Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2013 m. spalio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-3082839-13 S. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., paskiriant 125 Lt baudą, pagal ATPK 127 str. 1 d., paskiriant 750 Lt baudą, taikant ATPK 33 str. paskirta galutinė nuobauda – 750 Lt bauda už tai, kad 2013-07-02, 14 val. 30 min., Šilutės r., Alkos k., jis vairuodamas traktorių MTZ-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, ir važiuodamas per kliūtį - lauke sukrautus rąstus bei matydamas šalia kliūties stovinčią pėsčiąją, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus jos saugumui, dėl ko išjudino sukrautus rąstus, kurie kliudė pėsčiąją D. I., taip sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 238 punktų reikalavimus.

Pažeidėjas akcentuoja, kad nei greta, nei šalia stovinčios D. I. važiuodamas per rąstus jis nepastebėjo, nes, pasak apelianto, jam važiuojant toje vietoje, kur ant kelio buvo I. suversti rąstai, jos nebuvo. Nurodė, kad neatmetė tokios tikimybės, kad D. I. gal ir buvo kur tai netoli tos vietos ir jam važiuojant pro tą vietą ji pati elgdamasi neatsargiai, galėjo susiža­loti, todėl šioje situacijoje jo kaltės laipsnis turėtų būti mažesnis nei pačios nukentėjusiosios. D. I. dėl savo tokio neat­sargaus ir provokacinio elgesio galimai ir galėjo susižaloti, kadangi vietoje to, kad kai jis važiavo per rąstus, ji pasitrauktų atokiau, ji to nedarė tyčia, nes byloje D. I. aiškino, kad: „<...> aš rankomis net atsirėmiau į traktoriaus kabiną <...>“. Apelianto manymu, teismas šios aplinkybės nevertino. Nurodo, kad į bylą jis pateikė fotonuotraukas bei žemės ūkio tarnybos žemės naudojimo patikrinimo aktus, kurie įrodo, kad I. rąstais užvertė ir tverią tą žemės sklypo dalį, kuri jiems nepriklauso nei nuosavybės, nei patikėjimo teise. Mano, kad tokie jų veiksmai yra neteisėti ir provokaciniai. Apeliantas nurodo, kad 2013-12-03 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK atsaky­mas Nr. 85-94-S-17180 įrodo, kad neteisėtas kelio užtvėrimas rąstais, kuriuo jis važiuoja link savo ganyklų, vyksta jau ilgą laiko tarpą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., tačiau nesutinka padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d. ir prašo administracinę bylą pagal ATPK 127 str. 1 d. nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamą nutarimą, kuriuo S. B. nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 1 d., naikinti skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog S. B. vairuodamas traktorių MTZ-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, ir važiuodamas per kliūtį - lauke sukrautus rąstus bei matydamas šalia kliūties stovinčią pėsčiąją, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus jos saugumui, dėl ko išjudino sukrautus rąstus, kurie kliudė pėsčiąją D. I., taip sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šių išvadų S. B. skundo argumentai nepaneigia.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, motyvacija ir sprendimu, ir pastarųjų pakartotinai nebeatkartoja. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą S. B. kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje nesilaikė nuobaudos skyrimo senaties terminų, nes administracinę nuobaudą galima skirti per 6 mėnesius nuo nusižengimo padarymo dienos (ATPK 35 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2014-03-03 nutarimu nagrinėdamas skundą sprendė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato priimto 2013-10-24 nutarimo, kuriuo paskirta nuobauda už administracinius teisės pažeidimus, teisėtumą ir pagrįstumą, o ne nuobaudos paskyrimą. Pažeidimas padarytas 2013-07-02. Nutarimas skirti nuobaudą priimtas 2013-10-24. Nuobaudos skyrimo terminai nėra praleisti.

Pažeidėjas nesutinka su paskirta nuobauda, nes jo bylą nagrinėjantis pareigūnas nevertino aplinkybių, kad jis yra neįgalus, jam nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis, gaunamos pajamos yra invalidumo pensija- 423,58 Lt, todėl mano, kad nutarimu paskirta bauda yra neteisinga ir neadekvati. Teismas tu­rėjo baudos dydžio sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikui, jei manė, kad jo kaltė yra akivaizdi ir įrodyta. ATPK 127 str. 1 d. numato „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. Institucija priėmusį nutarimą paskyrė sankcijoje numatytą baudos vidurkį - 750 Lt. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad S. B. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažeidėjo argumentas, kad teismas galėjo paskirtą baudą išdėstyti dalimis yra nepagrįstas, nes pažeidėjas dėl baudos išdėstymo turėjo kreiptis į nuobaudą paskyrusią instituciją. ATPK 313 str. 3 d. numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Pažeidėjas nurodo, kad važiuodamas per rąstus D. I. nepastebėjo, nes, pasak apelianto, jam važiuojant toje vietoje, kur ant kelio buvo I. suversti rąstai, jos nebuvo, tačiau neatmeta tikimybės, kad D. I. buvo ir jam važiuojant pro tą vietą ji pati elgdamasi neatsargiai, galėjo susiža­loti. Pažymi, kad I. pastoviai kelią užverčia rąstais ir tokie jų veiksmai yra neteisėti ir provokaciniai. Apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia jo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Pastebėtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo ne tik vairuoti automobilį saugiai, bet ir būti dėmesingas, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų gyvybei ir turtui.

Nurodo, kad administracinės teisės pažeidimo bylą išnagrinėjusi institucija jo administracinės bylos teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių teikia teismui atsiliepimą, iš kurio turinio matyti, kad institucija su jo skundu nesutinka, tačiau daugiau nieko nepaaiškina ir jis jiems negali užduoti klausimų bei išsiaiškinti susidariusios situacijos. Pažymėtina, kad ATPK 302⁸ str. numato, kad „priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris dienas išsiunčia jo kopijas šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo“.

S. B. skunde teigia, kad teismas rėmėsi tik D. I. teisme duotais parodymais, kurie, pasak pažeidėjo, yra tik jos prasimanymas ir niekuo nepagrįsti, todėl teismas šiais parodymais remtis negalėjo. Mano, kad jo kaltė neįrodyta ir apklaustų liudytojų parodymais, nes jie nieko nematė, negirdėjo, o apie įvykį sužinojo iš pačios D. I., todėl liudytojų parodymus vertino netinkamai. Pažymėtina, kad apylinkės teismas sprendimą priėmė remiantis visuma byloje esančių duomenų, kurių užteko konstatuoti, jog S. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas išklausė pažeidėjo, D. I., liudytojais apklausė A. V., J. I., V. M., R. K., ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teigti, kad sprendimas priimtas remiantis tik D. I. parodymais, pagrindo nėra. Remiantis ATPK 257 str. teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą, patikrino visus byloje esančius duomenis ir nustatė, jog byloje tinkami ištirti ir įvertinti surinkti įrodymai ir jų pakanka pagrįsti esmines bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti S. B. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. B. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šilutės rajono apylinkės teismas vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 1 p. S. B. skundą atmetė ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2013-10-24 nutarimą paliko nepakeistą, todėl remiantis ATPK 302 str. 3 d. Šilutės rajono apylinkės teismas turėjo priimti nutartį, o ne nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors apylinkės teismas priėmė nutarimą, tačiau teismas padarė tik formalų pažeidimą, nesudarantį teisinio pagrindo panaikinti iš esmės pagrįsto procesinio sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.