- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- N-502-1856-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarties R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) 2009 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. AM053424 R. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje, 51³ straipsnio 14 dalyje ir 51³ straipsnio 15 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta 2 250 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad R. R. einant Chemijos instituto direktoriaus pavaduotojo pareigas, Pirminės atliekų apskaitos žurnaluose buvo neteisingai nurodomi atliekų tvarkymo kodai bei atliekų srautai; atliekų apskaitos metinės ataskaitos už 2008 m. duomenys nesutampa su Pirminės atliekų apskaitos žurnalo duomenimis. Be to, Chemijos institutas ūkinę veiklą vykdė pažeisdamas aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus – 2008 m. sutvarkė daugiau atliekų nei numatyta įmonei išduotame Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime Nr. 4.7-V-02-71 (toliau – ir TIPK leidimas), viršijo Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytus didžiausius vienu metu saugomų atliekų kiekius. Tokiu būdu pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 7 priedo ir 34 punkto reikalavimus, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies bei Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimo Nr. 4.7-V-02-71 sąlygas.
Šalies argumentai
R. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. gegužės 19 d. nutarimą. Nurodė, kad Chemijos instituto atliekų apskaitos ataskaita už 2008 m. buvo parengta remiantis pirminės atliekų apskaitos žurnalo duomenimis ir suminiai duomenys, turintys nežymių netikslumų, negali būti laikomi kaip aplinkos apsaugos bei normatyvų ar teisės aktų pažeidimas. Pažymėjo, kad visi netikslumai buvo pašalinti. Nurodė, kad negali būti taikoma atsakomybė pagal ATPK 51³ straipsnio 15 dalį, kadangi nebuvo užfiksuota ataskaitų pateikimo tvarkos pažeidimų. Nurodė, kad TIPK leidime nurodyti didžiausi leistini naudoti atliekų kiekiai nėra teisės aktų reglamentuoti kaip normatyvai, o yra sąlygojami naudojamo įrenginio našumo. Vertino, kad Institucija neteisingai interpretuoja aplinkos apsaugos normatyvo sąvoką. TIPK leidime nurodyti didžiausi leistini naudoti atliekų kiekiai nesusieti priežastiniu ryšiu su Aplinkos apsaugos įstatymo nustatytais aplinkos apsaugos normatyvais, todėl individualūs šių atliekų tvarkomi kiekiai gali kisti, jei suminis jų kiekis lieka nepakitęs.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi R. R. skundą tenkino iš dalies – Institucijos 2009 m. gegužės 19 d nutarimą pakeitė ir R. R. skyrė 1 500 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė 2008 m. sutvarkė daugiau atliekų, nei numatyta TIPK leidime: 1) kietosios druskos ir tirpalai su sunkiaisiais metalais ASK-060313 – sutvarkyta 4,3 t, TIPK leidime numatyta 2 t; 2) vandeniniai ryškalų ir aktyvatorių ryškalai ASK-090101 – sutvarkyta 9,702 t, numatyta 5 t; 3) vandeniniai ofseto plokščių ryškalų tirpalai ASK-090102 – sutvarkyta 51,808 t, numatyta 5 t, ir kt. Teismas sprendė, kad TIPK leidime nurodyti didžiausi leistini naudoti atliekų kiekiai tiesiogiai susiję su teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, reikalavimais, ir teigti, jog tarp šių kiekių ir aplinkos apsaugos reikalavimų ir normatyvų nėra priežastinio ryšio, nėra pagrindo. Pažeidus įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą bei gamtos išteklių naudojimą, nustatytus reikalavimus ir sąlygas, pažeidžiami aplinkos apsaugos principai. Konstatavo, kad Chemijos institutui nesilaikius TIPK leidimo nuostatų, buvo pažeisti aplinkos apsaugos reikalavimai ir normatyvai. Teismas pažymėjo, kad Chemijos instituto atliekų apskaitos ataskaita už 2008 m. buvo parengta remiantis pirminės atliekų apskaitos ataskaitos žurnalo duomenimis, tačiau šių ataskaitų duomenys nesutampa, nes pirminės atliekų apskaitos ataskaitos žurnale neteisingai nurodytas atliekų tvarkymo kodas (ASK-06 02 03), nefiksuoti atliekų srautai (ASK-09 01 07, 09 01 08), ką patvirtina Institucijos 2009 m. balandžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-134, protokolas bei administracinio teisės pažeidimo nutarimas, todėl konstatuota, kad buvo pažeisti Atliekų tvarkymo taisyklių 34 punkto ir 7 priedo reikalavimai.
Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. gegužės 19 nutarime Nr. AM053424 nurodytas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas didžiausio vienu metu saugomų atliekų kiekis (vandeniniai ryškalų ir aktyvatorių ryškalai ASK-090101 – numatyta 0,096 t, saugoma 0,1 t; vandeniniai ofseto plokščių ryškalų tirpalai ASK-090102 - numatyta 0,096 t, saugoma 0,1 t; fiksažo tirpalai ASK-090104 – numatyta 0,154 t, saugoma 0,2 t; fotografijos juostos ir popierius su sidabro junginiais ASK-090107 – numatyta 0,058 t, saugoma 0,1 t) viršytas nebuvo. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytų pažeidimų pobūdį ir nedidelį jų mastą, pakeitė nutarimą ir skyrė švelnesnę nuobaudą nei buvo paskirta – už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje - 100 Lt baudą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 15 dalyje – 200 Lt baudą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje – 1 500 Lt baudą, subendrintą nuobaudą skirdamas 1 500 Lt baudą.
