Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2009-07-14 · Civilinė byla Nr. 2-357-500/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-07-14
Bylos Nr.
2-357-500/2009
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00065-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Švedavičius
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
S. A.
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. 2- 357-500-2009 m.Proceso Nr. 2-32-3-00065-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos : 78.2.1.; 113.1.;116.1.; 116.4.;
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUPasvalys2009 m. liepos mėn. 14 d.

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Šiliauskienei, dalyvaujant ieškovei A. A., ieškovės atstovui advokatui R. Makštelei, atsakovui S. A., atsakovo atstovei advokatei N. Pulokienei, trečiojo asmens atstovei Ž. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui S. A. išlaikymo nepilnamečio sūnaus išlaikymui dydžio ir formos pakeitimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Pateiktu ieškovė prašo teismą pakeisti 2001m. gruodžio mėn. 28d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo S. A. nepilnamečio sūnaus E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisto išlaikymo dydį.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinį prašo tenkinti ir paaiškino teismui, kad 2001m. gruodžio mėn. 28d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo S. A. nepilnamečio sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui yra priteistas išlaikymas po 1/3 dalį jo uždarbio, bet ne mažiau kaip po 1,0 MGL kas mėnesį. Po išlaikymo priteisimo atsakovas dirbo, todėl jo teikiamas išlaikymas sūnui buvo neminimalus ir pakankamas. Pastaruoju metu atsakovas nedirba, todėl jo teikiamas 1,0 MGL dydžio išlaikymas sūnui atsižvelgiant į iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusias išlaikymo priteisimo metu, t.y. į tai, kad sūnus lanko mokyklą, o be to yra žymiai pabrangęs ir pats pragyvenimas, yra aiškiai nepakankamas ir nebeatitinka realių vaiko poreikių. Pati taip pat nedirba, sau ir sūnaus išlaikymui užsidirba tik iš trumpalaikių darbų užsienyje, todėl negali sūnaus pilnai ir pakankamai išlaikyti, todėl prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnaus išlaikymui dydį iki 350 Lt. kas mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas, prašo teismą ieškinį tenkinti iš dalies ir paaiškino teismui, kad jis pripažįsta ieškovės nurodomą aplinkybę, kad sūnaus išlaikymui 1,0 MGL suma yra per maža, kokio dydžio išlaikymas sūnui yra reikalingas nežino ir nesuptanta. Pats šiuo metu nedirba, be to yra gimusi dukra S., kurią taip pat reikia išlaikyti, todėl negali teikti sūnui ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymo. Pradėjęs dirbti ir gaudamas pajamas teiks sūnui didesnio dydžio išlaikymą. Jo manymu pati ieškovė elgiasi nesąžiningai, sūnaus išlaikymui skiriamas lėšas panaudoja ne tik sūnaus išlaikymui, bet ir savo pačios poreikių tenkinimui.

Trečiojo asmens atstovė prašo teismą ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, kadangi nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisto išlaikymo dydis akivaizdžiai yra per mažas ir nepakankamas sūnaus išlaikymui. Jokių nusiskundimų dėl ieškovės netinkamo elgesio, netinkamo sūnaus išlaikymo ar išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo vaikų teisių apsaugos skyrius nėra gavęs.

Liudytoja M. J. parodė, kad šių metų pavasarį ieškovei išvykus užsidirbti į užsienį ji laikinai globojo ieškovės sūnų. Sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas davė ieškovė, ieškovei išvykus atsakovas sūnaus neišlaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai – Lietuvos Respublikos CK 3.196, 3.201 str.

Byloje šalių paaiškinimais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad 2001m. gruodžio mėn. 28d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo S. A. nepilnamečio sūnaus E. A. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui yra priteistas išlaikymas po 1/3 dalį jo uždarbio, bet ne mažiau kaip po 1,0 MGL kas mėnesį ( b.l. 14 ). Byloje nustatyta, kad atsakovas S. A. nedirba, todėl sūnaus išlaikymui teikia tik minimalų išlaikymą, t.y. 1, 0 MGL dydžio išlaikymą. Po išlaikymo priteisimo yra pasikeitę faktinės aplinkybės, t.y. padidėjęs sūnaus išlaikymui reikalingo išlaikymo dydis, kadangi sūnus pradėjo lankyti mokyklą. Šį pavasarį sūnus baigė jo gyvenamojoje vietoje esančią pradinę mokyklą ir lankys mokyklą (duomenys neskelbtini) mieste, todėl yra padidėję išlaidos jo kasdieniniams mokslo bei laisvalaikio poreikiams tenkinti, išlaidos mokslo reikmenims, drabužiams, maistui, higienos priemonėms, laisvalaikio užsiėmimams.

Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Tačiau išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Byloje ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ieškovės vieno mėnesio išlaidos sūnaus išlaikymui sudaro apie 700 Lt. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Byloje n ustatyta, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, abi šalys yra darbingos, neturi sveikatos problemų ribojančių darbingumą, trukdančių dirbti tam tikros rūšies darbą ir pan. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties atsižvelgtina ir į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, jų galimybę teikti išlaikymą (LR CK 3.192 str. 2 d.). Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (2005-06-23 Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr.54 8-11 punktas). Atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ne mažesne dalimi nei ieškovė, kuriai ir taip tenka visa sūnaus priežiūra ir auklėjimas.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio visų pirma turi tai įvertinti vaikų teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turi atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikams mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt. Sprendžiant vaiko išlaikymui būtino išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama ir į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi sukurtų precedentų tų kategorijų bylose. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl išlaikymo priteisimo išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta byloje V. S. v. M. S., Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje A. S. V.. R. S., Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta tik nustačius aplinkybes, dėl kurių tėvai

objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis negu ½ MMA, todėl nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu. Atsakovas yra darbingas, todėl laikytina, kad aplinkybių, dėl kurių jis objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo nėra nustatyta. Tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba nėra pagrindas mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai.

Šalys byloje yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Pakeisti 2001m. gruodžio mėn. 28d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo S. A. nepilnamečio sūnaus E. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymui priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečio sūnaus E. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt. kas mėnesį nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos, t.y. nuo 2009m. liepos mėn. 14d. iki sūnaus pilnametystės.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Algirdas Švedavičius