- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- ATP-1201-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00740-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimu A. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 2 d. 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su 120 (vieno šimto dvidešimties) pakelių cigarečių, saugomų Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, konfiskavimu.
Šalies argumentai
A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde apeliantė nurodo, kad nors nutarime konstatuota, kad ji savo kaltę pripažino iš dalies, tai neatitinka faktinių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, jog savo kaltės dėl pažeidimo nepripažįsta, o save kaltina tik todėl, kad, kaip nurodė apklausoje „lindau prie tos tašės, kur man nereikėjo lysti“. Pagrindiniu jos kaltės įrodymu teismas laikė policijos pareigūnų J. M. ir R. Š. duotus parodymus apie įvykio aplinkybes. Tačiau policijos pareigūnai, tiek administracinės teisenos byloje, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nesąžiningi bei davė dalinai tikrovės neatitinkančius parodymus. Pažymi, kad nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje, tačiau ten atsirado atsitiktinai, eidama kartu su kaimyne V. S.. Einant šaligatviu, kažkoks jaunuolis iš tiesų padėjo ant šaligatvio rankinę. Apeliantė daro prielaidą, kad šią rankinę arba turėjo pasiimti asmuo, buvęs automobilyje AUDI, nors jo stiklai buvo tamsinti ir ten nesimatė, ar yra koks asmuo, arba minėtas vaikinas atpažino policijos pareigūnus ir numetęs rankinę sąmoningai pasišalino. Ji tik smalsumo lydima norėjo pažiūrėti, kas ten yra, tačiau nespėjo to padaryti, nes tuo pat metu prie jų pradėjo artintis policijos pareigūnai, kuriuos ji pažinojo iš matymo. Ji atliko tik rankinės pakėlimo ir padėjimo veiksmą, o policijos pareigūnai, siekdami įrodyti jos neteisėtus veiksmus, traktavo, kad ji truputį rankinę panešė.
Pažeidėjos teigimu, teismas, neatsižvelgdamas į byloje esančius prieštaravimus, visas jos nurodytas aplinkybes atmetė, jų net neanalizuodamas ar nepaneigdamas. Jai visiškai nesuprantama aplinkybė, kodėl policijos pareigūnai, o vėliau ir teismas nesiėmė priemonių automobilio AUDI asmens tapatybės nustatymui ir jo apklausimui. Nors policijos pareigūnai nurodė, kad ji priėjo prie automobilio AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) ir galimai iš šio automobilio paėmė rankinę, šios aplinkybės jie tiksliai nematė, tačiau, kad būtų pašalinti bet kokie prieštaravimai, šio asmens nenustatinėjo ir jo neapklausė. Be to, tuo momentu, kai policijos pareigūnai priėjo prie jų, policijos pareigūnas J. M. priėjęs prie šio asmens liepė jam pasišalinti iš įvykio vietos. Policijos pareigūnas pažįsta asmenį, galbūt tiesiogiai susijusį su administraciniu teisės pažeidimu, tačiau nei jis, nei teismas nematė pagrindo jo apklausti. Apeliantės manymu, tai yra administracinės teisenos pažeidimas.
Be to, apeliantė nurodo, kad ATPK 269 str. yra konstatuota, jog sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima ATPK 266 str. ir 268 str. numatytų organų pareigūnai. Tačiau rankinė, į kurią buvo sudėtos cigaretės, policijos komisariate kaip daiktinis įrodymas neįforminta ir nepateikta teismui ir tai traktuotina kaip sąmoningas įrodymų sunaikinimas arba paslėpimas, turint tikslą, kad nebūtų identifikuotas tikrasis šios rankinės, o taip pat joje buvusių cigarečių, savininkas. Teismui ši rankinė pateikta nebuvo, jos likimas, kaip daiktinio įrodymo, nutarime nebuvo išspręstas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą.
A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. R. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 2 d.
Šalies argumentai
Pažeidėja A. R. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl pažeidimo padarymo ir nurodo, kad eidama gatve su kaimyne V. S. priekyje pamatė einantį jaunuolį, kuris numetė sportinį krepšį ant šaligatvio ir nuėjo. Ji kaimynei pasiūlė eiti pažiūrėti, kas yra tame krepšyje. Netoliese stovėjo automobilis „Audi“ tamsintais stiklais, iš automobilio išlipo vyriškis ir ėjo link to krepšio, bet privažiavo policininkai ir tas vyriškis nuėjo atgal į automobilį. Krepšio ji niekur nenešė, buvo tik paėmusi į rankas. Tačiau šiuos apeliantės teiginius paneigia dviejų pažeidimą fiksavusių policijos pareigūnų J. M. ir R. Š. parodymai, kurie dirbdami pagal priemonių planą „Akcizai“, stebėjo iš laiptinės išėjusias V. S. ir A. R. ir matė, kaip moterys priėjo prie stovinčio „Audi“ automobilio, kurio vairuotojas buvo išlipęs ir atidaręs bagažinę. Po to A. R. jau ėjo nuo automobilio ant pečių užsidėjusi juodos spalvos krepšį. Jiems privažiavus krepšyje buvo rasta 120 pakelių kontrabandinių cigarečių blokais. Sėdėdami automobilyje jie nematė jokio pažeidėjos nurodomo nubėgančio vaikino.
Apeliantės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi šiais liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kurie yra melagingi. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtinančių aplinkybių. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė pagrindo abejoti dviejų pareigūnų, kurių tikslas yra nustatyti kaltus, pažeidimą padariusius asmenis, nešališkumu ir netikėti jų sutampančiais parodymais. Skunde nurodyta aplinkybė, kad automobilyje sėdėjusį asmenį vienas iš pareigūnų pažinojo, pareigūnų parodymų apie įvykio aplinkybes nepaneigia. Be to, apklausiamas teisme pareigūnas nurodė, kad visą informaciją apie automobilį „Audi“ jis perdavė viršininkui. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjantys organai patys sprendžia, kokius duomenis byloje dar reikalinga ištirti, taip pat ir dėl asmenų apklausimo. Kaip visiškai nepagrįsti atmestini ir pažeidėjos skundo argumentai apie tai, kad krepšys, į kurį buvo sudėtos cigaretės, nebuvo pateiktas teismui. Jokių duomenų apie juodo sportinio krepšio, kuriame buvo rastos kontrabandinės cigaretės, paėmimą byloje nėra, tačiau tai nevertintina kaip įrodymų sunaikinimas arba paslėpimas. Aukštesniojo teismo nuomone, tokiais deklaratyviais ir byloje esančiais duomenimis nepagrįstais skundo teiginiais, apeliantė tiesiog siekia išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. R. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ATPK 163² str. 2 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.