III.
Apeliaciniu skundu R. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį dalyje dėl ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 34.3 punktą, nes Institucijos 2009 m. gegužės 19 d. nutarime kalbama ne apie šalintinų atliekų kiekius, o apie naudojamų atliekų kiekius. Todėl pirmosios instancijos teismas nenustatė tiesioginio ryšio tarp didžiausio leidžiamo naudoti atliekų kiekio ir aplinkos apsaugos reikalavimų bei normatyvų. Tvirtina, kad leidžiamas tvarkyti bendras fotografijos pramonės atliekų kiekis neviršytas. Pažymi, kad Chemijos institutas 2009 m. kovo 5 d. kreipėsi į Instituciją su prašymu pakoreguoti TIPK leidimu nustatytus didžiausius leidžiamus naudoti fotografijos pramonės atliekų kiekius, tačiau TIPK leidimas iki šiol nekoreguojamas. Nurodo, kad fotografijos pramonės naudojamų atliekų kiekių išdėstymas TIPK leidime atskirais atliekų sąrašo kodais atsirado teikiant paraiškos duomenis Institucijai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad TIPK leidime nustatyti didžiausi leidžiami naudoti atliekų kiekiai nėra aplinkos apsaugos reikalavimai bei normatyvai. Akcentuoja, kad atliekų sąrašo skyriai yra sudaryti pagal pramonės šakas, kuriose susidaro atliekos, tačiau toje pačioje pramonės šakoje gali susidaryti skirtingos savo prigimtimi ir pavojingumu atliekos, kurių sutvarkymui reikalingos skirtingos atliekų tvarkymo technologijos, todėl skirtingų kodų atliekų perdirbimo kiekų sumavimas yra negalimas. Pažymi, kad nepagrįsti apelianto argumentai dėl Institucijos neva vilkinamo sprendimo priėmimo dėl Chemijos Instituto 2009 m. kovo 5 d. prašymo nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas Institucijos 2009 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. AM053424 buvo patraukas administracinėn atsakomybėn už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, 51³ straipsnio 14 dalyje ir 51³ straipsnio 15 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. R. R. apeliaciniame skunde nesutinka su administracinės nuobaudos skyrimu už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
2005 m. birželio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti veiklos vykdytojus, eksploatuojančius Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius, gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Taisyklių 5.9 punktas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą apibrėžia kaip dokumentą, suteikiantį teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį. Taigi pagal 2005 m. birželio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-330 patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, TIPK leidimas yra sprendimas, suteikiantis teisę jame nurodytomis sąlygomis eksploatuoti įrenginius, o be TIPK leidimo ar pažeidžiant jame nustatytas sąlygas įrenginius eksploatuoti draudžiama.
Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad Chemijos institutas 2008 m. sutvarkė daugiau atliekų nei numatyta įmonei išduotame TIPK leidime - kietosios druskos ir tirpalai su sunkiaisiais metalais ASK-06 03 13 – sutvarkyta 4,3 t, TIPK leidime numatyta 2 t per metus; vandeniniai ryškalų ir aktyvatorių ryškalai ASK-09 01 01 – sutvarkyta 9,702 t, numatyta 5 t per metus; vandeniniai ofseto plokščių ryškalų tirpalai ASK-09 01 02 – sutvarkyta 51,808 t, numatyta 5 t per metus; ryškalų tirpalai ir tirpikliai ASK-09 01 03 – sutvarkyta 59,191 t, TIPK leidime numatyta 40 t per metus; kitos rūgštys ASK-11 01 06 – sutvarkyta 0,9 t, numatyta 0,5 t per metus; ėsdinimo šarmai ASK-11 01 07 – sutvarkyta 7,625 t, TIPK leidime numatyta 2 t per metus (b. l. 26-29, 51-61). Tai, kad, pasak apelianto, bendras fotografijos pramonės atliekų keikis (ASK-09 01 01, 09 01 02, 09 01 03, 09 01 04, 09 01 05) nebuvo viršytas, pažeidimui konstatuoti neturi jokios reikšmės, nes buvo viršyti atskirų atliekų didžiausi leidžiami naudoti kiekiai, numatyti TIPK leidime.
Aplinkybė, jog Chemijos institutas kreipėsi į Instituciją su prašymu TIPK leidimui koreguoti taip pat nepašalina padaryto pažeidimo. Kaip nurodyta Institucijos atsiliepime, koreguotas TIPK leidimas nėra išduotas, kadangi Chemijos institutas iki šiol neįvykdė jo išdavimo sąlygų, t. y. neatliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad Chemijos institutas 2008 m. sutvarkė daugiau atliekų nei numatyta įmonei išduotame Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime Nr. 4.7-V-02-71, taip pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, administracinė nuobauda R. R. parinkta tinkamai laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties ar Institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.