- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-926-259/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- P. Ž., J. Ž.
- Pareiškėjas
- AB DnB NORD banko
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų P. Ž. ir J. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarties Nr. 34 civilinėje byloje Nr.B5-07-71/2011, kuria patenkintas pareiškėjo AB DnB NORD banko pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-01-18 nutartimi (b.l.103-104) nutarė: 1) priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4000 ha ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,6000 ha ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26,5100 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,0000 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,0765 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,4000 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14,5600 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius P. Ž. ir J. Ž.; 2) išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininko P. Ž. kreditoriui AB DnB NORD bankui 400 000 Lt negrąžintos paskolos, 72 029,01 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 751,48 Lt delspinigių, 133 Lt žyminio mokesčio, iš viso 475 780,49 Lt skolos bei 133 Lt žyminio mokesčio; išieškoti kredito sutartyje (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) numatytas 9,90 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2011-01-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) išaiškinti kreditoriui, jog šią nutartį jis turi pateikti vykdyti pasirinktai antstolio kontorai pagal skolininkų turto buvimo vietą; 4) įpareigoti antstolį apie įvykdymą nedelsiant pranešti Centrinės hipotekos įstaigos filialui - Hipotekos skyriui prie Marijampolės rajono apylinkės teismo: pateikti turto pardavimo aktą, patvarkymą dėl gautų lėšų paskirstymo, o gautas lėšas pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo - Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.
Teismas nustatė, jog P. Ž. ir J. Ž., užtikrindami skolininkui P. Ž. suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.1-1-4), įregistruotu Hipotekos registre, AB DnB NORD bankui įkeitė jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4000 ha ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,6000 ha ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26,5100 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,0000 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,0765 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,4000 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14,5600 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) Bendra įkeistų nekilnojamųjų daiktų vertė įkeitimo metu 616 184 Lt. Kadangi skolininkas 2008-11-27 kreditavimo sutarties Nr. K-0800-2008-127 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) reikalavimų neįvykdė - kredito negrąžino, kitų mokėjimų nemokėjo, kreditorius kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l.55-56). Teismas 2010-11-05 nutartimi (b.l.85-86) areštavo įkeistus daiktus ir įspėjo skolininką bei įkeisto daikto savininkus, jog negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Ši nutartis skolininkui P. Ž. įteikta 2010-11-12, o daikto savininkei J. Ž. - 2010-11-16 (b.l.87-88). Teismas nustatė, jog skolininkas, būdamas tinkamai įspėtas, savo prievolių kreditoriui per vieną mėnesį neįvykdė, skolos negrąžino, todėl kreditoriaus reikalavimus patenkino ir, vadovaudamasis kreditoriaus paskaičiavimais, nutarė iš įkeisto nekilnojamojo turto išieškoti 400 000 Lt negrąžintos paskolos, 72 029,01 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 751,48 Lt delspinigių, 133 Lt žyminio mokesčio, o taip pat kredito sutartyje (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nustatytas metines palūkanas nuo 400 000 Lt negrąžintos paskolos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.107-110) suinteresuoti asmenys P. Ž. ir J. Ž. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti kaip nepagrįstą, dėl šių motyvų:
1) teismas pažeidė CPK 558 str. 3 d. įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 320 str., 329 str.). CPK 558 str. 3 d. numato, kad jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviem mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš turto arešto aktų registro. Nutartį dėl įkeistų daiktų arešto hipotekos teisėja priėmė 2010-11-05 (b.l.85-86). Šia nutartimi teismas įspėjo P. Ž., kaip skolininką ir daikto savininką, ir J. Ž., kaip daikto savininkę, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Nutartis P. Ž. įteikta 2010-11-12, o J. Ž. - 2010-11-16 (b.l.87-88). Vadovaujantis CPK 558 str. 3 d., kreditorius privalėjo į teismą kreiptis iki 2011-01-12. Tačiau kreditorius su pareiškimu į teismą kreipėsi tik 2011-01-14 (b.l.93-94, ši aplinkybė nurodyta ir ginčijamoje nutartyje), t. y. praleidęs dviejų mėnesių terminą. Todėl teismas kreditoriaus pareiškimą turėjo atmesti, priimti nutartį panaikinti įkeistų daiktų areštą ir išregistruoti 2010-11-05 nutartį areštuoti įkeistus daiktus iš turto arešto aktų registro;
