- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- 2SA-221-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02737-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. B. (M. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-8591-883/2013 išnagrinėjus atsakovo M. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4700-574/2011.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-23 sprendimu už akių nutarė priteisti iš atsakovo M. B. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 2 611,16 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 321,24 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui M. B. ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas įteikti 2011-04-20 viešo paskelbimo spaudoje būdu, tačiau atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
M. B. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4700-574/2011; panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimą už akių; ieškinį palikti nenagrinėtu; panaikinti vykdomąjį raštą, išduotą teismo sprendimo už akių pagrindu. Pareiškėjas savo prašyme nurodė, kad bylą išnagrinėjo teismas, kuriam byla buvo neteisminga. Jo teigimu, bylos nagrinėjimo metu jis mokėsi Švedijos Karalystėje, kur tuo metu ir gyveno, todėl, pasak pareiškėjo, bylą turėjo nagrinėti Švedijos teismas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nesutinkantis su priteistų nuostolių dydžio suma, nes teigia, kad remontuojant automobilį (duomenys neskelbtini) buvo panaudota per brangi detalė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė jį atmesti. Nurodė, kad bylą nagrinėti Švedijos Karalystėje nebuvo teisinio pagrindo, nes pareiškėjas yra Lietuvos pilietis, deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, o užsienyje jis gyveno tik tuo metu kol mokėsi. Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu dėl nuostolių dydžio, nepateikė jokių rašytinių įrodymų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-19 nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti procesą. Teismas nustatė, kad pareiškimo argumentai yra abstraktūs, pagrįsti vien pareiškėjo abejonėmis, tačiau konkretūs duomenys bei juos patvirtinantys įrodymai nepateikti, todėl teismas negali daryti išvados, kad byloje yra paaiškėję naujų ir esminių aplinkybių, įtakojančių sprendimo nepagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra Lietuvos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje, atsakovas nedeklaravo savo išvykimo į Švedijos Karalystę, todėl jo teiginiai dėl teismingumo yra nepagrįsti. Visos bylos tarp Lietuvos piliečių yra sprendžiamos Lietuvos teismuose, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Be to, iš bylos duomenų (b. 1. 23) matyti, kad apie ieškinio pareiškimą atsakovui žinojo jo motina, kuri ir paaiškino laiškininkui, kad sūnus mokosi Švedijoje. Kadangi atsakovo motina pažymoje nepasirašė, teismas įteikė atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje. Nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovas, nesutikdamas su patirtų nuostolių suma, šią poziciją aiškiai išsakė pateikdamas ieškovui atsakymą į 2010-06-04 pretenziją. Atsakovas sąmoningai nesikreipė į ekspertus, nes žinojo, kad bus kreiptasi į teismą, kur galima bus paskirti ekspertizę. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prie ieškinio nepridėjo minėto atsakovo atsakymo į pretenziją siekdamas nuslėpti šį faktą. Ieškovui buvo žinomas atsakovo telefono Nr., elektroninio pašto adresas, todėl jis galėjo bet kuriuo metu susisiekti su atsakovu siekiant išsiaiškinti jo dabartinę gyvenamąją vietą. Tiek 2000-12-22 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001), tiek CPK nenumato teismingumo pagal pilietybę, kaip tai nurodo pirmosios instancijos teismas. Kadangi atsakovas nuo 2010 m. išvyko gyventi ir studijuoti į Švedijos Karalystę, nepalikdamas Lietuvos Respublikoje savo vardu turimo registruoto turto, todėl laikytina, kad Švedija yra atsakovo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Apie tai, kad Švedijoje buvo atsakovo gyvenamoji vieta ieškinio pareiškimo momentu patvirtina Vilniaus teritorinės ligonių kasos siųsti laiškai. Procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovo motinai, tačiau siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovui M. B. buvo nurodyta, kad šis asmuo Lietuvos Respublikoje negyvena, tačiau nenurodant, iš kur gautas laiškas, neatskleidžiant aplinkybių apie prasidėjusį teisminį procesą bei bylos šalis. Teismas, sužinojęs apie asmens išvykimą ir gyvenimą užsienio valstybėje, turėjo tuo metu spręsti klausimą, ar byla yra teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, tačiau šis klausimas nebuvo sprendžiamas.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas savo prašyme nepateikia logiško ir atitinkančio CPK 336 straipsnio reikalavimus pagrindo proceso atnaujinimui. Aplinkybė, kad byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumą, nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 336 straipsnį, be to, atsakovas neprašo atnaujintos bylos perduoti nagrinėti Švedijos teismui. Atsakovas neteisingai interpretuoja nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką. Tiek ieškinio pareiškimo metu, tiek šiuo metu atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), kurį taip pat nurodė prašyme dėl proceso atnaujinimo. Taigi Švedijoje atsakovas tik laikinai gyveno studijų laikotarpiu. Atsakovas pateikė savo atsakymo į ieškovo pretenziją kopiją, t. y. jis buvo informuotas apie jam reiškiamus reikalavimus, tačiau atsakovas ne tik nereagavo į ieškovo reikalavimus, tačiau išvykęs į Švediją nepranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte numatyta, kad byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teisme. Nėra aišku, kuo vadovaujasi atsakovas teigdamas, kad reikalavimas jo atžvilgiu kyla ne iš delikto, kadangi atsakovui pateiktas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio metu jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo prašymo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą, be to, atsakovo nuomone, patirta ir priteistina žala turėjo būti žymiai mažesnė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo atnaujinti procesą nėra, todėl atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Pasak apelianto, nuo 2010 m. jis išvyko gyventi ir studijuoti į Švedijos karalystę, nepalikdamas Lietuvos Respublikoje savo vardu turimo registruoto turto, todėl laikytina, kad Švedija yra atsakovo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, todėl gavęs ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl 2 611,16 Lt nuostolių atlyginimo ir sužinojęs, kad atsakovas yra išvykęs studijuoti ir gyventi į Švediją, teismas turėjo spręsti klausimą, ar byla yra teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, tačiau šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Nors apeliantas pagrindo atnaujinti procesą buvimą sieja su teismingumo taisyklių pažeidimu, o teisiniu proceso atnaujinimo pagrindu nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad teisinis faktinių aplinkybių kvalifikavimas yra teismo diskrecijos teisė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtos apelianto nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, patvirtina, jog iš esmės apeliantas savo teisių pažeidimą sieja su netinkamu procesinės teisės normų taikymu. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasmę, yra galimas proceso atnaujinimas tuo pagrindu, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos, t. y. materialinės ar procesinės teisės normos, taikymo klaida, kurią būtina ištaisyti. Vertinant, ar šiuo atveju buvo padaryta procesinės teisės normos taikymo klaida sprendžiant bylos teismingumo klausimą, pažymėtina, kad pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys yra pareiškiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2011-03-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktame ieškinyje nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini) (b. l. 1), t. y. adresas, kuriuo 2011-04-12 buvo deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta (b. l. 24). Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai ir ieškinys, siųsti minėtu adresu, įteikti nebuvo, kadangi atsakovo motina informavo laiškininką, kad jos sūnus šiuo adresu negyvena, nes mokosi Švedijoje (b. l. 23). Nenustatęs galimybės atsakovui skirtus procesinius dokumentus įteikti atsakovo darbo vietoje, teismas nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 25-26). Pagal CPK (redakcija, galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2011-10-01) 123 straipsnio 1 ir 3 dalis, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. CPK 124 straipsnis nustatė, kad kai nėra galimybės teismo šaukimą ar ieškinio nuorašą adresatui įteikti asmeniškai pasirašytinai, šie procesiniai dokumentai pasirašytinai įteikiami CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse ar 129 (procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui), 130 (procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu) straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2010-01-01) 4 straipsnio 1 dalį gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Iš į bylą pateiktų Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštų, adresuotų atsakovui į Švedijos karalystę, teismas sprendžia, kad atsakovas Švedijos karalystėje mokėsi ne trumpiau, nei nuo 2010-10-20 iki 2012-02-27 (b. l. 52-54), tačiau atsižvelgiant į galiojantį teisės principą ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės) pažymėtina, kad apeliantas (atsakovas) į bylą nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog jis, išvykdamas studijuoti į Švedijos karalystę ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, įvykdė savo įstatyminę pareigą deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą Švedijos karalystėje. Vertinant aplinkybę, kur ieškinio pareiškimo metu buvo atsakovo gyvenamoji vieta, reikia vadovautis CK 2.16, 2.17 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, ką taip pat patvirtina apelianto minimo Reglamento Nr. 44/2001 59 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taiko savo vidaus teisę. Fizinio asmens gyvenamąja vieta yra laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kurioje vietoje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena, nustatoma atsižvelgiant į CK 2.17 straipsnyje nurodytus kriterijus – asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, atsižvelgiant ir į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iki išvykimo į Švedijos karalystę gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o į Švedijos karalystę jis išvyko gyventi tik studijų laikotarpiu, be to, nedeklaravo savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, darytina išvada, kad apelianto gyvenamoji vieta ieškinio pareiškimo metu (2011-03-31) buvo Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjo jam neteismingą civilinę bylą Nr. 2-4700-574/2011.
Pažymėtina, kad asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, todėl apelianto argumentas, kad ieškovas, žinodamas apelianto telefono Nr., elektroninio pašto adresą, galėjo bet kuriuo metu susisiekti su apeliantu ir išsiaiškinti jo dabartinę gyvenamąją vietą, šiuo atveju nepaneigia apelianto, kuris žinojo apie ieškovo pretenzijas jo atžvilgiu ir informavo ieškovą, kad jo adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 55), pareigos informuoti ieškovą apie savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos ilgesniam laikotarpiui.
Kiti apelianto argumentai dėl nepagrįstai didelės priteistų nuostolių sumos ir ekspertizės skyrimo nepatvirtina, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kurį nurodo pats apeliantas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškimo argumentai yra abstraktūs, pagrįsti vien pareiškėjo abejonėmis, tačiau konkretūs duomenys bei juos patvirtinantys įrodymai nepateikti, todėl teismas negali daryti išvados, kad byloje yra paaiškėję naujų ir esminių aplinkybių, įtakojančių sprendimo nepagrįstumą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsakovo M. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 nutartį palikti nepakeistą.