Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-10-29 · Administracinė byla Nr. I-7704-662/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-29
Bylos Nr.
I-7704-662/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
UAB “Rekolas”
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. I-7704-20/2007
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1; 9; 9.2; 9.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Renatai Klezytei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui Rimvidui Butai,atsakovo atstovei Jolitai Zakaraitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB “Rekolas” skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. A6-13 patvirtino 2005 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktą Nr. 03-03-10-513, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuota 166 054 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 80 233 Lt PVM delspinigių, 135 953 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio, 84 522 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio delspinigių, ir skyrė 19 228 Lt PVM baudą (I t., b . l. 57-61).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), išnagrinėjusi UAB „Rekolas“ skundą, 2006 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 69-339 patvirtino Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. A6-13 nurodymus sumokėti į biudžetą 58 938 Lt PVM ir 30 222 Lt PVM delspinigių, 78 583 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio ir 48 855 Lt šio mokesčio delspinigių, kitoje dalyje vietos mokesčių administratoriui pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą (I t., b. l. 63-73).

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Rekolas“ skunde prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 69-339 dalyje, kurioje patvirtinti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymai į biudžetą sumokėti 58 938 Lt PVM ir 30 222 Lt PVM delspinigių, 78 583 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio ir 48 855 Lt šio mokesčio delspinigių (I t., b. l. 4-17), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Eteroma“ vykdė prekybą naftos produktais. Tai patvirtina aplinkybę, kad ši bendrovė vykdė ūkinę komercinę veiklą naftos produktais, išrašinėjo oficialius buhalterinės apskaitos dokumentus, nupirko prekę ir ją pardavė UAB „Rekolas“, ir tuo pačiu paneigia mokesčių administratoriaus teiginius, kad UAB „Rekolas“ turėjo galimybę įsitikinti, jog UAB „Eteroma“ buvo nesąžiningas ūkinės veiklos partneris ir realiai nevykdė ekonominės veiklos. Pareiškėjos komerciniai santykiai buvo trumpalaikiai (2000 m. lapkritis – gruodis). Pradžioje pareiškėja gavo produkciją iš UAB „Eteroma“, patikrino jos kokybę ir tik po to vykdė užsakymus, kas matyti iš pirkimo dokumentų ir sutarties. UAB „Eteroma“ pateikė savo įmonės registracijos dokumentus, licenciją verstis didmenine prekyba naftos produktais. Tai, kad ši bendrovė už licenciją sumokėjo valstybės nustatytą mokestį (120 000 Lt), patvirtino, jog ji yra patikimas ūkio subjektas (asmenys, gavę licencijas verstis naftos produktų didmenine prekyba, privalo laikytis licencijavimo taisyklių, kurių priežiūrą vykdo valstybinė institucija). Priimant prekes iš UAB „Eteroma“, PVM sąskaitos faktūros atitiko 2000 m. galiojusių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 18 straipsnio reikalavimus – buvo visi privalomi dokumentų rekvizitai, juose atsispindėjo realiai atlikta ūkinė operacija. Dokumentai buvo patvirtinti įmonės atspaudu, pasirašydavo pats direktorius. Priimant prekes iš pardavėjo, pirkėjui svarbu įsitikinti dokumentų, kurių pagrindu bus vykdomi atsiskaitymai bei mokami mokesčiai, teisingumu ir teisėtumu. Reikalavimas tikrinti krovinį pristačiusios bendrovės automobilių registraciją, jų vairuotojų dirbimo vienoje ar kitoje įmonėje faktus, kelionės lapų užpildymo teisingumą, juose nurodytų kelionės maršrutų teisingumą, esant didžiulei prekybos apyvartai, praktiškai neįgyvendinamas. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kad UAB „Eteroma“ pateikti skysto kuro kokybės pažymėjimai, kuriuose tiekėju nurodyta AB „Kuržemės degviela“, yra netikri ir kad UAB „Eteroma“ importo procedūrų nevykdė. Pateikti kokybės pažymėjimai atitiko AB „Kuržemės degviela“ UAB „Rekolas“ pateiktus pažymėjimus, tiekiant kurą tiesiogiai tarp abiejų bendrovių. Kad UAB „Eteroma“ pateikti kokybės pažymėjimai, išduoti AB „Mažeikių nafta,“ yra netikri, pareiškėja irgi negalėjo žinoti – jie taip pat atitiko pačiai pareiškėjai AB „Mažeikių nafta“ pateiktus kokybės pažymėjimus, tiekiant kurą tiesiogiai. Pareiškėja iš UAB „Eteroma“ nupirktą skystą kurą pardavė 13-ai juridinių asmenų, kurie už prekes bendrovei sumokėjo atsiskaitydami pagal išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose buvo išskirtos PVM sumos, ką patvirtina minėtose įmonėse esantys ir pareiškėjos turimi buhalterinės apskaitos dokumentai. Mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „Rekolas“ degalų iš UAB „Eteroma“ iš viso neįgijo. Pažymėtina, kad mokesčio mokėtojas turi pateikti mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokesčius ne sandorio sudarymo metu, o iki atitinkamo mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigos ar kito įstatymuose nustatyto termino. Taigi sandorio sudarymo metu pareiškėja neturėjo galimybės įsitikinti ir negalėjo žinoti, ar UAB „Eteroma“ vykdys savo mokestines prievoles ateityje. Pareiškėjos teigimu, nepagrįsti ir mokesčių administratorių teiginiai, kad pareiškėja pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras neteisėtai į PVM ataskaitas įskaitė pinigines lėšas už tarpininkavimo paslaugas, atliktas UAB „Damonda“. Su minėta bendrove buvo sudarytos ne tarpininkavimo, o marketingo paslaugų tiekimo sutartis, jos turinys yra žymiai platesnis. Faktiškai visais akte minimais atvejais UAB „Damonda“ teikė UAB „Rekolas“ marketingo paslaugas (analizuodavo rinką, rekomenduodavo sudaryti sandorius su patikimomis įmonėmis) ir jai buvo apmokėta už konkrečias visa apimančias marketingo paslaugas. Minėti sandoriai teisėti, įstatymo nustatyta tvarka nepripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, todėl turi juridinę galią. Civiliniai įstatymai minėto pobūdžio sutartis įvardina kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Jų sudarymo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716-6.724 straipsniai. Įstatymai nereglamentuoja, kokie privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai be sąskaitų faktūrų, sutarčių, turi būti surašomi vykdant marketingo paslaugų teikimo sutartis. Pareiškėjai apie marketingo paslaugas