- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-144/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- A.B.
- Atsakovas
- R., F. K., E. K., Z. K., T. F., R.V., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 121.19.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A.B.apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2499³⁴/05 pagal ieškovės A.B. ieškinį atsakovams F. K. , E. K. , Z. K. , T. F. , R.V., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Lilijai Šilerienei dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė Alina Bondarčuk kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė 2005 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono 1- ojo notarų biuro notarės L. Šilerienės išduotą F. K. , E. K. , Z. K. , T. F. ir R. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį F. K. , E. K. , Z. K. , T. F. ir R. V. paveldėjo J. K. , mirusios 1997 m. vasario 12 d. turtą – 2900 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3300 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3800 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priklausiusius F. K. , mirusiam 1994 m. balandžio 23 d., pripažinti negaliojančiu. Prašė įpareigoti Vilniaus rajono 1- ojo notarų biuro notarę L Šilerienę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovei į palikėjo F. K. paveldimą turtą, kurį sudaro: 2900 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 3300 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 3800 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), , iš viso 1 ha žemės sklypas (toliau tekste 1 ha žemės sklypas). Ieškovė nurodė, kad jos tėvas F. K. kreipėsi dėl nuosavybės teisių į turėtą žemės sklypą atkūrimo, tačiau neatgavęs nuosavybės teisių 1994 m. balandžio 23 d. mirė. 2004 m. lapkričio 18 d. susitarimu sudarytu tarp ieškovės ir atsakovų, atsakovai atsisakė nuo jiems, po tėvo mirties, priklausančios paveldėjimo teisės į žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės. Šį susitarimą patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos seniūnė Ana Kotvicka. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2995 atkūrė nuosavybės teises į ieškovės ir atsakovų tėvo žemės sklypą. Notarė Lilija Šilerienė 2005 m. birželio 10 d. perskaitė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo žemę paveldėjo ieškovė ir atsakovai kartu. Notarė atsisakė vadovaujantis 2004 m. lapkričio 18 d. susitarimu įforminti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą tik ieškovės vardu, nes atsakovai buvo atsisakę paveldėti tėvo turtą, o ne motinos, nes notarės teigimu pagal įstatymą po tėvo mirties teisę į žemę paveldėjo sutuoktinė J. K. . Notarė neturėjo teisės išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą motinos J. K. vardu, kadangi nuosavybės teisės į žemę atkurtos 1994 m. balandžio 23 d. mirusio tėvo F. K. vardu. Be to, motina J. K. negalėjo būti paveldėtoja dėl to, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos 2005 m. balandžio 6 d., t.y. po jos mirties (mirė 1997-02-12 d.). Paveldėjimo liudijime T. F. neteisėtai pripažinta paveldėtoja, nes ji nėra F. K. dukra ir nebuvo įvaikinta įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šių aplinkybių paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas yra naikintinas. Pripažinus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu notarė įpareigotina išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovei, nes ji yra vienintelė įpėdinė.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu 2005 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 1-4283). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.), t.y. teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą kaip turtinė teisė mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokiu būdu 1996 m. balandžio 23 d. mirus F. K. teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį tėvo nekilnojamąjį turtą paveldėjimo būdu perėjo jo įpėdiniams. Kadangi sutuoktinė J. K. buvo mirusi 1997 m. vasario 12 d., t.y. iki 2005 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities administracijos sprendimo Nr. 2.4-01-2995, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę F. K. , priėmimo, todėl ji negalėjo paveldėti palikimo. Teismas nurodė, kad J. K. palikimo, kuris nurodytas 2005 m. birželio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime neturėjo, t.y. nebuvo ginčo žemės savininke, todėl notarė L. Šilerienė neturėjo teisinio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kuriame J. K. būtų nurodyta kaip 1 ha ginčo žemės sklypo palikėja. Aplinkybę, kad F. K. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę, pats savaime jam nuosavybės teisės į žemę dar nesukūrė. Todėl ginčo žemė po F. K. mirties negalėjo būti paveldėjimo objektu, nes palikimą sudaro tik tas turtas, kurį palikėjas turėjo nuosavybės teise savo mirties dieną. Kadangi notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl nuosavybės, kurios palikėja J. K. neturėjo, todėl 2005 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pripažintinas negaliojančiu.
