Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-619-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-05
Bylos Nr.
1-619-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
Š. D.
Nukentėjusysis
J. G., J. Š.
Civilinis atsakovas
ADB „Gjensidige“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-619-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00020-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.1; 1.1.8.6.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 5 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,

kaltinamajam Š. D.,nedalyvaujant nukentėjusioms J. G., J. Š., civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1988 m. lapkričio 1 d. Elektrėnuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo plastiko formuotoju, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis: 2017 m. rugpjūčio 13 d. 14.13 val. Vaižganto g., Birštone, pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 skyriaus 155 punkto reikalavimus tuo, kad vairuodamas automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės artėjančiai transporto priemonei ir susidūrė su J. G. vairuojamu R. G. priklausančiu automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko nukentėjusiajai J. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine-plėštine žaizda kaktos srityje, galvos sumušimu ir keleivei J. Š. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų kelių srityse. Tokiais veiksmais Š. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio dalyje.

Kaltinamasis Š. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. su sutuoktine ir vaiku važiavo į Birštoną. Važiuodamas nepastebėjo naujo ženklinimo, t.y., kad prasideda gyvenamoji zonai ir galvodamas, kad važiuoja pagrindiniu keliu, nepraleidęs kito automobilio, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su automobiliu. Birštone dažnai lankosi, todėl buvo įsitikinęs, kad jo kelias yra pagrindinis, todėl važiuodamas nepraleido kito automobilio. Eismo įvykio metu buvo dvi nukentėjusios. Su nukentėjusiąja J. G. susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji J. Š. žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškė. Jo sutuoktinė ir kūdikis eismo įvykio metu nenukentėjo. Nuo to laiko automobilį vairuoja atidžiau, prieš sankryžą visuomet sulėtina greitį (t. II., b. l. 88-91).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Š. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. kartu su sutuoktine R. D. ir sūnumi V. D., kuriam buvo 10 mėnesių, važiavo į Birštoną. Jis vairavo jo tėvui G. D. priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant Vaižganto gatve nepastebėjo naujų kelio ženklų ir nepagalvojo, kad sankryžos Vaižganto gatvėje yra lygiareikšmės. Kiek prisimena, toje vietoje visada būdavo pagrindinis kelias, todėl buvo įsitikinęs, kad važiuoja pagrindiniu keliu. Staiga iš dešinės pusės išvažiavo juodos spalvos automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis greitai pradėjo stabdyti, bet nespėjo. Vairuojamo automobilio priekiu jis atsitrenkė į VW Golf automobilio kairės pusės sparną ir vairuotojo dureles. Iš automobilio VW Golf išlipo dvi merginos. Atvyko policijos pareigūnai ir GMP medikai. Medikai išsivežė jo sutuoktinę su vaiku ir merginą iš kito automobilio J. G., kuriai buvo prakirsta kakta ir bėgo kraujas. Priėmimo skyriuje nukentėjusiajai susiuvo kaktą ir ji tą pačią dieną grįžo į eismo įvykio vietą. Sutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, labai gailisi, žada nukentėjusiosios J. G. atsiprašyti, atlyginti jai padarytą žalą ir su ja susitaikyti (t. I., b. l. 169, 170).

Nukentėjusioji J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 14.00 val. jos mamai R. G. priklausančiu automobiliu Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su drauge J. Š. važiavo Birštono mieste. Važiuojant gatvele, kurios pavadinimo nežino, buvo sustojusi netoli tos sankryžos, kurioje po to įvyko eismo įvykis. Lėtai automobiliu privažiavo sankryžą, matė, kad prie sankryžos gyvatvorė, todėl apsidairiusi lėtai įvažinėjo į sankryžą ir ketino važiuoti tiesiai. Matė, kad sankryža nepažymėta kelio ženklais, todėl suprato, kad tai lygiareikšmė sankryža. Įvažiuojant į sankryžą jokių automobilių nebuvo, įvažiavus į ją J. Š. suriko „Stok“ ir ji pajuto smūgį į vairuojamo automobilio kairės pusės vairuotojo dureles. Nuleidusi galvą pamatė kraują, o prie savo automobilio baltos spalvos automobilį Audi A4. Kaip išlipo iš automobilio, nežino, tik žino, kad kitos mašinos vairuotojas, kurio ji nepažįsta, iškvietė medikus. Atvykę medikai ją išsivežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kur kaktoje susiuvo žaizdą. Medicinos įstaigoje buvo nustatyta kirstinė žaizda kaktoje, kitų sužalojimų netyrė ir suteikus pagalbą ji buvo paleista. Važiuodamos su J. Š. buvo užsisegę saugos diržus. Eismo įvykio metu J. Š. susimušė abi kojas, bet iš karto medikų pagalbos atsisakė. Sutinka, kad eismo įvykio metu jai galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po eismo įvykio ji kreipėsi į kaltininko Š. D. draudimo bendrovę „Gjensidige“, kuri atlygino 500,00 Eur turtinę, o dėl automobilio 1 200,00 Eur patirtą turtinę žalą. 2018 m. kovo 19 d. Kaune esančioje „Estetus klinikoje” jai buvo atlikta plastinė operacija, už kurią sumokėjo 80,00 Eur. Toje pačioje klinikoje numatytos dar septynios plastinės operacijos, kurios kainuos 560,00 Eur, todėl byloje reiškia 640,00 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos. Taip pat ikiteisminio tyrimo byloje reiškia 2 000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, dėl to, kad po įvykio patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą (t. I., b. l. 43-49).

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 14.10 val. važiavo su bendradarbe J. G. jos automobiliu VW Golf, kurį vairavo J. G., o ji sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Važiuojant Tulpių gatve ir privažiavus Vaižganto gatvę ketino važiuoti tiesiai. Įvažiavus į Vaižganto gatvę pastebėjo, jog iš kairės pusės tuoj į jas atsitrenks Vaižganto gatve važiuojantis automobilis. Pamačiusi tai ji rankomis susiėmė už galvos ir tuo metu į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis, ji keliais trenkėsi į automobilio daiktadėžę. Nuo smūgio jų automobilis trenkėsi į šalia esantį medį. Iš pradžių po susidūrimo ji medikų pagalbos atsisakė, maždaug po 3 – 4 val. dėl skausmo keliuose kreipėsi į medikus. Eismo įvykio metu jai buvo sumušti abu keliai ir patempti kelio raiščiai. Dėl šio įvykio jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, ji kaltininkui pretenzijų neturi ir ateityje neturės (t. I., b. l. 61-64).

Liudytojas G. D. parodė, kad automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau automobilio registracijos dokumentuose kaip naudotojas įrašytas ir jo sūnus Š. D., kuris šiuo automobiliu visada ir važinėdavo. Apie 2017 m. rugpjūčio 13 d. įvykusį eismo įvykį žino, informavo Š. D.. Dėl apgadinto automobilio Š. D. pretenzijų neturi ir ateityje neturės (t. I., b. l. 81).

Liudytoja R. G. parodė, kad automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Automobiliu dažnai važinėja jos dukra J. G.. Po eismo įvykio automobilis buvo nepataisomas, priduotas į metalo laužą. Apie 2017 m. rugpjūčio 13 d. Birštono mieste įvykusį eismo įvykį žino, ją informavo dukra J. G., pranešė tą pačią dieną kaip ir įvyko eismo įvykis. Kaltininko draudimas jai išmokėjo apie 1 200,00 Eur, todėl dėl automobilio pretenzijų niekam neturi ir ateityje neturės (t. I., b. l. 79).

Liudytoja R. D. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 14.10 val. ji kartu su sutuoktiniu Š. D. ir sūnumi V. D. važiavo Birštono mieste, vyro tėvui G. D. priklausančiu automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Abu buvo prisisegę saugos diržais, sūnus buvo vaikiškoje kėdutėje gale dešinėje automobilio pusėje prisegtas saugos diržais. Važiuojant Vaižganto gatve, greitis galėjo būti apie 30 km/h, staiga pastebėjo iš dešinės pusės juodos spalvos automobilį VW Golf, kuris važiavo lygiagrečiai gatve. VW Golf automobilį pamatė likus apie du metrai, Š. D. nespėjo sustabdyti automobilio ir priekine automobilio dalimi atsitrenkė į VW Golf automobilio kairės pusės vairuotojo dureles. Nežinojo, kad šioje vietoje buvo lygiareikšmė sankryža. VW Golf automobilyje buvo dvi merginos, kurios pačios išlipo, vairuotojai buvo sužalota kairės pusės veido pusė, ji buvo kruvina. Kita mergina skundėsi kelių skausmu ir kairės pusės peties skausmu, matėsi, kad ji šiek tiek šlubuoja. Jų šeima sužalojimų nepatyrė. Į įvykio vietą Š. D. iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvykusi išsivežė merginą praskelta galva ir ją su sūnumi. Po apžiūros iš Prienų ligoninės priėmimo skyriaus juos išleido (t. I., b. l. 75-77).

