Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui – kaltinamajam M. V., jo atstovui – gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,

privačiam kaltintojui – kaltinamajam A. S. (A. S.), jo atstovui – gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. (A. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;

M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2012-04-17 8 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Minijos g. 180, Klaipėdoje, siekdamas pamokyti M. V., kad šis, parkuodamas savo automobilį, neužstatytų kitiems automobilių vairuotojams išvažiavimo, sudavė M. V. 1 smūgį rankos kumščiu į galvos sritį, dėl ko prakirto kaktą virš kairiosios akies ir taip sukėlė pastarajam fizinį skausmą.

M. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje padarymu dėl to, kad 2012-04-17 po naktinės pamainos (tiksliai nenustatytu laiku) A. S. atėjęs į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minijos g. 180, Klaipėdoje bei pamatęs, kad užstatytas jo automobilis „N. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo išvažiuoti. Palaukus apie 10 min., bei atėjus automobilio „BMW“ vairuotojui M. V., po to, kai A. S. pasiūlė M. V. už laukimą jo atsiprašyti, M. V. pasakė A. S. necenzūrinius žodžius, kas jį viešai, užgauliai pažemino. Po to, A. S. pabandžius prilipinti prie BMW stiklo kramtomąją gumą, M. V. prie jo priėjo agresyviai nusiteikęs ir jie susikibo. M. V. A. S. sudavė į peties sritį, bei ranką, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą, sulaužė kišenėje buvusius regėjimo akinius bei suplėšė striukės kairiąją rankovę. Jis sudavė M. V. vieną smūgį ties kairiu antakiu. Nuėjęs į (duomenys neskelbtini) M. V. galimai apie įvykį papasakojo savo tėvui R. V. ir V. G., nes po to (tiksliai nenustatytu laiku), R. V., priėjęs prie A. S., pradėjo aiškintis, o V. G. jį sumušė, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaltinamuoju A. S. parodė, kad 2012-04-17 ryte, po naktinės pamainos, išėjo iš savo darbo (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie savo mašinos „N. P.“, stovėjusios automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Minijos g. 180 pastebėjo, kad jo automobilis užstatytas pilkos spalvos ,,BMW“ automobiliu. Niekaip negalėjo išvažiuoti, nes priekyje stovėjo betoniniai luitai. Palaukęs 5-8 min. pastebėjo, kad iš šalia esančios UAB ,,Navis fortis“ firmos išeina vaikinas, kaip vėliau susižinojo M. V. ir dar keli žmonės. Jis M. V. paklausė kodėl šis taip pasistatė, o šis atsakė, kad kaip ją statyti ir paklausė ko pastarasis nori. Tuomet jis pasakė M. V., kad galėtų jo atsiprašyti, o šis jo atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius bei viešai, kitų žmonių akivaizdoje, pavadino snargliu. Matė, jog įžeidimus turėjo girdėti darbininkai iš (duomenys neskelbtini), kurie atėjo kartu su M. V.. Kadangi jis įsižeidė, išsiėmė iš burnos kramtomą gumą ir ją užklijavo ant M. V. automobilio priekinio stiklo. M. V., išlipęs iš savo automobilio, paklausė, ar jis nori gauti į galvą. Pamatęs, kad M. V. agresyviai nusiteikęs, nusiėmė akinius ir įsikišo juos į viršutinę striukės kišenę. M. V. prie jo priėjęs užsimojo, griebė už drabužių, keliskart bandė suduoti ranka į galvos sritį, bet nuo smūgių išsisuko. Tada M. V. jam trenkė į ranką ir į petį. Jis, gindamasis, jam vieną kartą trenkė į galvos srities kairiąją pusę, virš antakio. Grumtynės vyko nuolat tai susikibant su M. V. rankomis, tai atsiplėšiant vienam nuo kito. Po to M. V. nuėjo į savo biurą, o jis liko prie savo užstatytos mašinos. Tuo metu iš AB„Vakarų laivų gamykla“ atėjo jo kolega V. L., kuriam paaiškino, kas atsitiko ir griežtai nurodė nesikišti, nes viskas vyksta jo darbo metu ir jis yra su uniforma. M. V. nuėjus, bandė susitvarkyti muštynių metu sulaužytus savo akinius, kurių rėmas buvo sulinkęs, o stiklai iškritę. Po kelių minučių iš (duomenys neskelbtini) išėjo įmonės direktorius R. V., su juo kartu ėjo V. G.. R. V. jam buvo žinomas kaip šalia esančios įmonės darbuotojas. Minėtiems asmenims iš paskos išėjo ir M. V. su dar viena moterimi. Prie jo priėjo M. V. tėvas R. V., už jo nugaros stovėjo V. G.. R. V. pakeltu balso tonu paklausė, kodėl mušė M. V.. Jis atsakė, kad norėjo jį pamokyti nevadinti žmonių negražiais žodžiais. Tada V. G. jį pradėjo mušti, sudavė smūgius į galvos sritį, pakaušį, pilvo sritį taipjį sužalodamas. Taip pat parodė, jog neigia, kad griebė M. V. už lytinių organų. M. V. kaltina tuo, kad jis viešai jį įžeidė, kad suplėšė striukę, sudaužė akinius bei trenkdamas į ranką ir į peties sritį išprovokavo muštynes, be to, M. V. galimai sukurstė V. G. jį sumušti.