Dėl reikalavimo – įpareigoti Vilniaus rajono 1- ojo notarų biuro notarę L Šilerienę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovei į palikėjo F. K. paveldimą turtą, kurį sudaro 1 ha žemės sklypas, teismas nurodė, kad 2004 m. lapkričio 18 d. susitarimas, kuriuo atsakovai atsisakė jiems priklausančios po tėvo mirties paveldėtos žemės ieškovės naudai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas motyvavo tuo, jog Notariato įstatymo 27¹ straipsnis nustato, kad seniūnai turi teisę tvirtinti įgaliojimus, liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei liudija parašo dokumentuose tikrumą. Ieškovės nurodomas 2004 m. lapkričio 18 d. susitarimas yra vienašalis sandoris, todėl seniūnė neturėjo teisės jo patvirtinti. Pagal CK 1.78 straipsnio 3 dalį niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Jei bent vienas iš būtinų sandorio elementų neatitinka sandorio reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. Teismas nurodė, kad ginčo susitarimas yra vienašalis sandoris, kuriuo atsakovai išreiškė valią dėl daiktinių teisių į nekilnojamą turtą perleidimo ieškovės naudai. Sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamą turtą perleidimo ar daiktinių teisių į nekilnojamą daiktą suvaržymo turi būti sudaromi notarine forma (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Šių sandorių notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu (CK 1.78 str. 5 d.), todėl teismas, nustatęs, kad sandoris yra niekinis, pripažįsta jį negaliojančiu ex officio (CK 1.78 str. 5 d.). Be to teismas nurodė, kad ginčo susitarimas yra ydingas ir dėl sandorio dalyko, nes teisė atsisakyti palikimo atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 str.). Neatkūrus nuosavybės teisių į 1 ha ginčo žemės sklypą, šis turtas negalėjo būti paveldėjimo teisės objektu, todėl toks paveldėjimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms yra niekinis ir šiuo pagrindu (CK 1.80 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad ieškovė nereikalavo padalinti paveldėtą turtą, o dėl žemės sklypo palikimo ieškovė ir atsakovai nėra susitarę, todėl F. K. turtą lygiomis dalimis paveldi visi jo vaikai. T. F. buvo J. K. dukra iš pirmosios santuokos, F. K. nėra jos tėvas ir nebuvo jos įvaikinęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl T. F. nėra F. K. turto paveldėtoja. Dėl šių aplinkybių teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Vilniaus rajono 1- ojo notarų biuro notarę L Šilerienę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą tik ieškovės A. B. vardu ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas nesvarstė ginčo žemės sklypo padalijimo tarp įpėdinių klausimo, nes šis reikalavimas išeina už ieškinio ribų (CPK 265 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė A.B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimą dalyje dėl atsisakymo įpareigoti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarę Liliją Šilerienę išduoti A.B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjo F. K. paveldimą turtą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
Sandoris, kurį sudaro keli asmenys negali būti laikomas vienašaliu. Teismas nepagrįstai teigia, kad seniūnė neturėjo teisės patvirtinti susitarimo, nes jai tokią teisę suteikia Notariato įstatymo 27¹ straipsnis, t.y. seniūnė netvirtino sandorio, bet patvirtino tik parašų tikrumą.Ginčo sandorį sudarė penki asmenys laisva valia ir ją išreiškė atsisakydami savo teisės paveldėti žemę, kurią galėtų paveldėti po tėvo mirties. Sandoryje yra visi būtini sandorio elementai, todėl sandoris neprieštarauja jokiai teisės normai. Ginčo sandoris nelaikytinas sandoriu dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar suvaržymo. Ginčo sandoriu šalys išreiškė savo valią atsisakyti paveldėti turtą. Šiuo sandoriu nesukuriamos kokios nors daiktinės teisės, nekilnojamas turtas neperleidžiamas ir nesuvaržomas disponavimas juo, todėl tokiam sandoriui neprivaloma notarinė forma ir šis susitarimas negali būti laikomas negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 3 dalies ir CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindais.Teismas pagrįstai nurodė, jog neatkūrus nuosavybės teisių į 1 ha žemės sklypo, šis turtas negalėjo būti paveldėjimo teisės objektu, tačiau dėl to negali būti laikoma, kad susitarimas atsisakyti paveldėti turtą prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Su