2) teismas pažeidė CK 4.192 str. 1 d. įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, dėl ko sprendimas turi būti panaikintas (CPK 330 str.). CK 4.192 str. 1 d. aiškiai nustato tvarką, kada kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją ir įgyvendinti savo teises priverstine tvarka. Tam, kad kreditorius, galėtų kreipti į teismą ir prašyti, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių, būtinos dvi sąlygos - hipotekos lakšte nustatyto termino suėjimas ir prievolės suėjus minėtam terminui neįvykdymas. Šiuo atveju terminas kreditoriui kreipiantis į hipotekos teisėją nebuvo ir nėra suėjęs. Hipotekos lakšte numatyta, kad skolininkas savo įsipareigojimus turi įvykdyti atitinkamai dėl 200 000 Lt gauto kredito - iki 2015-03-20 ir kitos 200 000 Lt suteiktos kredito sumos atžvilgiu - iki 2033-03-20. Kadangi kreditorius dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi nesuėjus hipotekos lakšte nustatytam atsiskaitymo terminui, jo pareiškimas turėjo būti atmestas;
3) teismas nepagrįstai ne ginčo tvarka priteisė kreditoriui 400 000 Lt negrąžintos paskolos, 72 029,01 Lt nesumokėtų palūkanų, 3751,48 Lt delspinigių, 133 Lt žyminio mokesčio, iš viso 475 780,49 Lt skolos bei 133 Lt žyminio mokesčio, taip pat nepagrįstai nutarė išieškoti kredito sutartyje (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) numatytas 9,90 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos (2011-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kreditorius teismui nepateikė jokių skolos dydį pagrindžiančių dokumentų, o teismas nesiaiškino, kokio dydžio skola nutarties priėmimo dieną iš tikrųjų buvo;
4) teismas nesiaiškino, ar kreditorius teisingai paskaičiavęs delspinigius ir ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui, dėl šių aplinkybių nutartyje nieko nepasisakė ir nemotyvavo. Suinteresuoti asmenys nesutinka su kreditoriaus paskaičiuotu delspinigių dydžiu, kadangi kreditorius vienai suteiktai paskolos daliai delspinigius skaičiuoja nuo 2009-12-23 iki 2011-01-04, kitai suteiktai paskolos daliai - nuo 2009-12-31 iki 2011-01-04, todėl akivaizdu, kad daliai delspinigių reikalavimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kurį suinteresuoti asmenys prašo teismo taikyti;
5) teismas neatsižvelgė į tai, kad suinteresuoti asmenys deda dideles pastangas esamai prievolei kreditoriui įvykdyti, ieško pajamų šaltinių ir galimybių geranoriškai susitarti su kreditoriumi, skolos padengimui yra numatę keletą būdų. Todėl esant realiai galimybei kreditorinius įsipareigojimus padengti be priverstinių procedūrų, prioritetas turėtų būti teikiamas geranoriškam prievolės įvykdymui, o priverstinis išieškojimas turėtų būti tik kraštutinė priemonė kreditoriaus tikslams pasiekti. Kreditorius elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai kreipėsi į teismą, kad būtų pradėta priverstinė įkeisto turto pardavimo procedūra. Tokiu būdu kreditorius piktnaudžiavo savo teisėmis, o gal net siekė neteisėtų savanaudiškų tikslų - pakenkti skolininko verslui bei įkeistų daiktų savininko turtinėms teisėms. Toks kreditoriaus elgesys yra nesąžiningas, neatitinka šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principų. Suinteresuoti asmenys turi realią galimybę įvykdyti tarp šalių pasirašytos sutarties įsipareigojimus. Laikini sunkumai negali tapti priežastimi kreditoriui vienašališkai įgyvendinti savo teises, nepaisant kitų interesų. Įstatymas draudžia savo teises įgyvendinti darant žalą kitiems asmenims. Kreditorius, būdamas sutarties šalimi, privalo prisiimti tam tikrą riziką ir bendradarbiauti su kita šalimi, siekiant abiem pusėms priimtino rezultato, savo teises įgyvendinti vadovaudamasis ekonomiškumo ir kooperavimosi su kita šalimi principais;
6) teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-11-27 kredito sutartį Nr. K-0800-2008-127 ir nesuteikė viso sutartyje nustatyto dydžio kredito (Pagal Kredito sutarties Specialios dalies 4.3 punktą kreditorius be jau suteikto kredito privalėjo papildomai suteikti dar 400 000 Lt kreditą). Dėl kreditoriaus įsipareigojimų neįvykdymo suinteresuoti asmenys negalėjo įsigyti numatytų žemės sklypų, kuriuos jau buvo sutarę pirkti ir kuriems turėjo būti skirtas 400 000 Lt kreditas, dėl to patyrė didelę finansinę žalą, už kurią atsakingas kreditorius. Ši aplinkybė turėjo esminės įtakos ir vėlesniems suinteresuotų asmenų įsipareigojimams prieš kreditorių. Kreditorius pirmas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Neišsiaiškinus šių aplinkybių ir jų tinkamai neįvertinus, negalimas teisingas ir pagrįstas teismo sprendimo priėmimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.114-116) pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) skundo argumentas, jog teismas netinkamai taikė CPK 558 str. normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, procedūrą, nepagrįstas. Teismo 2010-11-05 nutartis P. Ž. įteikta 2010-11-12, vadinasi, nuo šios datos skaičiuojamas dviejų mėnesių terminas. Pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius teismui išsiuntė 2011-01-11 (b.l.100). Vadinasi, vadovaujantis CPK 74 str. nustatyta procesinių terminų pabaiga, kreditorius pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikė teismui nepraleidęs dviejų mėnesių termino, kadangi pareiškimą išsiuntė paštu 2011-01-11, o galutinis terminas buvo 2011-01-12 dvidešimt ketvirta valanda nulis minučių. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo terminas nėra praleistas ir priėmė nutartį parduoti įkeistą turtą iš varžytynių;
2) skundo argumentai, kad kreditorius neturėjo teisės kreiptis į hipotekos skyrių, nesuėjus hipotekos lakšte nustatytiems prievolių įvykdymo terminams, nepagrįsti. Hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama LAT suformuotoje praktikoje. LAT 2003-12-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-1151/2003 išaiškino, kad CK 4.192 str. 1 d. ir CK 4.216 str. 1 d. gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Taigi, bankui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį tuo pagrindu, kad skolininkas iš esmės pažeidė sutartį (nustatytais terminais negrąžino bankui kredito), bankas įgijo teisę įgyvendinti savo pažeistas teises CK 4.192 str. 1 d. ir CPK 558 str. pagrindu kreipdamasis į hipotekos teisėją dėl skolos iš jam įkeisto nekilnojamojo turto priteisimo;
3) išieškojimo iš įkeisto turto procedūra yra vykdoma ne pagal ginčo teisenos taisykles ir hipotekos teisėjas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, priima nutartis formaliais pagrindais pagal Hipotekos registro duomenis patikslinęs, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu. Teismas skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčų iš esmės nesprendžia. LAT 2008-01-31 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-103/2008 išaiškino, kad skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Atskirojo skundo teiginiai dėl tariamai nepagrįstai reikalaujamų palūkanų, delspinigių ir/ar skolos dydžio, nėra bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių, nagrinėjimo dalykas. P. Ž. nesutinkant su palūkanų, delspinigių, skolos dydžiu, šis klausimas gali būti sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles. Bet kokiu atveju kreditoriaus teisė į metines palūkanas (įstatymines arba sutartines) nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dienos gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą yra įtvirtinta įstatymuose ir pripažįstama LAT praktikoje (LAT 2003-09-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-751/2003). Bankas, kreipdamasis su pakartotiniu pareiškimu į Hipotekos skyrių, prašė iš skolininko išieškoti kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio palūkanas ir delspinigius, todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tokį banko prašymą tenkino. Jei skolininkai mano, kad kreditorius neteisingai apskaičiavo palūkanas, delspinigius, skolą, jis įstatymų nustatyta tvarka turi tai įrodyti (CPK 178 str.) ir šie klausimai turi būti sprendžiami pagal ginčo teisenos taisykles. Tuo tarpu bylose dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (ypatingoji teisena) šie klausimai nesprendžiami;
4) naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, kadangi nėra panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-11-05 hipotekos skyriaus nutartis (b.l.85-86).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad P. Ž. ir J. Ž., užtikrindami skolininkui P. Ž. suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.1-1-4), įregistruotu Hipotekos registre, AB DnB NORD bankui įkeitė jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4000 ha ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,6000 ha ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26,5100 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,0000 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,0765 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,4000 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14,5600 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) Įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 616 184 Lt. Skolininkas tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui pagal 2008-11-27 kreditavimo sutartį Nr. K-0800-2008-127 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nevykdė, todėl kreditorius kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l.55-56). Teismas 2010-11-05 nutartimi (b.l.85-86) įkeistus daiktus areštavo ir įspėjo skolininką bei įkeisto daikto savininkus, jog negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Ši nutartis skolininkui P. Ž. įteikta 2010-11-12, o daikto savininkei J. Ž. - 2010-11-16 (b.l.87-88). 2011-01-14 teisme gautas kreditoriaus pakartotinis pareiškimas priverstinai išieškoti iš skolininko 475 780,49 Lt skolos (iš jų: 400 000 Lt negrąžintos paskolos, 72 029,01 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 751,48 Lt delspinigių), 133 Lt žyminio mokesčio, o taip pat kredito sutartyje (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nustatytas metines palūkanas nuo 400 000 Lt negrąžintos paskolos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių. Kadangi skolininkas prievolės pagal 2008-11-27 kreditavimo sutartį Nr. K-0800-2008-127 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) kreditoriui neįvykdė, paskolos nustatytu terminu negrąžino, teismas apeliacine tvarka skundžiama 2011-01-18 nutartimi nutarė patenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4000 ha ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,6000 ha ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26,5100 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,0000 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,0765 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,4000 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14,5600 ha bendro ploto, esantį Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius P. Ž. ir J. Ž.; išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininko P. Ž. kreditoriui AB DnB NORD bankui 400 000 Lt negrąžintos paskolos, 72 029,01 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 751,48 Lt delspinigių, 133 Lt žyminio mokesčio, iš viso 475 780,49 Lt skolos bei 133 Lt žyminio mokesčio; išieškoti kredito sutartyje (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) numatytas 9,90 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2011-01-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; išaiškinti kreditoriui, jog šią nutartį jis turi pateikti vykdyti pasirinktai antstolio kontorai pagal skolininkų turto buvimo vietą; įpareigoti antstolį apie įvykdymą nedelsiant pranešti Centrinės hipotekos įstaigos filialui - Hipotekos skyriui prie Marijampolės rajono apylinkės teismo: pateikti turto pardavimo aktą, patvarkymą dėl gautų lėšų paskirstymo, o gautas lėšas pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo - Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.
Atskiruoju skundu skolininkai skundžia 2011-01-16 nutartį, motyvuodami tuo, jog kreditorius su pareiškimu į teismą kreipėsi tik 2011-01-14, t. y. praleidęs dviejų mėnesių terminą (CPK 558 str. 3 d.), dėl ko teismas kreditoriaus pareiškimą turėjo atmesti; kreditorius į teismą kreipėsi nesuėjus hipotekos lakšte nustatytam atsiskaitymo terminui, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CK 4.192 str. 1 d. įtvirtintus imperatyvius reikalavimus; teismas nutarė išieškoti iš skolininkų kreditoriaus nurodytas sumas, nesant jokių skolos dydį pagrindžiančių dokumentų; teismas nesiaiškino, ar kreditorius teisingai paskaičiavęs delspinigius ir ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui; teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkai deda dideles pastangas esamai prievolei kreditoriui įvykdyti, ieško pajamų šaltinių ir galimybių geranoriškai susitarti su kreditoriumi, skolos padengimui yra numatę keletą būdų, tuo tarpu kreditorius elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai kreipėsi į teismą, kad būtų pradėta priverstinė įkeisto turto pardavimo procedūra; teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir nesuteikė viso sutartyje nustatyto dydžio kredito.
Teisėjų kolegija pažymi, kad hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (LR CK 4.174 str. 1 d.).
Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių. Kreditorius yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Nustatytu terminu tokio prašymo nepateikus, hipotekos teisėjas įkeisto daikto areštą panaikina (CPK 558 str. 3 d.). Byloje nustatyta, jog nutartis, kuria skolininkas ir įkeisto turto savininkas P. Ž. įspėtas, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, skolininkui/daikto savininkui įteikta 2010-11-12 (b.l.88). Todėl paskutinė termino diena kreditoriui pateikti pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo 2011-01-12. Byloje esanti voko kopija patvirtina, jog pakartotinis kreditoriaus pareiškimas paštui buvo įteiktas 2011-01-11 (b.l.100). Todėl atskirojo skundo argumentą, jog teismas pažeidė CPK 558 str. 3 d., kadangi skundžiamą nutartį priėmė praleidęs 2 mėnesių terminą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.
Skundo argumentą, jog kreditorius į teismą kreipėsi nesuėjus hipotekos lakšte nustatytam atsiskaitymo terminui, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CK 4.192 str. 1 d. įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog skolininkui prisiimtų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdžius, kreditavimo sutartis buvo nutraukta (b.l.55-56, 58). Kadangi kredito grąžinimas buvo užtikrintas hipotekos lakštais (įkeičiant skolininkui P. Ž. ir J. Ž. priklausantį turtą), teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su kreditoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama ir LAT suformuotoje praktikoje. LAT 2003-12-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-1151/2003 išaiškino, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kreditavimo sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, bankui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį tuo pagrindu, kad skolininkai iš esmės pažeidė sutartį (nustatytais terminais negrąžino bankui kredito), bankas įgijo teisę įgyvendinti savo pažeistas teises, CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. pagrindu kreipdamasis į hipotekos teisėją dėl skolos iš jam įkeisto nekilnojamojo turto priteisimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos yra skirtos užtikrinti hipotekos ar įkeitimo institutą sudarančios materialiosios teisės normų įgyvendinimą supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Tokia hipotekos instituto prigimtis ir esmė nulemia, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., LAT 2009-11-27 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-536/2009; LAT 2010-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-50/2010; LAT 2010-04-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-171/2010). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (LAT 2005-10-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-523/2005; LAT 2008-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2008; LAT 2009-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2009; LAT 2010-12-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-504/2010; LAT 2010-11-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-433/2010). Kadangi ginčai tarp kreditoriaus ir skolininko dėl netesybų, delspinigių, kitų mokesčių ir mokėjimų bei jų dydžio hipotekos bylų teisenos tvarka nenagrinėjami, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nevertino kreditoriaus pareiškime prašytų išieškoti sumų pagrįstumo, nesiaiškino, ar kreditorius teisingai paskaičiavo delspinigius ir ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui, taip pat pagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, ar kreditorius tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog esant bet kuriai hipotekos bylos proceso stadijai, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo (skolininkas) gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą, ginčo teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį dėl skolos, netesybų sumažinimo ir pan., o sustabdyti hipotekos procedūras gali ginčo teisena bylą pagal skolininko ieškinį nagrinėjantis teismas, skolininko prašymu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (LAT 2007-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-201/2007; LAT 2009-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjas negali kvestionuoti teismo, nagrinėjančio šalių ginčą, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet jos teisiniai padariniai – išieškojimo vykdymo sustabdymas – galioja hipotekos teisėjo atliekamoms procedūroms hipotekos byloje (LAT 2010-05-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2010).
Atskirojo skundo argumentai, kad skolininkas ieško pajamų šaltinių ir galimybių geranoriškai susitarti su kreditoriumi, skolos padengimui yra numatęs keletą būdų, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas geranoriškam prievolės įvykdymui, o ne priverstiniam išieškojimui, įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi ir yra teisiškai nereikšmingi, kadangi sprendžiant, ar yra pagrindas priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, nėra vertinama, dėl kokių priežasčių skolininkas nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriui, pakanka konstatuoti faktą, kad per nustatytą terminą skola grąžinta nebuvo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo į teismą, nes skolininkų skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas įkeitimu, kreditorius pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė visus būtinus nurodyti duomenis, todėl hipotekos teisėja pagrįstai ir teisėtai priėmė LR CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytą nutartį. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi LAT praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.