Liudytoju apklaustas teismo medicinos specialistas S. J. parodė, kad iš pateiktų medicininių dokumentų išrašo matyti, kad J. G. Kauno Dainavos klinikoje apžiūrėta 2017 m. rugpjūčio 17 d. 9.30 val., skundėsi galvos skausmu, svaigimu, 2017 m. rugpjūčio 13 d. Prienų ligoninėje buvo siūta galvos žaizda. Be sąmonės po traumos nebuvo, objektyviai – sąmoninga, orientuota, aiškios židininės neurologinės simptomatikos nėra, meninginiai reiškiniai neigiami, Kerningo mėginys sprando-kaklo srityje neišreikštas. Kiek riboti kairiojo žasto judesiai, kairiojo klubo srities paopacinis skausmingumas, kiek riboti klubo srities judesiai. Kairėje kaktos smilkinio srityje „U“ formos žaizda, lopas sunkiai prigyja, juosvai melsvas, sekrecija iš po lopo. Apžiūrėjusio gydytojo išvada – galvos sumušimas, galvos žaizda, kaklo raiščių patempimas, kairio peties sąnario-mentės srities sumušimas ir kairio klubo srities sumušimas. Detalesniam ištyrimui nukreipta į LSMUL Kauno klinikas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad J. G. Kauno klinikose apžiūrėta 2017 m. rugpjūčio 17 d. 10.14 val., nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. papuolė į avariją, po jos nuolat svaigsta galva, retkarčiais pykina, kairėje kojoje susilpnėjo jutimai. Objektyviai – sąmonės būklė pagal GKS 15 balų, neurologinės simptomatikos nėra. Galvos KT ūmiam pakraujavimo į smegenis būklei būdingų požymių nematyti. Konsultuota neurologo – ūmios židininkės simptomatikos nestebima, ūmios neurologinės patologijos nestebima. Apžiūros LSMUL Kauno klinikose išvada: galvos sumušimas, rekomenduota nuskausminantys vaistai, ramybė. Pilietei J. G. kliniškai nustatyti galvos sumušimas, muštinė galvos srities žaizda, kairiojo peties sąnario srities ir kairiojo klubo srities sumušimas priskirtinas nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Iš pateikto med. dokumento išrašo matyti, kad J. Š. Kauno klinikinėje ligoninėje apžiūrėta 2017 m. rugpjūčio 13 d. – trauma autoįvykio metu, nukentėjo kaip keleivė, traumavo abu kelius. Objektyviai – stebimi sumušimai abiejų kelių srityse. Atliktose rentgenogramose aiškių kaulų lūžių nematyti. Apžiūrėjusio gydytojo išvada – abiejų kelių sumušimas, rekomenduotas tausojantis režimas, šaltis lokaliai, nuskausminantys vaistai. J. Š. kliniškai nustatytas abiejų kelių sumušimas priskirtinas nežymiai sutrikdžiusių sveikatą sužalojimų grupei (t. I., b. l. 84-86).

2017 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus apskrities VPK Birštono PK tyrėjo V. L. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 14.13 val., iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Vaižganto gatvėje susidūrė du automobiliai, automobilio vairuotojai sužalota galva. Nuvykus į nurodytą vietą rasti susidūrę automobiliai VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. G., su ja keleivio vietoje važiavo J. Š. ir automobilis Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Š. D., su juo kartu važiavo R. D. ir V. D.. Abiems vairuotojams nustatytas 0,00 promilių girtumas. GMP į Prienų ligoninę išvežė J. G., kuriai nustatyta kaktos žaizda. Š. D. pripažino, kad pažeidė kelių eismo taisykles, ko pasėkoje įvyko susidūrimas, todėl J. G. ir Š. D. susipildė eismo įvykio deklaracijas (t. I., b. l. 33, 34-35, 36-39).

2018 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 107/2018(06) konstatuota, kad J. Š. poodinės kraujosruvos abiejų kelių srityse, abiejų kelių sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai (t. I., b. l. 139).