darę šį susitarimą asmenys nesikreipė dėl turto paveldėti po tėvo mirties, todėl toks atsisakymas sukelia pasekmes numatytas CK 5.60 straipsnio 2 dalyje – palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Atsakovai nesikreipė dėl turto paveldėjimo po tėvo F. K. mirties, todėl jie nepriėmė palikimo. Teismas pripažindamas ginčo susitarimą negaliojančiu peržengė ieškinio reikalavimų ribas, nes susitarimas nėra niekinis, o ieškovė nereikalavo pripažinti susitarimo negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama: pirma, panaikinti 2005 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono 1- ojo notarų biuro notarės L. Šilerienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą; antra, įpareigoti Vilniaus rajono 1- ojo notarų biuro notarę L. Šilerienę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovei į palikėjo F. K. paveldimą turtą. Ieškovė, prašydama teismo įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą įrodinėjo, jog 2004 m. lapkričio 18 d. susitarimo pagrindu, jai priklauso visas palikimas. Teismas pripažindamas minėtą susitarimą negaliojančiu atmetė ieškovės teiginius, neva paveldimas turtas priklauso jai pilna apimtimi, t.y. netenkino ieškovės reikalavimą pilna apimtimi. Tačiau teismas, nustatęs, kad reikalavimas nėra pagrįstas pilna apimtimi, negalėjo atmesti šio reikalavimo kaip visiškai nepagrįsto, o privalėjo nustatyti kokia apimtimi reikalavimas yra pagrįstas, t.y. privalėjo nustatyti ieškovei priklausančio paveldimo turto dalį ir spręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo ieškovei šioje dalyje.
Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti, todėl yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir teismo sprendimas naikintinas bei byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Be to pažymėtina, kad teismas esmingai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą Lietuvos teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (LAT CBS 1999 m. birželio 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-320/99; LAT CBS 2002 m. lapkričio 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-1103/2002) konstatavo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendrais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 2 dalį mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė. Taigi mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka.
Tokiu būdu, remiantis aukščiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, mirus F. K. (1994 m. balandžio 23 d.) atsirado paveldėjimo santykiai. Paveldėjimas yra palikėjo turtinių teisių ir pareigų perėjimas įstatymo nustatyta tvarka palikėjo įpėdiniams. F. K. turtinė teisė - teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį tėvo nekilnojamąjį turtą paveldėjimo būdu perėjo jo įpėdiniams. Teismas nagrinėdamas bylą iš naujo turi nustatyti kokią F. K. turtinių teisių dalį paveldėjo įpėdiniai: mirusiojo vaikai ir sutuoktinė J. K. . J. K. 1997 m. vasario 12 d. mirus, atsirado jos turto paveldėjimo santykiai. Todėl teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi nustatyti kokiomis dalimis, J. K. paveldėjimo keliu iš sutuoktinio F. K. gauta teisių į išlikusį nekilnojamą daiktą dalis, liko jos turto ir turtinių teisių paveldėtojams: jos ir F. K. vaikams bei jos dukrai T. F. . Pirmosios instancijos teismas, nustatęs paveldėjimo dalis, galės nustatyti paveldėtojos – ieškovės Alinos Bondarčuk paveldėtos turtinės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą dalį ir galės spręsti dėl notaro išduoto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo galiojimo, o taip pat galės spręsti dėl ieškovės antrojo reikalavimo - įpareigojimo notarą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovei į palikėjo F. K. paveldimą turtą ar jo dalį pagrįstumo.
Taip pat teismas, spręsdamas dėl 2004 m. lapkričio 18 d. susitarimo sudaryto tarp ieškovės ir atsakovų galiojimo, turėtų atkreipti į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas reglamentuojančias teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimą, t.y. subjektus turinčius teisę perleisti minėtas turtines teises, reikalaujamą sandorio formą ir laikotarpį iki kurio įstatymas suteikė teisę perleisti minėtas teises.
Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė absoliučiai negaliojantį sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.