Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, anksčiau neteistas kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. P. 2020-04-24, apie 18.30 val., už ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laukuose, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą smogė D. B. į veidą, padarydamas viršutinės lūpos ir nosies minkštųjų audinių sumušimą, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą .

Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nurodytu laiku, jis pamatė, kaip pro jo sklypą su traktoriumi pravažiavo D. B.. Tai pamatęs, nusprendė su juo pasikalbėti dėl ankstesnių nesutarimų ir prie jo priėjo. Pašaukė D. B. prieiti prie jo. D. B. priėjus, jie susikivirčijo, vienas kitą įžeidinėjo visokiais žodžiais. Tada jis nesusivaldė ir kumščiu smogė jam į veidą. Dėl savo poelgio gailisi . Jie nesusitaikė. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, nes mano, jog prašoma suma yra per didelė.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad nurodytu laiku , jis su traktoriumi atvažiavo į savo laukus. Kartu buvo ir žmona. Neužilgo prie jo atėjo kaimynas G. P.. Jis kvietė jį išlipti iš traktoriaus, sakydamas, kad kažką parodys. Jis nenorėjo lipti iš traktoriaus, bet G. P. kviečiant, jis išlipo ir priėjo prie G. P.. G. P. pradėjo jam priekaištauti , buvo piktas ir vienu metu su kumščiu jam trenkė į veidą, pataikydamas į lūpas, nosį. Jis G. P. smūgių nesudavė. Reiškia 600 Eur ieškinį neturtinei žalai , nes jam buvo suduota į veidą, skaudėjo lūpą, buvo sunku valgyti, skaudėjo ir nosį. Nurodė, jog G. P. jį pažemino kaimo bendruomenės akyse, nes kaime kalbėjo, jog negalėjo jis nuo G. P. apsiginti. G. P. jo neatsiprašė, tik šantažavo, jog jis atsiimtų pareiškimą, tai tada leis jam važiuoti traktoriumi tuo keliuku, kurį G. P. užsitvėrė. Iki to laiko su G. P. neturėjo jokių reikalų, nes ilgą laiką gyveno užsienyje. Jie nebendrauja, tik gyvena toje pačioje gatvėje.

?? Liudytoja G. T.-B. parodė,kad nurodytu laiku, su vyru D. B. , traktoriumi atvažiavo į laukus. Pradėjus lyti, jie sulipo į traktorių ir pamatė prie jų ateinantį kaimyną G. P.. Jis pakvietė vyrą prieiti prie jo. Vyrui priėjus, jie kažką kalbėjo. Nujausdama, jog gali kažkas vykti, ji pradėjo telefonu filmuoti ir pamatė kaip G. P. kumščiu vieną kartą smogė D. B. į veidą. Jos vyras smūgių G. P. nesudavė. Visą įvykį ji nufilmavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Po įvykio buvo sumuštas D. B. veidas, prakirsta lūpa . Dėl to ji pranešė policijai. Liudytoja nurodė, jog G. P. žino tik kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją. Su juo jokių reikalų neturėjo.

?? Iš byloje esančio 2020-04-25 asmens apžiūros protokolo matyti, jog jame nurodyta, kad prakirsta D. B. lūpa (b. l. 28, 29-30).

?? Iš byloje esančios 2020-05-11 specialisto išvados Nr. G 436/2020 (05) matyti, jog joje nurodyta, kad D. B. padarytas viršutinės lūpos ir nosies minkštųjų audinių sumušimas. D. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 41).

Iš byloje esančio 2020-04-25 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gauto garso ir vaizdo įrašo (b. l. 47-49, 50-51), kuris 2020-05-06 apžiūrėtas, matyti kaip G. P. smogia vieną kartą kumščiu D. B. į veidą (b. l. 52-53, 54

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. P. nurodytu laiku smurtavo prieš D. B. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą . Kaltinamojo G. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį .

Kaltinamasis G. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjų priskirtas prie nesunkių , neteistas, baustas administracine tvarka , charakterizuojamas teigiamai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta . Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi būti paskirta įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – viešieji darbai. (LR BK 46str.)

CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Byloje nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 600 eurų neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė savo ieškinį . Nurodė, jog dėl sumušimo buvo prakirsta lūpa, jam skaudėjo, buvo pažemintas bendruomenės akyse. Kaltinamasis G. P. ieškinio nepripažino, nurodydamas, jog suma per didelė.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita , teismo įvertinta pinigais. (LR CK 250 str. 1d.) Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta , panaudoto smurto metu, nukentėjusiojo D. B. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, dėl jis patyrė skausmus, nepatogumus, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo paaiškinimus, tai, jog buvo suduotas tik vienas smūgis, dėl suduoto smūgio komplikacijų nekilo, neliko ir neigiamų pasekmių ir , atsižvelgiant į suformuota Aukščiausiojo teismo praktiką tokios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos priteisimo bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nukentėjusiojo D. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jam iš G. P. priteistina 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui .

CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

D. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti D. B. iš G. P. 400 (keturi šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.