teikusios bendrovės nesąžiningumą nebuvo žinoma. Pareiškėja įsitikino, kad UAB ,,Damonda“ registruota, vykdo veiklą, jos išrašyti dokumentai yra teisingi, atitinka juridinius reikalavimus. UAB ,,Damonda“ veikla galėjo būti vykdoma nebūtinai joje dirbančių asmenų, kaip mano mokesčių administratorius, bet ir bendrovės įgaliotų kitų asmenų, veikiančių pagal atskiras paslaugų ar kitokio pobūdžio sutartis. Išdėstytos aplinkybės, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad jos veiksmuose piktnaudžiavimo nebuvo. Pareiškėja pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo naujausią praktiką, teisė pasinaudoti PVM ataskaita negali būti įtakojama fakto, kad tiekimo grandinėje, kurią sudaro ir tokie sandoriai, kurių vienas iš ankstesnių ar vėlesnių sandorių yra pripažįstamas niekiniu dėl PVM grobstymo, jei tas apmokestinamas asmuo nežinojo ar neturėjo galimybių žinoti apie tai. Kadangi mokesčių inspekcija padarė neteisingas išvadas pagal pareiškėjai tiekto skysto kuro tiekimo sutartį bei marketingo paslaugų sutartį, nepagrįstai apskaičiuotos papildomos PVM sumos, delspinigiai, perskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, papildomai priskaičiuojant juridinių asmenų pelno mokestį ir delspinigius. Pareiškėja teigė, kad delspinigiams apskaičiuoti praleisti terminai (1995 m. birželio 28 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-947 24 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie FM atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka (I t. b. l. 155-158). Atsakovas nurodo, kad pagal PVM įstatymo 18 straipsnį atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose arba, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, kituose juridinę galią turinčiuose apskaitos dokumentuose. PVM įstatymo 26 straipsnyje buvo nustatyta, kad pirkėjams turi būti išrašyti išsiųstos produkcijos ir suteiktų paslaugų specialūs apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros), įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose ar kiti apskaitos dokumentai, turintys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus privalomus rekvizitus ir PVM mokėtojo kodą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią operaciją, t. y. jie turi būti tikri. Konstatavus, jog įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir turinčiu juridinę galią. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Eteroma“ naftos produktų, kurių pardavimas užfiksuotas PVM sąskaitose faktūrose, neįsigijo iš A. S. individualios įmonės ir UAB „Globeksas“, kaip užfiksuota jos buhalterinėje apskaitoje. Patikrinimui pateikti UAB „Eteroma“ išduoti naftos produktų kokybės pažymėjimai yra netikri. Atlikus priešpriešinį patikrinimą AB „Mažeikių nafta“ nustatyta, kad UAB „Eteroma“ pateikti pareiškėjai kokybės pažymėjimai neatitinka originalų, ir kad UAB „Eteroma“ apskaitoje fiksuoti tiekėjai pagal tokius kokybės pažymėjimus naftos produktų AB „Mažeikių nafta“ nepirko, o per laikotarpį nuo 2000 m. lapkričio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. importo procedūrų nevykdė ir kuro iš AB „Kuržemės degviela“ (Latvijos Respublika) neįvežė. Be to, UAB „Eteroma“ neturėjo reikalingų prekių tiekimui išteklių: biuro, talpyklų (rezervuarų) parduodamų naftos produktų sandėliavimui bei laikinam saugojimui. Tikrinimui pateiktuose UAB „Eteroma“ krovinio važtaraščiuose nurodytos transporto priemonės VĮ „Regitra“ neįregistruotos, o juose nurodytas vairuotojas šioje bendrovėje nedirbo. Faktiškai šios bendrovės veiklą vykdė S. S., o direktorius A. E. tik pasirašydavo bendrovės dokumentus, be to, šioje bendrovėje nebuvo darbuotojų, kurie galėjo atlikti prekių tiekimą, transportavimą, tarpininkavimo paslaugas ir nenustatyta, kad ji buvo sudariusi sutartis su kitomis įmonėmis, kurios galėjo atlikti šiuos darbus ir paslaugas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja pagal UAB „Eteroma“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras naftos produktų įsigyti nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis negalėjo. Taigi, nors skysto kuro įsigijimas pagal UAB „Eteroma“ vardu išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras realiai įvyko, tačiau jis įvyko ne tomis sąlygomis, kurios yra pavaizduotos ginčo PVM sąskaitose faktūrose. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Ji galimybę įsitikinti, ar jo veiklos partneris sąžiningas, turėjo: 1) sandoris su UAB „Eteroma“ buvo ne vienkartinis; 2) pareiškėja pripažįsta, kad su tiekėjais bendravo, taigi turėjo galimybę sužinoti su kuo bendrauja, įsitikinti, ar tiekėjas vykdo teisėtą veiklą, iš kur įsigyja naftos produktus; 3) galėjo įvertinti UAB „Eteroma“ direktoriaus A. E. kompetenciją organizuojant naftos produktų didmeninę prekybą dideliu mastu; 4) galėjo įsitikinti UAB „Eteroma“ vardu PVM sąskaitas faktūras pasirašiusių ir realiai vykdžiusių ūkines operacijas asmenų tapatybe; 5) galėjo pasidomėti, ar UAB „Eteroma“ turi naftos produktų didmeninei prekybai vykdyti reikalingų materialinių ir finansinių išteklių; 6) UAB „Eteroma“ krovinio važtaraščiuose nurodyti neteisingi duomenys apie krovinių gabenimą, todėl pareiškėjos darbuotojai, atsakingi už naftos produktų priėmimą, privalėjo pastebėti, kad naftos produktai iš šios bendrovės negalėjo būti atvežti važtaraščiuose nurodytais automobiliais ir priekabomis, nes jų valstybiniais numeriais registruotų automobilių ir priekabų Lietuvoje nėra įregistruota. Dėl sandorių su UAB ,,Damonda“ atsakovas nurodė, kad pareiškėja patikrinimo metu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ši bendrovė faktiškai teikė tarpininkavimo ir marketingo paslaugas. Nepateikta įrodymų, kas konkrečiai atliko tarpininkavimo paslaugas ir tarp kokių ūkio subjektų buvo tarpininkaujama. Kadangi pareiškėjai tarpininkavimo ar marketingo paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos, nebuvo sukurta ir pridėtinė vertė, o tik buvo surašyti tikrovės neatitinkantys apskaitos dokumentai, t. y. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos ir dėl to jos neturi juridinės galios. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjos nurodomame 2006 m. sausio 12 d. Europos Teisingumo Teismo sprendime jungtinėse bylose C-354/03, C-355/03, C-484/03 pasisakyta dėl sąžiningo sandorio dalyvio, patekusio į karuselinį sukčiavimą, galimybės į PVM atskaitą. Byloje nėra nagrinėjami ankstesni ar vėlesni sandoriai, o tik tie, kuriuose dalyvavo pati pareiškėja.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime palaiko atsakovo poziciją (I t., b. l. 152).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti.

Atsakovo atstovė reikalavo UAB “Rekolas” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš mokestinių teisinių santykių, o būtent, dėl pridėtinės vertės mokesčio. Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akte Nr. 03-03-10-513 nustatė, kad UAB “Rekolas” į PVM atskaitą įtraukė UAB „Eteroma“ vardu 2000 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 35 527 Lt PVM už skystą kurą. Ištyręs ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą vietos mokesčių administratorius priėjo išvados, kad ūkinių operacijų turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose, nes UAB „Eteroma“ ekonominės veiklos nevykdė, prekių kaip PVM objekto neturėjo ir negalėjo jų realizuoti. Kadangi pirminėje grandinėje PVM objektas nebuvo sukurtas, UAB “Rekolas” teisė į PVM atskaitą negalėjo atsirasti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-10-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-953-2003 pabrėžė, kad teisės į PVM atskaitą įgijimo prielaida (prekės įgijimo ir realizavimo veiksmai) išreiškia visą PVM sistemos esmę – su įsigyta preke sukūrus pridėtinę vertę ir ją realizavus, sumokamas PVM, o mokestis, kurį mokesčio mokėtojas sumokėjo įsigydamas prekes ar paslaugas, reikalingas pridėtinei vertei sukurti, gali būti atskaitomas.

Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu nagrinėjamu laikotarpiu (2000 m.) reglamentavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (1993 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. I-345). Šio įstatymo 16 straipsnis nustatė, kad PVM suma už tiekėjų pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bei importuotas prekes, skirtas apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti, atskaitoma laikantis 18, 19 ir 20 straipsnių nuostatų, o būtent kai kitiems PVM mokėtojams priklausančios sumokėti mokesčio sumos yra išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais kituose juridinę galią turinčiuose apskaitos dokumentuose (18 straipsnio 1 dalis). Tačiau aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas pateikia įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu esamų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Siekiant nustatyti, ar pareiškėja, dalyvaudama ūkinėse operacijose, elgėsi sąžiningai ir žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą, vertinamos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju UAB “Rekolas” nepateikė įrodymų, jog ji ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama tinkamai atlikti savo, kaip sąžiningo ir rūpestingo mokesčių mokėtojo, prievolę įsitikinti, ar prekių pardavėja vykdo savo pareigas. Pagrįstų įtarimų pareiškėjai turėjo sukelti tai, kad UAB „Eteroma“ neturi nuosavų gamybinių pajėgumų (darbuotojų, technikos, įrenginių), neatitinka tikrovės krovinio važtaraščiuose vežėjo pateiktos transporto priemonės markė ir valstybinis numeris (mokesčių administratoriaus surinktais duomenis, automobiliai MAZ, v. nr. (duomenys neskelbtini) MAN, v. nr. (duomenys neskelbtini) priekabos, v. nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neregistruoti) (I t., b. l. 122, 125). Taip pat UAB “Rekolas” turėjo teisę reikalauti kitą sandorio šalį atstovaujančių asmenų įgaliojimus patvirtinančių dokumentų. Teismo vertinimu, dalinė pareiškėjos kaltė tik tame, kad ji neatpažino naftos produktų kokybės pažymėjimų klastočių, tuo tarpu kiti duomenys galėjo būti patikrinti pasinaudojant bendrovei laisvai prieinamais informacijos šaltiniais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB “Rekolas”, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, turėjo galimybę numatyti, kad UAB „Eteroma“ pardavimo PVM nedeklaruos ir į valstybės biudžetą nesumokės, todėl teisę į PVM atskaitą prarado.

Į PVM atskaitą pareiškėja taip pat neteisėtai įtraukė UAB „Damonda“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2000-06-29 serija GBB Nr. 3398492, 2000-07-27 serija GBB Nr. 4782553 ir 2000-08-31 serija GBB Nr. 5012266 išskirtą 23 411 Lt pirkimo PVM už komercinio tarpininkavimo paslaugas. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad PVM apmokestinamas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas tarp aukščiau įvardytų juridinių asmenų nevyko, todėl ir UAB “Rekolas” teisė į PVM atskaitą negalėjo atsirasti.

Byloje surinkti duomenys rodo, kad UAB „Damonda“ buhalterinės apskaitos nevedė ir registrų netvarkė. Vadovaujantis minėtos bendrovės direktoriumi įdarbinto A. B., vyr. finansininku – E. D. parodymais, faktiniai darbo santykiai su šiuo juridiniu asmeniu tarp jų nebuvo susiklostę. Be to, nors pareiškėja skunde nuosekliai atskleidė marketingo paslaugų sampratą, tačiau teismui nepateikė konkrečių faktų, kurie liudytų ją gavus realią naudą iš bendradarbiavimo su UAB „Damonda“. Juo labiau, kad pagrįstų abejonių kelia A. B., E. D. ir D. Z. kvalifikacija dirbti rinkodaros ir rinkotyros srityje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis skundo teismui turinį, įpareigoja pareiškėją nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar UAB „Damonda“ realiai teikė komercinio tarpininkavimo paslaugas, už kurias UAB “Rekolas” iš viso sumokėjo 153 471 Lt. Teismo vertinimu, jai priskirtos įrodinėjimo naštos nei ikiteisminėje, nei teisminėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje mokesčių mokėtoja neįvykdė, todėl mokesčių administratorius, remdamasis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, padarė teisingą išvadą, kad PVM apmokestinamo paslaugų teikimo tarp UAB „Damonda“ ir UAB “Rekolas” tikrovėje nebuvo.

Galiojančio Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju (delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį) delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

Ginčijamas patikrinimo aktas surašytas 2005 m. gruodžio 5 d., todėl UAB “Rekolas” pagrįstai iki šios datos skaičiuoti delspinigiai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos, kadangi 180 dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnį mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Pagal to paties įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą raginimas mokesčių mokėtojui įteikiamas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose. Tokiu būdu pareiškėjos atžvilgiu 180 dienų, numatytų 98 straipsnio 2 dalyje, termino eiga nėra prasidėjusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A2-857-06).

Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad mokesčių administratoriai tinkamai išaiškino ir pritaikė įstatymus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 69-339 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl UAB “Rekolas” skundas netenkinamas.

Pareiškėja skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, tai netenkintinas ir jos prašymas priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB “Rekolas” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė Veslava RuskanTeisėjai Audrius BakaveckasMefodija Povilaitienė