Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant Ingai Valaitienei, dalyvaujant pareiškėjai O. S., suinteresuotam asmeniui L. T., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja O. S. 2014-03-14 pareiškimu (b.l. 2-3), kurį patikslino 2014-04-14 pateiktu patikslintu pareiškimu (b.l. 51-52), prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos J. T. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas privalo būti nustatytas paveldėjimo teisės procedūrų realiam įgyvendinimui (b.l. 2-3, 51-52).

Iš civ. bylos Nr. 2-477-950/2014 medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. T. (b.l. 11). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie asmens duomenis (b.l. 53) bei giminystės santykius liudijantys dokumentai (b.l. 7-10, 13-28, 54) patvirtina, kad J. T. mirė našle bei turėjo vienintelę dukrą, t.y. pareiškėją O. S.. Atsižvelgiant į tai, O. S. yra mirusiosios J. T. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. B. liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po J. T. mirties nėra užvesta (b.l. 12).

Iš civ. bylos Nr. 2-477-950/2014 duomenų matyti, kad J. T. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas - 2,0044 ha žemės sklypas, 0,3000 ha žemės sklypas, 0,1400 ha žemės sklypas ir 0,0200 ha žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-37). Pareiškėja O. S. 2014-03-14 pareiškime (b.l. 2-3), 2014-04-14 pateiktame patikslintame pareiškime (b.l. 51-52) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad po J. T. mirties likusį kilnojamąjį turtą, kurį sudarė asmeninio pobūdžio daiktai (rūbai ir kt.) ji priėmė, taip pat ji visiškai rūpinosi ir prižiūrėjo po J. T. mirties likusį nekilnojamąjį turtą – motinai priklausiusius žemės sklypus, t.y. žemę dirbo, joje sėjo ir kt. Šiuos savo teiginius, O. S. įrodinėjo liudytojų (G. K., A. Š.) parodymais, nes anksčiau nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančių rašytinių dokumentų ji neturi.

Pažymėtina, jog įrodymai civ. byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, galiojantys teisės aktai nedraudžia tam tikras faktines aplinkybes įrodinėti remiantis vien liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos – G. K. ir A. Š. nurodė, jog pažinojo J. T. ir su ja palaikė draugiškus santykius, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad po J. T. mirties likusius žemės sklypus prižiūrėjo ir valdė pareiškėja O. S.. Būtent ją, jos laikė J. T. priklausiusių žemės sklypų savininke.

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjos O. S., suinteresuoto asmens L. T. ir liudytojų (G. K., A. Š.) paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad po J. T. mirties – (duomenys neskelbtini) jos dukra O. S. priėmė ir pradėjo disponuoti bei naudotis jai priklausiusiais asmeniniais daiktais, tai pat pradėjo rūpintis ir visiškai savo nuožiūra valdyti mirusiajai priklausiusius žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismas, atsižvelgdamas į civ. byloje Nr. 2-477-950/2014 surinktų faktinių duomenų visetą, įvertinęs pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kurie yra logiški ir neprieštaringi, daro išvadą, kad O. S. reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. S. priėmė palikimą po motinos J. T. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos O. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po motinos J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.