Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-27 · Civilinė byla Nr. e2A-84-212/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-27
Bylos Nr.
e2A-84-212/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
S. G., A. G.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-84-212/2016

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05822-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.3.6; 36.1; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 27 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6997-452/2015 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovams S. G., A. G. dėl skolos priteisimo solidariai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 580,02 Eur skolą, 288,57 Eur delspinigius, 1 071,11 Eur palūkanas, 193,58 Eur palūkanų delspinigius, 164,66 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 11 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos 1580,02 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš S. G. ir A. G. 1 580,02 Eur skolą, 535,56 Eur palūkanas, 241,08 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-08-03 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 proc. palūkanas už negrąžinto kredito sumą 1 580,02 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 53,28 Eur žyminio mokesčio dalį UAB „Gelvora“. Nustatė, kad 2007-10-19 AB „Swedbank“ ir atsakovai sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-118253-VA, pagal kurią bankas atsakovams suteikė 2 027,34 Eur kreditą, o atsakovai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kreditą grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Atsakovai tinkamai nevykdė sutarties, nesilaikė nustatyto kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo grafiko, todėl AB „Swedbank“ vartojimo sutartį nutraukė. 2009-05-21 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 AB „Swedbank“ atlygintinai perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovų atžvilgiu. Ieškovė 2009-07-02, 2009-09-17 pranešė atsakovams apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovai sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl teismas priteisė skolą.

Pagal atsakovų su AB „Swedbank“ sudarytą sutartį atsakovai įsipareigojo mokėti 11 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė pagal sutartį už laikotarpį nuo 2009-06-26 iki 2015-04-30 atsakovams paskaičiavo 1 030,26 Eur palūkanas, o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2009-06-26 paskaičiuotas palūkanas – 40,85 Eur. Tarp AB „Swedbank“ ir atsakovų sudarytos Sutarties, atsakovai už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį įsipareigojo mokėti 0,10 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius. Ieškovės paskaičiavimu pagal sutartį už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-04-30 sudaro 284,40 Eur delspinigių, o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2009-06-26 paskaičiuotus delspinigius – 4,17 Eur, viso 288,57 Eur delspinigių, taip pat 192,80 Eur palūkanų delspinigių nuo 2014-11-01 iki 2015-04-30, o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2009-06-26 paskaičiuotus palūkanų delspinigius – 0,78 Eur, t. y. iš viso 193,58 Eur palūkanų delspinigių.

Pirminis kreditorius ir atsakovas buvo sudarę vartojimo kredito sutartį, todėl teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos ir delspinigiai nėra nepagrįstai dideli. Teismas darė išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti 824,46 Eur palūkanos, 511,21 Eur delspinigiai ir 300,10 Eur palūkanų delspinigiai laikytini neprotingai dideliais. Teismas atsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti palūkanų ir delspinigių suma beveik atitinka skolos sumą; sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų; reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2009-05-21, tačiau dėl skolos priteisimo į teismą kreiptasi tik 2015-07-29; kad didžioji dalis prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių ieškovės paskaičiuota jau po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Teismas sprendė, jog delspinigiai ir palūkanų delspinigiai, sudarantys 482,15 Eur sumą, mažintini iki 241,08 Eur, o palūkanos, sudarančios 1 071,02 Eur sumą – iki 535,56 Eur. Tokią delspinigių ir palūkanų sumą teismas vertino, kaip pakankamą atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius ir užtikrinanti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos – 164,66 Eur, kurias ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų, yra įskaičiuojamos į nuostolius, todėl turi būti tiesiogiai susijusios su skolininkų (atsakovų) civilinę atsakomybę nulėmusia veika. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos, t. y. darbo priemonės (popierius, vokas), spausdinimas, pakavimas, skambinimas yra išimtinai susijusios tik su paties ieškovės vykdoma tiesiogine veikla ir negali būti priskiriamos prie numatytų protingų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovo nurodomos išlaidos už pranešimų siuntimą bei užklausas Gyventojų registro tarnybai ir nekilnojamojo turto registrui pripažintinos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau minėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be to, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra įskaitomos į nuostolius. Todėl ieškovės reikalavimą dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo solidariai atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-22 sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 535,55 Eur palūkanų, papildomai priteisti iš atsakovų 535,55 Eur palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog palūkanos nepriteistos neteisėtai ir nepagrįstai. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas traktuotinas kaip prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti mokestį už naudojimąsi pinigais. Vartojimo sutartyje numatytos 11 proc. palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Kredito grąžinimo norma sudaro 12,82 proc. per metus, t. y. daug mažesnis dydis už numatytame įstatyme, todėl neesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumą teismas neturėjo reisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus. Tai, kad atsakovai yra kaip vartotojai silpnesnioji šalis, nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas nesiėmė priemonių išieškoti skolą, kadangi skolininkams siuntė laiškus, skambino, todėl nėra pagrindo mažinti palūkanas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad „Swedbank“, AB ir atsakovai S. G. bei A. G. 2007-10-19 sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią „Swedbank“, AB atsakovams suteikė 2‘027,34 Eur vartojimo kreditą, o atsakovai įsipareigojo kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas ir delspinigius (b. l. 11-12). „Swedbank“, AB nutraukė vartojimo kredito sutartį, kadangi atsakovai jos nesilaikė. „Swedbank“, AB 2009-05-21 perleido reikalavimo teisę į atsakovų S. G. ir A. G. įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį ieškovui UAB „Gelvora“ (b. l. 5-10). UAB „Gelvora“ 2009-07-02 ir 2009-09-17 informavo atsakovus S. G. ir A. G. dėl reikalavimo perleidimo bei reikalavo įvykdyti įsipareigojimus (b. l. 14-15).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto nuomonei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašomas priteisti palūkanas laikė pernelyg didelėmis ir sumažino iki 535,56 Eur.

Įstatymas reglamentuoja, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Vartojimo kredito sutartyje pirminis kreditorius ir atsakovai susitarė dėl 11 proc. metinių palūkanų normos. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas ir kad sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Teismas, spręsdamas dėl pagrindo mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kad kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitaria, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažįsta ir savo parašu patvirtina, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui (pvz., mėnesiui), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civ. byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).

Sutiktina su apelianto argumentu, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šiame įstatyme taip pat preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėtoje nuostatoje nurodytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų.

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Nagrinėjamu atveju, vartojimo kredito 2007-10-19 sutartimi šalys susitarė dėl 11% dydžio palūkanų. Šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Taigi palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka nustatyta jų susitarimu, šalims įgyvendinus sutarties laisvės principą (CK 6.872 str. 1 d.). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovė prašydama priteisti palūkas, reikalauja piniginę prievolę įvykdyti natūra. Todėl šios rūšies palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes ši norma taikytina tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo. Teismas turi teisę mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vadovaudamasis CK 6.223 straipsnio, 6.228 straipsnio nuostatomis, t. y. taikant sutarčių teisės normas, tačiau tam turi būti nustatytas teisinis pagrindas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių pagrindų nenustatė.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nereiškė reikalavimų dėl šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai, žinodami apie neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį, nusišalino nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, nereagavo į ieškovo pranešimus, telefono skambučius (b. l. 20).

Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, apelianto argumentus bei naujai formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti. Dėl to, kas pasakyta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimas keistinas dalyje dėl sumažintų palūkanų, jas padidinant iki 1‘071,11 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovų priteistinos apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą už akių pakeisti.

Padidinti iš S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistas UAB „Gelvora“, JAK 125164834 palūkanas nuo 535,56 Eur iki 1‘071,11 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt vieno euro, 11 euro centų) bei žyminį mokestį – nuo 53,28 Eur iki 65,08 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 8 euro centų).

Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 7,50 Eur (septynis eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą UAB „Gelvora“, JAK 125164834, naudai.

Teisėja Zina Mickevičiūtė