė, galiausiai pranešė, kad vairuotojo pažymėjimo tiesiog neturi. Bendraujant su A. S., pastarasis pasakė, kad nori su jais susitarti. Tuomet A. S. buvo pakviestas išlipti iš automobilio ir parodyti bagažinės turinį. A. S. išlipant iš automobilio, patrulis S. S. asmeniniame telefone įjungė diktofoną. Visiems priėjus prie automobilio bagažinės, A. S. atviru tekstu pasiūlė jiems 20 eurų, o po to 30 eurų kyšį, norėdamas išvengti atsakomybės, prašė jį paleisti. Jis A. S. kelis kartus pakartojo dėl baudžiamosios atsakomybės, gresiančios už pareigūnų papirkinėjimą, tačiau pastarasis nereagavo, toliau įkyriai prašė jį paleisti ir siūlė jam 30 eurų, vėliau pasakė, kad su savimi grynųjų pinigų neturi, tačiau teks pavažiuoti iki bankomato ir išsiimti grynuosius. Toliau A. S. teigė, kad paskambins pažįstamiems, kurie priveš pinigų. Dėl anksčiau minėtų A. S. veiksmų buvo informuotas Vilniaus AVPK OVS budėtojas ir į įvykio vietą iškviestas Kelių policijos valdybos kelių patrulių ekipažas. 18.20 val. A. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 3-ojo PK budėtojų dalį. Pristatymo metu, spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 8).

Liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. balandžio 29 d., apie 17.30 val., pėsčiomis patruliuodamas kartu su patruliu T. K., pamatė, kad Šv. Stepono gatve važiuoja automobilis „Honda Civic“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo įtartinai jaunas pilietis. Taigi, jie nutarė sustabdyti šį automobilį. Kadangi jie ėjo pėsčiomis, todėl palaukė, kol automobilis privažiuos prie šviesoforo ir jam užsidegs raudonas signalas. Automobiliui privažiavus prie šviesoforo ir užsidegus raudonam signalui, jie priėjo prie paminėto automobilio ir paprašė vairuotojo sustoti prie kelkraščio. Vairuotojas taip ir padarė. Priėję prie automobilio, jie paprašė vairuoto pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė automobilio registracijos dokumentus. Patikrinę dokumentus jie nustatė, kad civilinės atsakomybės draudimo galiojimo laikas pasibaigęs, taip pat pilietis nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Pilietis taip pat buvo pateikęs savo asmens tapatybės kortelę, pagal kurią nustatė piliečio tapatybę: A. S.. Jie paklausė piliečio, kur jo vairuotojo pažymėjimas. Pilietis nurodė, kad pažymėjimas iš jo yra atimtas, sakė, kad jis šiuo metu kaip tik bando įgyti vairuotojo pažymėjimą. Po to sakė, kad vairuotojo pažymėjimą jis pametė. Dėl negaliojančio draudimo poliso pilietis nurodė, kad jis netrukus apsidraus automobilį. Jie piliečiui nurodė, kad jis negali važiuoti neturėdamas teisių ir be galiojančio automobilio draudimo. Tuomet pilietis paklausė jų, ,,gal galima būtų susitarti?“, tačiau jie įspėjo pilietį, kad taip sakydamas jis jiems siūlo kyšį, o už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė ir paprašė piliečio išlipti iš automobilio, su juo nuėjo prie automobilio bagažinės. Belipdamas iš automobilio pilietis vis klausinėjo jų ,,gal galima būtų susitarti?“. Numanydamas, kad pilietis ir toliau bandys jiems siūlyti kyšį, jis nusprendė savo telefonu ,,Samsung Galaxy S2“ padaryti garso įrašą, todėl iš kišenės išsiėmė telefoną ir jame įjungė diktofoną. Priėjęs prie bagažinės pilietis vėl kartojo ,,gal galima būtų susitarti“. Pilietis sakė, kad atvyks žmogus, turintis vairuotojo pažymėjimą ir nuvarys automobilį į tinkamą vietą. Tačiau jie nurodė piliečiui, jog dėl to, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir galiojančio draudimo poliso, jie iškvies patrulių ekipažą, kuris jam surašys administracinio teisės pažeidimo protokolus. Tuomet pilietis jiems nurodė, jog jis jiems duos 20 € kyšį už tai, kad jie jį paleistų. Tačiau jie jam nurodė, kad taip sakydamas jis jiems siūlo kyšį ir daro nusikaltimą, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Paklausė, ar jis tai žino ir supranta. Pilietis atsakė, jog supranta. Jis po to dar kelis kartus jiems siūlė ,,susitarti“ ir 20 €, tačiau jie pilietį vis įspėdavo dėl atsakomybės už tokį siūlymą. Vienu momentu pilietis nurodė, jog už tai, kad jie jį paleistų ir nekviestų kito ekipažo, jis jiems duos 30 €, kas atitinka 100 Lt, tačiau jie vėl įspėjo pilietį dėl atsakomybės už tokį siūlymą. Pilietis tikriausiai neturėjo grynųjų pinigų, todėl siūlydamas jiems pinigus jis nurodė, kad jam reikės pinigus išgryninti bankomate. Nurodė, kad pinigus jis jiems perduos kitą dieną, sakė, kad paliks jiems savo asmeninį telefono numerį ir jie su juo susitars dėl susitikimo laiko, kad jis jiems galėtų perduoti pinigus. Tačiau jie nurodė piliečiui, kad jokių pinigų jie iš jo neims. Taigi, jie iškvietė ,,Dainavos“ ekipažą, kuris atvyko ir sulaikė minėtą pilietį ir jį pristatė į Vilniaus m. 3-ąjį PK (b. l. 10-11).