Apklaustas kaltinamuoju M. V. parodė, kad 2012-04-17 savo automobiliu ,,BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Minijos g. 180. Kadangi nebuvo laisvų stovėjimo vietų, automobilį pasistatė užstatydamas kelias kitas mašinas, nes žinojo, kad užtruks neilgai. Nuėjo į UAB ,,Navis fortis“ biurą, esantį Minijos g. 180C paimti įrankių ir pakviesti darbuotojus. Biure užtruko apie 3-4 min. Grįždamas link savo automobilio pamatė (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoją A. S. sėdintį ant jo automobilio variklio dangčio. Buvo matyti, jog jis nusiteikęs priešiškai. Priėjus, pastarasis pasakė, kad jis nemoka mašinos pastatyti. Jam atsakė, kad galėjo jį pakviesti ir paprašyti patraukti automobilį, nes A. S. žinojo, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). A. S. atsakė, kad dėl jo neketina vargintis, o jis nebesiaiškindamas sėdo į savo automobilį ketindamas važiuoti lauk. Tada A. S. atsikėlė nuo jo mašinos variklio dangčio, iš burnos išsiėmė kramtomąją gumą ir ją demonstratyviai trindamas priklijavo ant jo mašinos priekinio stiklo. Tuo metu, kai jis išlipęs nuklijavo kramtomąją gumą bei užsimojo mesti ją A. S. automobilio link, A. S. pradėjo jį mušti. Kumščiu sudavė 4-5 smūgius į galvos ir kaklo sritį ir to pasekoje buvo prakirstas antakis, lūpa, svaigo galva. Kai A. S. smūgiavo, jis, tuo metu, siekdamas apsiginti, griebė A. S. už rankų ties riešais. Būtent tuo metu galėjo jam netyčia suplėšyti striukę ir suduoti smūgį, bet tai galėjo padaryti tik dėl to, kad gynėsi. Jokio akinių trakštelėjimo nejuto, nematė, kad jis nusiimtų akinius. Jam iš prakirsto antakio pradėjo bėgti kraujas ir jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) biurą, kurio administracinėse patalpose sutiko ten dirbančią savo seserį ir ji užklijavo antakį. Biure buvo jo tėtis R. V.,V. G., D. M.. Prašė tėvo nesikišti, bet jis išbėgo į lauką. Nežino, kas apie jo sumušimą pasakė V. G. ir kas jį pakvietė eiti pas A. S.. Apie įvykį V. G. galėjo išgirsti pats, nes biuro patalpos išdėstytos taip, kad viskas gerai girdisi. Nuo jo nuėjimo prakirstu antakiu į biurą iki grįžimo prie mašinos praėjo iki 5 min. Visą šį laiką A. S. prie mašinos tiesiog stovėjo, nes negalėjo išvažiuoti, kadangi jis nuėjo palikdamas savo užstatytą automobilį. Kai antrą kartą priėjo prie A. S. ir pasakė, jog jis, būdamas apsaugos darbuotojas nemanytų esąs Dievas, galintis su kitais elgtis kaip tinkamas, A. S. jį pastūmė, alkūne prispaudė prie automobilio ir sugriebė už lytinių organų. Tai sukėlė labai didelį skausmą, nuo kurio net suklupo prie automobilio. Matė, kad jo tėvas įsikišo ir atitraukė nuo jo A. S.. V. G. buvo už jo tėvo nugaros, kas vyko toliau nežino, nes pasijutęs blogai nuėjo atgal į biurą. Rašydamas pirmąjį pareiškimą Klaipėdos jūrų uosto policijoje neminėjo aplinkybės apie sugriebimą už lytinių organų, nes buvo gėda ir buvo įžeistas. Taip pat parodė, kad niekada nebūtų pavadinęs vyresnio asmens snargliu ar išvadinęs jį necenzūriniais žodžiais. Be tėvo R. V., V. G. ir A. S., įvykio vietoje dar buvo V. O. ir R. R.. Pastarieji du asmenys kartu su juo atėjo prie automobilio, į jį įsėdo ir laukan išlipo tik jam antrą kartą grįžus prie automobilio. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, A. S. kitą dieną po įvykio buvo atėjęs į biurą ir norėjo atsiprašyti. A. S. skambino jo tėvui ir jo atsiprašė telefonu. Tada jis kreipėsi į policiją dėl susitaikymo, nes su A. S. buvo priėję taikaus sprendimo. Jūrų uosto policijoje abu parašė, kad vienas kitam neturi pretenzijų. Tačiau po kelių dienų dėl A. S. grasinimų dar kartą parašė policijai pareiškimą.

Apklaustas nukentėjusiuoju A. S. parodė, kad 2012-04-17, apie 8 val. ryto, po naktinės pamainos, išėjo iš savo darbo „Vakarų laivų gamykloje“, esančioje Minijos g. 180. Priėjęs prie savo automobilio „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jis yra užstatytas pilkos spalvos mašina „BMW“. Užvedė savo mašiną ir 5-8 min. laukė kol kas nors ateis patraukti mašinos, nes nežinojo kieno tai automobilis. Paskui iš šalia esančios įmonės išėjo M. V. ir keli darbuotojai, jie nešėsi įrankius. M. V. priėjo prie savo „BMW“ automobilio, atidarė bagažinę ir ten pradėjo dėti įrankius. Paklausus jo, kodėl taip pastatė mašiną, jis atsakė, „o kur man ją statyti?“ Tada jis atsakė, kad turėjo jo laukti, o M. V. jo paklausė ko jis norintis, o jis atsakė kad nori atsiprašymo. Tuomet M. V. jam atsakė „eik tu nachui, snargly“. Šiuos žodžius M. V. jam pasakė su juo atėjusių darbininkų akivaizdoje. Dėl tokio pasakymo jis labai įsižeidė. Jis M. V. neįžeidinėjo, ant jo mašinos variklio dangčio nesėdėjo, stovėjo už savo mašinos. Supykęs, pripilpdė kramtomąją gumą prie M. V. „BMW“ priekinio stiklo. Guma nukrito į ertmę, esančią tarp stiklo ir variklio dangčio. M. V. paklausė ar jis nori gauti į galvą, o jis pasakė jam „tik pabandyk“. M. V. priėjo prie jo ir jie susikibo rankomis už drabužių, kelis kartus pasistumdė ir M. V. jam trenkė, pataikydamas į petį ir raktikaulį bei sulaužė striukės išorinėje kišenėje, esančioje ties kairiu raktikauliu, buvusius akinius. Kai jam M. V. sudavė, jis, gindamasis, vieną kartą trenkė jam į galvos sritį. Laikėsi susiėmę vienas kitam už drabužių rankovių, jis M. V. laikė ties alkūnėmis, o M. V. jį – ties riešais. Atsitraukęs jis nuėjo į biurą, jo nesivijo, nes nenorėjo konfliktuoti. Po kelių minučių iš (duomenys neskelbtini) išėjo įmonės direktorius R. V., kurį pažinojo iš matymo, taip pat išėjo ir V. G., dar viena moteriškė, bei M. V.. Priėjęs prie jo, R. V. ėmė klausinėti, kas įvyko, o jam bandant paaiškinti, V. G. pradėjo jį mušti. Mano, kad buvo sumuštas V. G. dėl to, kad tarp jo ir M. V. kilo konfliktas ir pastarasis pasiskundė V. G. dėl suduoto smūgio bei paprašė V. G. jį už tai sumušti, nes iki tol su V. G. jokių ryšių neturėjo. Iki įvykio M. V. nepažinojo. Taip pat parodė, kad M. V. už lytinių organų neėmė, o M. V. jį apkalba taip sakydamas, norėdamas įrodyti, kad padarė jam didesnius sužalojimus.

