- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-168-654/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- R. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. G. skundą dėl 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-54, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 24 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta 2014 m. gruodžio 3 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir R. G. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 25 d., ekstradicijos į Lietuvą tikslu Vokietijos Federacinėje Respublikoje 54 dienas išbūtas laikino suėmimo laikotarpis nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. bei suėmimo laikotarpis nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2015 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2017 m. vasario 15 d. Šakių rajono apylinkės teismas bausmės vykdymo atidėjimą panaikino ir pasiuntė nuteistąjį atlikti paskirtą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo pradžia – 2017 m. kovo 31 d., pabaiga – 2019 m. birželio 12 d., ½ bausmės atliko 2017 m. spalio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. kovo 16 d. – 1 metai 2 mėnesiai 27 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2018 m. kovo 16 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-15 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, vykdomas Komisijos rekomendacijas bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo socialinius ryšius, psichologinę būklę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumui, 2018 m. kovo 19 d. nutarė taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2018 m. kovo 19 d. Komisijos nutarimą. Teismas įvertino nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir į juos atsižvelgė, tačiau nurodė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėjo, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo įpročius jis stengiasi pateisinti, su juo susijusias problemas nuslėpti, sumenkinti. Nepripažįsta, kad praeityje alkoholio vartojimas buvo reikšminga problema, kurią reikėtų keisti. Nuteistasis stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, dažnai kartoja tas pačias klaidas. Savo poelgius, padarytas nusikalstamas veikas yra linkęs pateisinti ir sumenkinti. Neturi konkrečių ateities planų. Teismas atsižvelgė, kad R. G. buvo parodytas pasitikėjimas, kurio jis nepateisino ir dėl padarytų pažeidimų bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas. Be to, po veikos padarymo R. G. buvo pasislėpęs Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis bei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dydžiu, kuris išliko nepakitęs, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo R. G. taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis R. G. skundu prašo panaikinti 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamoje nutartyje daugiausiai minimi praeityje buvę faktai. Dabartiniu metu nuteistasis lankė visus psichologinius seminarus ir kursus, taip pat lankė anoniminių alkoholikų (toliau – AA) seminarus. Įkalinimo įstaigoje nedirba, nes nėra darbo. Telefonu ir laiškais palaiko ryšį su savo nepilnamete dukra ir tėvais. Tėvai yra neįgalūs, senyvo amžiaus, jiems reikalinga priežiūra, todėl į pasimatymus jie atvykti negali. Nuteistasis ketina ir toliau dirbti statybos srityje pagal verslo liudijimą. Supranta, kad buvo pažeidęs probacijos įstatymą ir jo nuostatas. Šiuo metu yra atlikęs du trečdalius bausmės. Pažada laikytis įstatymų ir gerbti visuomenės nuostatas ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. skundas atmetamas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti pakartotino elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, juos išsamiai įvardijo bei vadovaudamasis šiais duomenimis priėmė pagrįstą sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą. Teismas teigiamai įvertino individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir R. G. įvykdytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, dalyvavimą įvairiose programose, palaikomus socialinius ryšius, tačiau konstatavo, kad tai nėra pakankami pagrindai taikyti lygtinį paleidimą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Teigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys nėra laikytino išskirtinėmis ir nenusveria neigiamai R. G. apibūdinančių požymių. Teismas pabrėžęs, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dydis nepakito, konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti R. G. lygtinį paleidimą ir taisyti asmenį neizoliuotą nuo visuomenės. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo pozicija, nes atsižvelgus į visus byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nėra jokios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pareiškėjas ginčija jo praeities veiksmų vertinimą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Visos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jo atžvilgiu taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo priemonės, elgesys bausmių atlikimo metu turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Praeities įvykiai leidžia teismui prognozuoti, kaip nuteistasis elgsis ateityje. Kaip minėta, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus reikšmingus kriterijus, tuo pačiu įvertino ir praeityje buvusias aplinkybes. Išimtinai neigiamai vertinamos aplinkybė, jog atidėjus bausmės vykdymą nuteistajam, šis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir pažeidė numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Toks ankstesnis R. G. elgesys kelia abejonių jo nuoširdumu ir pasiryžimu laikytis įstatymų bei nenusikalsti, todėl šis skundo argumentas yra nepagrįstas.
Skunde nuteistasis nurodė, kad dalyvauja įvairiose pataisos programose. Tai, jog nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje numatytos tvarkos ir nedaro nusižengimų bei dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose nedaro jo išskirtinai teigiamo. Tokio elgesio tikimasi iš visų kalinių, nes tai atitinka jų pareigas pataisos įstaigoje. Nuteistojo pasikeitimo ir programų daromo teigiamo poveikio nepatvirtina jo požiūris į savo nusikalstamas veikas, alkoholio vartojimo pateisinimas, pakartotinio nusikalstamumo rizikos dydis.
Pagrindinis apylinkės teismo motyvas, kuriuo remtasi atsisakant taikyti lygtinį paleidimą, buvo nusikalstamo elgesio rizikos dydis ir jo mažinimo pažangos nebuvimas. Nors nuteistasis teigia, kad yra atlikęs du trečdalius paskirtos bausmės, tačiau akivaizdu, kad per šį laikotarpį teigiamų išvadų nepadarė. Nuo pastarojo vertinimo R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito ir išliko vidutinė – 54 balai. Pusę iš jų, t. y. 27 balus, sudaro dinaminiai veiksniai, kurios yra galimybė sumažinti. R. G. turi galimybę sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką iki žemos, nes, kaip jau minėta, statiniai (nekintantys) veiksniai šiuo metu siekia 27 balus iš 54 galimų, o žemas rizikos įvertinimas yra nuo 0 iki 40 balų. Tai rodo, kad sumažinus dinaminius veiksnius, kurie šiuo metu siekia 27 balus iš 54 iki minimalios ribos, R. G. nusikalstamo elgesio rizika būtų įvertinta kaip žema. Siekiant nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo svarbu atsižvelgti į kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykį. Kintančiais kriminogeniniais veiksniais įvardinta įžvalgų apie problemines sritis stoka, savikontrolės stoka, alkoholio vartojimas. Taisant minėtus kriminogeninius veiksnius bei laikantis socialinio tyrimo išvadoje nurodytų apsauginių veiksnių būtų galima ženkliai sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.