2015-04-30 garso įrašo, kurį pagal 2015-04-30 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė S. S., apžiūros protokolu. Apžiūros metu užfiksuota, kaip vaikinas siūlo pareigūnams 20, o vėliau – ir 30 eurų už tai, kad jis nebūtų baudžiamas už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo ir be galiojančio civilinės atsakomybės draudimo (b. l. 12, 13-17).

Papirkimo pagal BK 227 straipsnio objektyvieji požymiai realizuojami pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš trijų veikų (pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas) kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas (žr. kasacines nutartis Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą jis paperkamam asmeniui yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad valstybės tarnautojui pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį.

Aukščiau paminėti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S., tiesiogiai, žodine forma pasiūlė 20 € dydžio kyšį, nurodydamas, kad pinigus perduos rytojaus dieną, savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos patruliams T. K. ir S. S., o šiems valstybės tarnautojams atsisakius kyšio, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, minėtiems valstybės tarnautojams tiesiogiai, žodine forma pasiūlė 30 € kyšį, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 ir 128 straipsnius surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2015-04-29, apie 17.34 val., Šv. Stepono g. 21., Vilniuje, vairavo automobilį HONDA CIVIC, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), neapsidraudęs šios transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairuodamas transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti. Kaltinamojo A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje, kadangi kaltinamasis pasiūlė duoti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu, bei jos dydžiu (b. l. 80).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, asmuo veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. S. - praeityje teistas (b. l. 46-55), baustas administracine tvarka (b. l. 30-45), niekur nedirba (b. l. 26), Darbo biržoje neregistruotas (b. l. 25), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 57), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 58), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 59). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad prokuroro siūlomas 30 parų arešto terminas šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-04-29, 17.34 val., iki 2015-04-30, 15.25 val. (1 para) (b. l. 72, 76). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 77, 78-79) paliktinos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, kurioje 2015-04-29 garso įrašas, pagal 2015-04-30 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktą liudytojo S. S., saugoma prie bylos, vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-04-29, 17.34 val., iki 2015-04-30, 15.25 val. (viena para), kaip jau atliktą vieną arešto parą ir konstatuoti, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 19 (devyniolika) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, kurioje 2015-04-29 garso įrašas, pagal 2015-04-30 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktas liudytojo S. S., palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti A. S., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys