- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- 1-2903-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41027-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- L. S.
- Nukentėjusysis
- Z. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), traukta administracinėn atsakomybėn, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji L. S. 2017-08-12 apie 1 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (organizme esant ne mažiau kaip 3,17 promilių alkoholio), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną Z. Ž. – sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 2 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, spyrė į kairės kojos šlaunį, tampė už plaukų bei stumdė nukentėjusiąją, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui – motinai Z. Ž., fizinį skausmą.
Kaltinamoji L. S. teisme savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Ji paaiškino, kad jai buvo liūdna ir ji išgėrusi alkoholio nuvažiavo pas mamą parodyti jai kačiuką. Nuvažiavusi prie laiptinės sutiko kaimyną, kuris pasiūlė su juo išgerti. Ji sutiko ir dar su juo išgėrė. Paskui grįžo pas mamą. Buvo jau vėlu, bet ji norėjo važiuoti namo, todėl paprašė mamos 5 € tam, kad su taksi galėtų grįžti į namus, tačiau mama pinigų nedavė, o liepė eiti miegoti. Jai netiko, kad mama neleidžia važiuoti. Paties įvykio dėl suvartoto alkoholio nepamena. Ji neatsimena smūgių, bet patvirtina, kad tai galėjo būti. Sutinka, kad mamai sukėlė fizinį skausmą, nes jos elgesį įtakojo alkoholis. Anksčiau ji, kaltinamoji, su sugyventiniu buvo susistumdžiusi.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, liudytojų parodymais, apžiūros protokolu, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytoja J. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017-08-12 pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu L. J.. Patruliuojant Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, iš VPK OVS gavo pranešimą, kad bute, esančiame Gelvonų g., motina sumušė savo dukrą. Atvykus į vietą, buto duris jiems atidarė vyresnio amžiaus moteris. Kartu su pastarąja jie atėjo į virtuvę, ten ant minkšto kampo sėdėjo akivaizdžiai stipriai apgirtusi moteris. Paklausus, kas čia įvyko ir, kas kvietė policiją, vyresnė moteris pasakė, kad girta moteris yra jos dukra, kuri susiruošė eiti namo, į butą L. Giros g. Kadangi ši buvo labai girta, tai moteris nenorėjo jos tokioje būsenoje išleisti iš savo namų. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu dukra patampė ją už plaukų, trenkė per veidą, sudavė nemažiau dviejų smūgių ranka į dešinę ranką ir įspyrė į kairę koją. Ant moters dešinės alkūnės matėsi šviežias nubrozdinimas ir paraudimas. Kairioji akis buvo paraudusi ir ašarojo. Moteris buvo labai susijaudinusi ir nesugebėjo įvykio vietoje parašyti pareiškimo. Jos dukra pradėjo aiškinti, kad tik norėjo išeiti iš namų ir susirinkti savo daiktus, o motina jos neišleido. Policiją kvietė pati dukra. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą buvo pristatyta, kaip vėliau paaiškėjo, L. S. (b. l. 23).
Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu Z. Ž. paaiškino, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo dukrą L. S.. Pasinaudodama savo teise, atsisako duoti parodymus prieš ją. Nori pabrėžti, kad dukra su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvena, įvykio vakarą ji tik atėjo pernakvoti. Dėl patirtų sužalojimų į gydytojus bei ekspertus nesikreipė ir nesikreips (b. l. 5).
Liudytoja J. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017-08-12 pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu L. J.. Patruliuojant Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, iš VPK OVS gavo pranešimą, kad bute, esančiame Gelvonų gatvėje, motina sumušė savo dukrą. Atvykus į vietą, buto duris jiems atidarė vyresnio amžiaus moteris. Kartu su pastarąja jie atėjo į virtuvę, ten ant minkšto kampo sėdėjo akivaizdžiai stipriai apgirtusi moteris. Paklausus, kas čia įvyko ir kas kvietė policiją, vyresnė moteris pasakė, kad girta moteris yra jos dukra, kuri susiruošė eiti namo, į butą Liudo Giros gatvėje. Kadangi ši buvo labai girta, tai moteris nenorėjo jos tokioje būsenoje išleisti iš savo namų. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu dukra patampė ją už plaukų, trenkė per veidą, sudavė nemažiau dviejų smūgių ranka į dešinę ranką ir įspyrė į kairę koją. Ant moters dešinės alkūnės matėsi šviežias nubrozdinimas ir paraudimas. Kairioji akis buvo paraudusi ir ašarojo. Moteris buvo labai susijaudinusi ir nesugebėjo įvykio vietoje parašyti pareiškimo. Jos dukra pradėjo aiškinti, kad tik norėjo išeiti iš namų ir susirinkti savo daiktus, o motina jos neišleido. Policiją kvietė pati dukra. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą buvo pristatyta, kaip vėliau paaiškėjo L. S. (b. l. 23).
Liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio pradžioje pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiąja patrule J. Z.. Patruliuojant Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato teritorijoje, iš VPK OVS gavo pranešimą, kad bute, Gelvonų gatvėje, motina sumušė dukrą. Policiją kviečia dukra. Atvykus į vietą, buto duris atidarė pagyvenusi moteris. Kartu su vyr. patrule J. Z. palydėjo moteriškę į virtuvę. Užėjus į virtuvę, ant minkšto kampo pamatė akivaizdžiai stipriai apgirtusią moterį. J. Z. pradėjo klausinėti vyresnės moters, kas atsitiko. Ši papasakojo, kad girta moteris yra jos dukra. Dukra atėjo pas ją į svečius jau išgėrusi. Pradėjo reikšti pretenzijas dėl skalbimo mašinos, dėl televizoriaus ir kitų buities daiktų, susirinko visus pultus nuo televizorių. Kai ji paprašė dukros nusiraminti ir eiti miegoti, tai dukra įsisiautėjo, pradėjo daužyti indus į grindis. Vėliau dukra pati sugalvojo, kad jai reikia iškviesti policiją. Tarp jų kilo konfliktas, kuriuo metu dukra tampė moterį už plaukų, trenkė jai per veidą, sudavė nemažiau dviejų smūgių į dešinę ranką ir įspyrė į kairę koją bei tampė moterį ant grindų. Ant moters dešinės alkūnės matėsi šviežias nubrozdinimas ir kraujosruvos. Viena akis ašarojo, tačiau neaišku ar šiaip, ar dėl patirto smurto. Moteris buvo labai susijaudinusi ir rašyti pareiškimą atsisakė. Girta moteris pradėjo reikšti pretenzijas, kad čia ji patyrė smurtą, kad ji kvietė policiją, tačiau jokių sužalojimų pas ją nematė. Taip pat ji nesugebėjo paaiškinti, kokį jį smurtą patyrė, kas atsitiko ir dėl ko ji kvietė policiją. Kaip vėliau paaiškėjo girta moteris tai L. S.. Kai L. S. sužinojo, kad ji bus pristatyta į policijos komisariatą, ji pradėjo garsiai šaukti ant savo motinos: „Ką tu padarei!“, po to ji apsiverkė, atsiklaupė ant kelių ir prašė jai atleisti, tačiau pagal smurto artimoje aplinkoje faktą ji buvo pristatyta į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 28).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad Z. Ž. – asmuo patyręs smurtą, paaiškino, jog smurtas pasireiškė spyriu iš kojos į kairės kojos šlaunį, tąsymu už plaukų, stumdymu, mušimu rankomis. Užfiksuoti sužalojimai ant kairės šlaunies, dešinės rankos ir kairės akies srityje (b. l. 20, 21).
Apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, padaryto atvykus policijos pareigūnams pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, peržiūra. Vaizdo įraše matyti neblaivi kaltinamoji, sužalota nukentėjusioji, užfiksuotas ginčas tarp jų (b. l. 25, 26).
Iš neblaivumo nustatymo kvito matyti, kad L. S. 2017-08-12 01.48 val. nustatytas 3,17 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (b. l. 35).
Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios L. S. kaltė sukeliant fizinį skausmą nukentėjusiajai, ją tampant už plaukų, pastumiant ir suduodant smūgius, yra pilnai įrodyta ir jos veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamoji smurtavo prieš savo motiną ir pastaroji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai smūgius, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamoji suprato, jog dėl jos veiksmų gali būti sukeltas skausmas nukentėjusiajai ir to norėjo, todėl jos veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamosios L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė 1 nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę (kaltinamoji anksčiau neteista, daug kartų traukta administracinėn atsakomybėn, nedirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Nepaisant to, kad kaltinamoji su nukentėjusiąja susitaikė, pastaroji savo dukrai atleido, pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas nėra, kadangi kaltinamoji 2015-07-08 nutarimu jau buvo karta atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje padaryta nusikaltimą, kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju (b. l. 67). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad L. S. gyvenamosios vietos adresu nuolat kviečiami policijos pareigūnai dėl jos konfliktų su sugyventiniu, alkoholio vartojimo ir pan. (b. l. 49-56). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamoji ankščiau neteista, nedirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajai už nusikalstamą veiką skirtina bausmė, kurios dydis artimesnis laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui, įpareigojant L. S. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei lankyti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl L. S. atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas L. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-08-12 iki 2017-08-13 (viena diena).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei ją nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. S. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu įpareigoti L. S. per 2 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.
Į bausmės laiką įskaityti L. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-08-12 iki 2017-08-13 (viena diena).
L. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
L. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą