Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-290/2016

2016 m. balandžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistajam M. Č., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios L. J. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, jai iš nuteistojo M. Č. priteisti 200 Eur (du šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kad M. Č. nuteistas už tai, kad jis 2015-05-15 10 val. 30 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš mobilaus ryšio telefono su internetine prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, patalpino melagingą skelbimą, neva jis parduoda mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5“ 200 eurų vertės, realiai jo neturėdamas ir neketindamas parduoti. Bendraudamas mobilaus ryšio telefonu su nukentėjusiąja L. J. susitarė, jog ši už tariamai parduodamą telefoną į jo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią I. G., esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, perves 200 eurų. Nukentėjusiajai 2015-05-15 pervedus nurodytą sumą, sutarto mobilaus ryšio telefono jai nenusiuntė. Tokiu būdu apgaule savo naudai iš nukentėjusiosios L. J. įgijo 200 eurų, taip jai padarydamas turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo M. Č. ir jo gynėjos prašymus tenkinti apeliacinį skundą, prokuroro prašymą nuteistojo skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistasis M. Č. apeliaciniu skundu savo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neginčija, tačiau pateikia alternatyvius prašymus: prašo sušvelninti bausmę ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę, arba taikyti BK 75 str. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).

M. Č. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką nuteistajam parinko įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų motyvų (siekiant įgyti svetimą turtą); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę – M. Č. 7 kartus teistas, nusikaltimą padarė, būdamas įkalintas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, žalos nukentėjusiajai neatlygino, yra baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas M. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad švelnesnėmis bausmėmis nei laisvės atėmimas negalima pasiekti bausmės tikslų, todėl nusprendė, kad bausmės tikslams pasiekti skirtina griežčiausia BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Be to, kadangi M. Č. prisipažino kaltu, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, teismas BK 64¹ str. pagrindu šią bausmę sumažino vienu trečdaliu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies parinkimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad M. Č. anksčiau teistas 7 kartus, tame tarpe už analogiškų nusikalstamų veikų – sukčiavimų, padarymą, jam taikytas bausmės atidėjimas, kas rodo, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, taip pat jo negatyvų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusios tvarkos laikymąsi. Todėl bausmės (BK 41 str. 2 d.) paskirčiai įgyvendinti, kitos rūšies bausmės šiuo atveju nebepakanka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmes nuteistajam M. Č., teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė, kad apeliantas prisipažino ir dėl to gailisi, jo padaryta veika, numatyta BK 182 str. 1 d. priskiriama prie neatsunkų, tačiau šią veiką padarė, būdamas 7 kartus teistas ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiajai žalos neatlygino, yra baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja. Išnagrinėjus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 75 str. nuostatų M. Č. netaikymą lėmė ne išvados dėl šiame straipsnyje numatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo, o pirmos instancijos teismo išvada, kad be laisvės atėmimo bausmės negalima tikėtis teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Ši išvada pagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma ir teismo nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį. Pabrėžtina ir tai, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 str. taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.