2018 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. 148/2018(06) konstatuota, kad J. G. muštinė-plėštinė žaizda kaktos srityje, galvos sumušimas galėjo būti padarytas aštraus daikto poveikyje galimai automobilio stiklo šukėmis, prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl muštinės-plėštinės žaizdos srityje, galvos sumušimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. I., b.l. 143).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje ir 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai Š. D. padarius eismo įvykį, dėl ko J. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine-plėštine žaizda kaktos srityje, galvos sumušimu, ir J. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų kelių srityse, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad vairuodamas transporto priemonę Š. D. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir būdamas neatidus, nestebėjo galiojančių kelio ženklų, lygiareikšmėje kelio sankryžoje nedavė kelio iš dešinės artėjančiai transporto priemonei ir susidūrė su J. G. vairuojama transporto priemone. Minėti Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo būtina padarinių – vienos nukentėjusios nežymaus sveikatos sutrikdymo, kitos nesunkaus sveikatos sutrikdymo kilimo sąlyga. Minėti veikos padariniai konstatuoti specialisto išvadose. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateiktomis išvadomis, kuriose detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusioms padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis. Tarp kaltinamojo minėtų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi akivaizdu, jog kaltinamajam laikantis kelių eismo taisyklių, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Š. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Š. D. anksčiau neteistas (t. I., b. l. 162), nebaustas administracine tvarka (t. I, b. l. 160-161), dirba (t. I., b. l. 159), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta (t. II., b. l. 86).

Kaltinamasis Š. D. pateikė prašymą baudžiamąją bylą nutraukti, su nukentėjusiąją J. G. sudarė taikos sutartį ir susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji J. G. su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų jam neturi (II tomas, b. l. 71).

Kaltinamasis Š. D. sukėlė eismo įvykį vairuodama automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas ADB „Gjensidige“, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t. II., b.l. 35-36). Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusieji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui (CK 6.254 str., 6.987 str.). Civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą pagrindas yra šios transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPD) (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-28). Šio įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, – 5 000,00 Eur dėl neturtinės žalos. Taigi, ADB „Gjensidige“, sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims žalą, neviršijančią minėtos sumos. ADB „Gjensidige“ J. G. atlygino 500,00 Eur neturtinę žalą (t. I., b.l. 107-109).

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Tik esant visoms minėtoms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Š. D. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių, su nukentėjusia J. G. susitaikė, jai atlygino žalą, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi. Pateikta nukentėjusiosios J. G. ir kaltinamojo Š. D. sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, taikos sutarties šalys raštu patvirtino, kad šio susitarimo sąlygos atitinka jų valią, todėl sudaryta taikos sutartis tvirtintina (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis, CK 6.983-6.986 straipsniai).

Nukentėjusioji J. Š. civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės. Nukentėjusioji J. Š. į teisiamuosius posėdžius neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką, teismo sudėtį jai pranešta tinkamai. Šias aplinkybes teismas vertina, kaip nukentėjusiosios J. Š. su kaltinamuoju susitaikymą BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme (t. I., b. l. 61-64).

Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 2 dalis), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, savo elgesį dėl eismo įvykio vertina kritiškai, dėl įvykusio eismo įvykio padarė atitinkamas išvadas – vairuoja atidžiau, nuoširdžiai gailisi sužalojęs nukentėjusias, dirba, turi šeimą, augina mažametį vaiką, šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog Š. D. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti Š. D. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiomis. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutraukiama BK 38 straipsnio pagrindu (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam Š. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiomis J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2018 m. liepos 2 d. Š. D. ir J. G. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią sutarties šalys susitarė:

Kaltinamasis Š. D. per 10 dienų nuo šios taikos sutarties sudarymo dienos, sumoką nukentėjusiajai 640,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų), pervesdamas juos į nukentėjusiai priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);Nukentėjusioji J. G. pripažįsta, kad 1 punkte nurodyta suma pilna apimtimi atlygina jos patirtą turtinę žalą, įskaitant visas turėtas išlaidas (procesinių dokumentų paruošimo, bylinėjimosi, kelionės į teismo posėdžius ir gydymo įstaigas, gydymą, vaistus ir kt.), negautas pajamas dėl laikino nedarbingumo ir visas kitų rūšių išlaidas, susijusias su įvykusius eismo įvykiu, kurį sukėlė kaltinamasis;Nukentėjusioji J. G. pripažįsta, kad 2018-04-27 mediacijos proceso metu jai atlyginta 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio neturtinė žala yra pakankama ir papildomų reikalavimų dėl neturtinės žalos ji nereiškia.Nukentėjusioji J. G. pripažįsta, kad kaltinamasis šia taikos sutartimi ir 3 punkte nurodytu meditacijos procesu jai pilna apimtimi atlygino turtinę ir neturtinę žalą, ji nereikš civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ir sutinka susitaikyti.Taikos sutarties šalys prašo Alytaus apylinkės teismo ją patvirtinti ir laikyti tai kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymu baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00020-18.Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei nutraukimo teisinės pasekmės numatytos šalims yra žinomos.

Išaiškinti Š. D., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Palikti galioti Š. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė