Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arnoldas Šukaitis Baudž. byla Nr. 1NSA-00245-349-2008 Teisėja Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.

1.2.14.5.3;2.4.8.

NUOSPRENDIS

2008 m. rugpjūčio 20 d.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Evaldo Vanago ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-02-21 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 281 str. 5 d., 144 str. ir nubaustas:

- pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 144 str. laisvės atėmimu 1 metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Priteista iš Vido M. V. B. ir R. B. po 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei pašto išlaidų valstybei 21 Lt ir 480 Lt už suteiktą nukentėjusiesiems teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. sausio 9 d. apie 22 val. kelio Rokiškis -Juodupė - Onuškis 3 kilometre 950 metre, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį NISSAN TERRANO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas kelių eismo taisyklių 53, 164, 172 p. reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų saugumui nevažiavo važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į dešinės pusės kelkraštį ir partrenkė kelkraščiu ėjusį E. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu E. B. žuvo.

Be to, jis, 2007 m. sausio 9 d. apie 22 val., kelio Rokiškis - Juodupė - Onuškis 3 kilometre 950 metre, duomenys neskelbtini)., eismo įvykio metu partrenkęs, nubloškęs nuo kelio ir taip sukėlęs pavojų E. B. gyvybei, dėl to privalėdamas pasirūpinti nukentėjusiu asmeniu, turėdamas galimybę suteikti pagalbą, apie eismo įvykį nepranešė tarnyboms ar asmenims, galintiems suteikti pagalbą bei pats jam nepagelbėjo ir iš įvykio vietos pasišalino.

Teismo motyvas, kad nuteistasis suprato partrenkęs žmogų, tačiau vengdamas atsakomybės iš įvykio vietos pasišalino, o kitą dieną nepranešė policijai, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, nes viso proceso metu nuteistasis parodė, kad po susidūrimo jis automobilį sustabdė, apsuko ir automobilio šviesomis apšvietė numanomą įvykio vietą, pasišviesdamas žiebtuvėliu vietą apžiūrėjo, tačiau tamsoje, lyjant, giliai griovyje gulėjusio žuvusiojo nepastebėjo, negirdėjo ir žmogaus aimanų, dejonių. Tik ryte, pamatęs įvykio vietoje dirbančius policijos darbuotojus, sužinojo, jog autoįvykyje žuvo jaunuolis ir apie tai pranešė policijos pareigūnui. Nuteistojo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 144 str. objektyviosios ir subjektyviosios pusės, nes V. M. neturėjo tyčios palikti E. B. be pagalbos, jo ieškojo, tačiau nerado.

Teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (autoįvykį) ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pats nuteistasis savanoriškai pranešė policijos darbuotojui apie autoįvykį, jo nuoseklūs parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme, pripažįstant pertrenkus ir mirtinai sužalojus E. B., nuoširdus gailėjimasis, žuvusiojo tėvo atsiprašymas yra pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis atlygino laidojimo išlaidas, motyvuodamas, jog 2007-03-09 pareiškus nukentėjusiesiems ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuteistasis tuoj pat perleido didžiąją dalį savo turto tretiesiems asmenims. Toks teismo motyvas prieštarauja bylos aplinkybėms, nes nuteistasis nukentėjusiajam V. B. per 4 dienas atlygino 4782 Lt laidojimo išlaidų, o neturtinės žalos nukentėjusieji neprašė atlyginti. Apie tai, kad byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti sužinojo tik 2008-01-09, o dovanodamas dukrai butą 2007-03-18 jis negalėjo žinoti apie ieškinių pareiškimą. Teismas neįvertino visų faktų, kurie įrodo, jog nuteistasis nesiėmė jokių tyčinių veiksmų, siekdamas apginti savo turtinius interesus, todėl nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybe, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos.

Teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nuoširdumą gailėjimąsi, kuris pasireiškė savanorišku pranešimu apie įvykį, prisipažinimu, skubiu žalos atlyginimu, sunkinančių aplinkybių nebuvimu, o buto dovanojimą nepagrįstai įvertino kaip turto slėpimą. Taip pat teismas neįvertino ir žuvusiojo neatsargumo aspektų, nes, jei pėstysis būtų ėjęs saugiu pėsčiųjų taku bei būtų laikęsis atsargumo priemonių, t. y. girdėjęs aplinkos garsus ( buvo su ausinukais ir klausėsi muzikos ), tai autoįvykis ir nebūtų įvykęs.

Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neįvertino nuteistojo kaltės laipsnio, visiškai neįvertino turtinės padėties, kad vienas išlaiko sergančią motiną, taigi, priteisdamas 300 000 Lt teismas nepaisė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, neatsižvelgė į nukentėjusiųjų ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B., jo atstovas, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl veikos pagal BK 144 str.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po eismo įvykio, kurio metu buvo partrenktas E. B., V. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino. To iš esmės neneigia ir apeliantas V. M., tačiau jis nesutinka, kad padarė BK 144 str. numatytą nusikaltimą.

BK 144 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Pagal eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 269.3 p., įvykus eismo įvykiui, jeigu eismo įvykyje buvo sužeistas arba žuvo žmogus, su juo susijęs vairuotojas ( eismo dalyvis) privalėjo pranešti apie tai policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija jam leido palikti eismo įvykio vietą, jis turėjo suteikti pagalbą nukentėjusiajam asmeniui arba jam pačiam turėjo būti suteikta pagalba ( 2006 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 975 redakcija ). Taigi, pagal BK 144 str. atsako ir autotransporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Šie požymiai V. M. veikoje yra akivaizdūs, nes jis, partrenkęs E. B., apie įvykį policijai nepranešė, įvykio vietoje nepasiliko, o, išsikvietęs V. R., kuris padėjo ištraukti į griovį įvažiavusį automobilį, iš įvykio vietos nuvažiavo. Apeliantai nurodo, kad V. M. veikoje nėra šio nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės, nes nuteistasis neturėjo tyčios palikti E. B. be pagalbos, nes, nors ir ieškojo, jo nerado, todėl ir neturėjo galimybės nukentėjusiajam pagelbėti ar juo pasirūpinti. V. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jis nematė, ką partrenkė, nerado nukentėjusiojo, todėl ir negalėjo jam pagelbėti. Tokie jo aiškinimai paneigiami ne tik objektyviais bylos duomenimis ( transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuotais automobilio NISSAN TERRANO sugadinimais, specialisto išvadoje nurodytais E. B. sunkiais kūno sužalojimais ), bet ir pačio V. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, duotais dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui, į kuriuos atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, kur jis nurodė, kad arti savo automobilio pastebėjo E. B., staigiai suko į kairę, kad išvengtų smūgio, po įvykio matė suskilusį automobilio priekinį stiklą ( 2 t., 7 – 10 b. l. ). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – blogas matomumas ( aprasoję langai, įjungti valytuvai, aptaškyti žibintai, pravažiavusio autobusiuko sukeltas oro-vandens srautas ), kurį apeliantai akcentuoja kaip nuteistojo kaltės nebuvimą, kaip tik rodo, jog nuteistasis nepaisė (duomenys neskelbtini) p. reikalavimo pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Iš visiškai su nukentėjusiaisiais ir nuteistuoju nesusijusių liudytojų E. M. ir L. M. parodymų matyti, kad iš įvykio vietos V. M. nuvažiavo be šviesų, liudytojui V. R. apie eismo įvykį nieko nesakė, kas rodo, jog nuteistasis suvokė patrenkęs žmogų, tačiau, siekdamas išvengti atsakomybės, iš įvykio vietos pasišalino. Nusikaltimas, numatytas BK 144 str., laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą. V. M. tokią galimybę turėjo, tačiau, nepaisant to, iš įvykio vietos nuvažiavo, palikęs sunkiai sužalotą E. B.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas, tyręs E. B. lavoną, paaiškino, kad dalis E. B. padarytų sužalojimų yra pagydomi, dalis sunkiai pagydomi, po sužalojimų padarymo E. B. dar kurį laiką galėjo būti gyvas. Tai, kad dalis E. B. padarytų kūno sužalojimų yra sunkiai pagydomi ir, tikėtina, net ir suteikus skubią kvalifikuotą medicininę pagalbą, jis nebūtų išgyvenęs, nešalina baudžiamosios atsakomybės už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog V. M. kaltės pagal BK 144 str. klausimas apylinkės teismo nuosprendyje išspręstas teisingai.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai pagal BK 281 str. 5 d. nepripažino V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų, kurią mini apeliantai, yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas savo noru. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti atsiradusias pasekmes. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą ( pagal duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. ). Iš bylos duomenų matyti, kad sekančią dieną po eismo įvykio V. M., važiuodamas pro įvykio vietą ir matydamas ten policijos darbuotojus, nesustojo, o kreipėsi į pažįstamą policijos darbuotoją patarimo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, įteikus įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. V. M. kaltu neprisipažino, aiškino, jog KET nepažeidė ( 2 t., 7 – 8 b. l. ). Papildomai apklaustas jis taip pat savo kaltę neigė ( 2 t. 9 – 10 b. l. ). Siekdami surinkti patikimų įtariamojo V. M. kaltės įrodymų, ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo priversti atlikti papildomus tyrimo veiksmus: parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą, skirti atlikti teismo autotechninį tyrimą, nustatyti ir apklausti įvykio liudytojus ir pan. Tik atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, gavus specialistų išvadas, tame tarpe ir autotechninio tyrimo išvadą, kurioje kategoriškai nurodyta, kad V. M. veiksmai – išvažiavimas į dešinės pusės kelkraštį, ko pasėkoje buvo partrenktas kelio dešinės pusės kelkraščiu ėjęs pėstysis E. B., techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, bei leidus su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti V. M. ir jo gynėjui, įtariamasis V. M., apklausiamas įtariamuoju po to, kai jam buvo įteiktas naujas įtarimas, nurodė, kad kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau duodamas parodymus, jis iš esmės pakartojo savo ankstesnius parodymus, kuriais bandė pateisinti savo veiksmus tiek dėl KET pažeidimo, tiek ir dėl žmogaus palikimo be pagalbos. Akivaizdu, kad tokio prisipažinimo, kaip ir parodymų teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje negalima vertinti kaip savanoriškų, nes V. M. pasakyti teiginiai apie prisipažinimą ir gailėjimąsi yra formalūs, kadangi jis neigė esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes.

BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Bylos duomenimis nukentėjusiajam V. B. V. M. savo iniciatyva per kelis kartus pirmosiomis dienomis po įvykio atlygino visas E. B. laidojimo išlaidas, t. y. atlygino visą turtinę žalą. Tai V. B. patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teisminėje praktikoje žalos atlyginimas kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama ir tada, kai kaltininkas atlygina ar pašalina tik dalį žalos. Nežiūrint to, apylinkės teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, motyvuojant tuo, kad V. M. po to, kai nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius, perleido tretiesiems asmenims didžiąją dalį savo turto. Tačiau byloje nėra duomenų, kad V. M., sudarydamas sandorius dėl nekilnojamojo turto perleidimo, būtų žinojęs apie nukentėjusiųjų pareikštus ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Su bylos medžiaga, tame tarpe ir su civiliniais ieškiniais V. M. ir jo gynėjas susipažino tik 2008 m. sausio 9 d., t. y. jau po visiško turtinės žalos atlyginimo ir sandorių sudarymo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. M. perleido ne visą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ( 2 t., 78 – 85, 88 – 94 ), todėl nėra pagrindo tvirtinimui apie stengimąsi apginti savo turtinius interesus nuo priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo. Kadangi apylinkės teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo Bendrosios dalies normas, todėl nuosprendis keičiamas ( BPK 328 str. 1 p. ).

Dėl bausmės

Apeliantai nurodo, kad teismas V. M. pagal BK 281 str. 5 d. paskyrė per griežtą bausmę.

BK 281 str. 5 d. numato bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. M. viso bylos tyrimo metu buvo nenuoširdus bei, įvertinęs žuvusiojo didelį neatsargumą, paskyrė artimą sankcijos vidurkiui bausmę. Apeliantai nesutikdami su bausmės dydžiu, prašo dar kartą atsižvelgti į didelį žuvusiojo neatsargumą ir tuo pagrindu mažinti bausmę. Toks prašymas nėra pagrįstas. Apeliantų nurodytos aplinkybės – ėjimas be atšvaistų dešiniu kelkraščiu, muzikos klausymasis – teismo buvo įvertintos parenkant bausmės dydį, todėl dar kartą į tai atsižvelgti ir, tuo remiantis, mažinti bausmę nėra pagrindo. Tačiau apylinkės teismas, nepripažinęs V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turtinės žalos V. B. atlyginimo, to neįvertino ir paskiriant bausmės dydį. Kadangi nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl kolegija mano, jog nuteistajam, vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, skirtina bausmė, mažesnė už BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Naujai paskirtoji bausmė bendrintina su bausme, paskirta nuteistajam pagal BK 144 str.

Apeliantų prašymas atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 39 str., negali būti taikomas.

Apeliantai prašo atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, esant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš BK 39 straipsnio nuostatų matyti, kad viena būtinų sąlygų, kuriai esant nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra ta, kad turi būti nustatytos ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Byloje toks V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičius nenustatytas.

Kaip alternatyva prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės apeliaciniame skunde nurodytas prašymas atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi būtina nustatyti, kad bausmės tikslai V. M. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 str., todėl, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe ( BK 54 str. ).

V. M. padarė vieną neatsargų ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalto pirmą kartą, nebaustas ir administracine tvarka, iš gyvenamosios vietos nusiskundimų jo elgesiu negauta ( 2 t., 53, 54, 60 b. l. ), gyvena šeimoje, turi savo verslą, prižiūri sunkiai sergančią motiną ( 2 t., 141 b. l. ).

Kolegija įvertinusi padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, teigiamus V. M. socialinius ryšius ( turi šeimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai ), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimą.

BK 75 str. 4 d. nustatyta sąlygų visuma, kurioms esant, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, teismas gali atleisti nuteistąjį nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Bet kokiu atveju sprendimą dėl nuteistojo atleidimo nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba nuosprendžio vykdymo turės priimti teismas, įvertinęs jo elgesį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką bei įpareigojimo vykdymą.

Kolegija įsitikinusi, kad bausmės vykdymo atidėjimas V. M. būtų pakankamai efektyvi priemonė, atsižvelgus į galimybę reaguoti priklausomai nuo nuteistojo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, norint sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Kartu tokia poveikio priemone būtų įgyvendinti kiti bausmei keliami tikslai, tame tarpe ir nubausti už padarytą nusikalstamą veiką bei įgyvendintas teisingumo principas. Dėl šių motyvų nuosprendis keistinas, atidedant V. M. paskirtosios bausmės vykdymą ( BPK 328 str. 1 p. ).

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6.250 str. 1 d. ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kolegijos nuomone, teismas, priteisdamas žuvusiojo E. B. tėvams neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė tik į vieną neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, numatytą CK 6.250 str. 2 d. – sunkias pasekmes ( tėvai neteko sūnaus ).

Teismas neįvertino žalą padariusio asmens kaltės ( nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų; nusikaltimas ( BK 281 str. 5 ) neatsargus ). Kaip ir spręsdamas bausmės klausimą, teismas vėlgi perdėtai didelę reikšmę suteikia sandoriams, kuriais V. M. perleido dalį savo turto kitiems asmenims, nepagrįstai nurodydamas, kad jis elgėsi nesąžiningai. Nuosprendyje neįvertinta ir tai, kad kaltininkas gera valia atlygino visą turtinę žalą. Kolegijos manymu, svarbi aplinkybė ne tik skiriant bausmę, bet ir nustatant piniginę satisfakciją, kuri CK 6.250 str. 2 d. nurodyta kaip kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės yra didelis žuvusiojo neatsargumas, į kurį apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė.

Atsižvelgus į visų neturtinės žalos dydžiui aplinkybių visumą, pastarojo meto teisminę praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį panašiose bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kolegija mano, kad apylinkės teismo nustatytas 300000 Lt dydis neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, todėl mažintinas ( BPK 328 str. 4 p. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-02-21 nuosprendį pakeisti:

P. V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 281 str. 5 d. tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos.

V. M., pripažintam kaltu pagal BK 281 str. 5 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trejų metų šešių mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Sumažinti iš V. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą V. B. ir R. B. iki 30000 ( trisdešimties tūkstančių ) litų kiekvienam.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.