Po kurio laiko jis ir M. V. nuvyko į uosto policiją parašyti pareiškimus, kad vienas kitam pretenzijų neturi. Po tokiu pareiškimu pasirašė, nes norėjo, kad viskas pasibaigtų. Po kelių dienų jam atėjus į darbą jam buvo nurodyta parašyti pareiškimą, kad nori savo noru išeiti iš darbo. Po to nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą V. G. atžvilgiu, dėl to, kad jis jį sumušė. Tuomet M. V. pakartotinai parašė pareiškimą jo atžvilgiu dėl bylos iškėlimo . Materialinių pretenzijų M. V. neturi, jo atsiprašo ir nori susitaikyti.

Apklaustas nukentėjusiuoju M. V. parodė, kad 2012-04-17 atvyko prie (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės savo automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užstatė keletą ten stovėjusių automobilių, kadangi nebuvo laisvų vietų ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) ofisą paimti darbo įrankių bei kolegų. Prie savo automobilio grįžo praėjus ne daugiau kaip 5 min. ir pamatė tuo metu dar nepažįstamą asmenį A. S., sėdintį ant jo automobilio variklio dangčio. Suprato, kad asmuo piktas dėl to, kad užstatytas jo automobilis. Priėjęs atidarė savo mašinos bagažinę, o A. S. jam pasakė, „ką tu, piemuo, nemoki statyti automobilio“. Paaiškino jam, kad nebuvo vietų, o užtruko labai trumpai. Dar pridūrė, kad galėjo ateiti iki biuro ir pasakyti, jog nori išvažiuoti, o A. S. atšovė, jog neketina vargintis. Nenorėdamas gilinti konflikto sėdo į automobilį, kuriame jau sėdėjo kartu atėję darbuotojai ir ketino išvažiuoti, bet A. S. išsiėmė iš burnos kramtomąją gumą ir demonstratyviai užklijavo ją ant jo automobilio priekinio stiklo. Užgesinęs variklį, išlipo bei nulupęs gumą metė ją A. S. automobilio link ir tuo metu A. S. kumščiu sudavė jam 4-5 smūgius į galvos sritį ir prakirto antakį. Po smūgių, sugriebė A. S. už rankų kad išvengti tolimesnių smūgių. Po to atsiplėšė nuo jo per grumtynes ir nuėjo į ofisą, kad būtų užklijuotas antakis. Biure sutiko savo seserį M. V. ir paprašė jos užklijuoti žaizdą. Seseriai nenorėjo nieko aiškinti, tačiau jo tėvas R. V., pamatęs, jog M. V. ima vaistinėlę, su ja kartu atėjo pas jį. Tėčiui paklausus, kas nutiko, pasakė jam, kad gavo į antakį už tai, jog blogai pastatė mašiną. Jis pasipiktino ir išėjo į lauką. Po kiek laiko tėvui iš paskos išėjo ir V. G.. Priėjęs prie A. S. pasakė jam, kad būdamas apsaugos darbuotoju mano galintis daryti kas patinka. Tada A. S. dešine ranka prirėmė jį prie automobilio ir kaire ranka griebė už lytinių organų. Tuo metu tėvas įsikišo norėdamas atplėšti A. S. nuo jo, o jis iš skausmo suklupo. Jūrų uosto policijoje atsisakydamas pretenzijų A. S. atžvilgiu, pareiškimą rašė kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Paskata atnaujinti procesą buvo A. S. neprisipažinimas, jo agresyvus vėlesnis elgesys ir grasinimas. Tai padarė supratęs, kad A. S. nedaro išvadų, negana to, ieško kitų kaltų asmenų. A. S. atleistų, nebent jis nuoširdžiai prisipažintų ir atsiprašytų už savo veiksmus.

Liudytojas V. O. (V. O.) parodė, kad M. V. pažįsta apie 8 m., kartu dirbo įvairiose vietose, A. S. nepažįsta. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) skardininku-izoliuotuoju. Su M. V. pasiruošė važiuoti į darbą ir su įrankiais atėjo iš biuro, esančio netoli (duomenys neskelbtini), prie M. V. mašinos, stovėjusios automobilių aikštelėje, kuria ketino vykti į objektą. Nuo ofiso iki M. V. automobilio buvo apie 50 m. Biure užtruko ne ilgiau 5 min. Pamatė, kad M. V. savo automobiliu yra užstatęs kitą automobilį. Jis, bendradarbis Romas, atsisėdo į M. V. automobilį „BMW“ iš karto kai prie jo priėjo. Tarp M. V. ir A. S. kilo žodinis konfliktas, kurio turinio negirdėjo, nes sėdėjo mašinoje. Žodinį konfliktą pradėjo A. S., nes M. V. užstatė jo mašiną. A. S. jiems atėjus stovėjo tarp savo ir M. V. mašinų bei laukė. Pasibaigus žodiniam konfliktui, M. V. įsėdo į savo mašiną, bet A. S. prie jo automobilio priekinio stiklo priklijavo kramtomąją gumą. M. V. išlipo iš mašinos ir nulupęs gumą metė ją link A. S. mašinos. Tada vyrai apsistumdė. A. S. sudavė M. V. į antakį, jis nesigynė, tik užsidengė veidą. Kai M. V. atsisėdo į mašiną, pastebėjo, kad jam bėga kraujas. Kiek smūgių įvykio metu gavo M. V. nežino. Įvykio metu A. S. sudavė smūgius M. V., o pastarasis atgal netrenkė, nesugebėjo. A. S. iš pradžių buvo su akiniais, paskui juos nusiėmė. Matydamas, kad M. V. muša nesureagavo, nes viskas vyko greitai. Kai M. V. įsėdo į mašiną po muštynių, niekur neišvažiavo, nes jam bėgo kraujas. Tada jis užgesino mašiną ir nuėjo į biurą susitvarkyti žaizdos. Paskui pamatė, kad iš biuro eina Modestas ir R. V., o taip pat ir V. G.. Maždaug 5 m. atstumu nuo M. V. automobilio tarp jų prasidėjo konfliktas ir R. V. apsistumdė su A. S., o M. V. stovėjo šalia R. V.. Šalia taip pat stovėjo ir apsaugos darbuotojas V. L.. V. G. į konfliktą nesikišo, jis stovėjo maždaug 10 m. atstumu. V. G. sugriebė bei atitraukė R. V., o V. L. atitraukė A. S.. Tarp A. S. ir M. V. tada joks konfliktas nebebuvo kilęs. Nematė, kad A. S. griebė M. V. už jo lytinių organų, apie tai paskui išgirdo biure. Prieš jiems išvažiuojant iš įvykio vietos V. G. su R. V. nuėjo link biuro, o A. S. su saviškiais liko dar stovėti. Ant A. S. išorinių sužalojimų nematė. Pasibaigus incidentui, jis, R. ir M. V. išvažiavo į objektą. M. V. vairavo, bet nuvykęs į objektą pasakė, kad jaučiasi blogai ir išvažiavo į ligoninę.

Liudytoja G. G. parodė, kad A. S. pažįsta, yra bendradarbiai. Iki įvykio jį pažinojo apie 6 m., santykiai darbiniai, kolegiški. M. V. nepažinojo, jo nebuvo mačiusi. Įvykio metu dirbo apsaugos darbuotoja. A. S. tą rytą baigė savo pamainą ir išėjo namo. Sužinojus, kad automobilių stovėjimo aikštelėje vyksta konfliktas, link konflikto židinio nuėjo V. L.. Vėliau priėjo prie A. S. automobilio, prie kurio jis stovėjo vienas ir apžiūrinėjo savo akinius, kurių, kaip vėliau sužinojo, buvo sulaužyta kojelė. Nepastebėjo, kad A. S. būtų sumuštas. Kai išėjo matė, kad iš (duomenys neskelbtini) pastato išėjo R. V., V. G., V. O.. Juos pažįsta, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Tiek ji, tiek jie, priėjo prie A. S. mašinos beveik tuo pat metu. Atėjusi M. V. šalia nematė. Prie A. S. stovėjo V. L., o paskui priėjęs V. G. staiga puolė A. S. ir ėmė mušti. Prieš tai girdėjo A. S. trumpai kažką kalbant su R. V. apie tai, kas nutiko. Grumtynių tarp A. S. ir kitų, išskyrus V. G., nebuvo. Nematė, kad R. V. stumdytųsi su A. S., nes kai ji priėjo, R. V. stovėjo atokiai. Paskui tik R. V. liepė V. G. liautis, o A. S. niekas netramdė. Kai A. S. grįžo į įmonės patalpas po konflikto, matė jo suplėšytą striukės rankovę, taip pat buvo suplėšyti jo marškiniai. Buvo matyti sumušimai ant veido, V. L. A. S. nufotografavo.

Liudytojas V. L. parodė, kad A. S. yra jo bendradarbis, jį pažįsta daug metų. M. V. iki įvykio žinojo iš matymo. Įvykio dieną, 8 val. ryte, pasikeitus pamainoje su A. S., jam pasakė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje kažkas vyksta. Pažiūrėjęs, pamatė A. S. stovintį tarp dviejų automobilių – t.y. jo mašina buvo užstatyta pilkos spalvos „BMW“ automobiliu. A. S. rankoje laikė sulaužytus akinius, išorinių sužalojimų ant jo nesimatė, bet A. S. parodė suplėšytą savo striukę ir paaiškino, kad buvo užstatyta jo mašina, kad turėjo laukti mašiną užstačiusio vaikino, o šiam atėjus, apsižodžiavo ir su juo susimušė. Tada jie kartu stovėjo tarp mašinų ir iš (duomenys neskelbtini) biuro išėjo R. V., V. G., o jiems iš paskos M. V.. Vėliau atėjo dar viena moteris, kurios pavardės nežino. A. S. liepė jam nesikišti, padavė palaikyti savo akinius ir V. G. nieko nesakęs pradėjo jį mušti. Suprato, kad aiškinimasis vyks dėl to, jog A. S. M. V. sudavė smūgį į kaktą už užstatytą mašiną. Jau po pirmojo smūgio A. S. užsidengė veidą ir gavo apie 7 smūgius. Muštynės baigėsi, nes R. V. liepė V. G. liautis. Jis (V. L.) atitraukė A. S., o R. V. – V. G.. Muštynių metu, kol V. G. mušė A. S., M. V. stovėjo kitoje mašinos pusėje ir priėjęs nebuvo. Taip pat parodė, jog antrojo konflikto metu A. negalėjo suspausti M. už lytinių organų, nes M. nuo jo stovėjo atokiai ir priėjęs nebuvo.

Liudytoja D. M. parodė, kad žino M. V. ir A. S.. Su A. S. iki įvykio susidurti neteko, o M. V. yra jos sūnėnas ir įvykio metu dirbo įmonėje, kurioje ji ėjo direktorės pareigas, o jis ėjo projektų vadovo pareigas. 2012-04-17 8.30-9.00 val., išgirdo administratorę M. V. šaukiant „M., kas tau nutiko“. Vyko šurmulys ir jos brolis R. V. išbėgo į lauką. Vėliau ji pažiūrėjusi per langą pamatė tarp automobilių stovintį A. S., atokiau stovėjo apsaugos darbuotojas, matė stovinčius R. bei M. V.. Matė, kaip M. su A. S. apsistumdė, kaip į konfliktą įsikišo ir R. Paskui prie konfliktuojančių asmenų pribėgo apsaugos darbuotoja moteris ir patraukė A. S..

Liudytoja R. V.-M. V. tėtis, parodė, kad A. S. pažįstamas iš matymo, nes dirba (duomenys neskelbtini). Parodė, kad įvykio metu dirbo kompiuteriu ir po kiek laiko pamatė, kaip administratorė, jo dukra M. V. klijuoja žaizdą jo sūnui M. Jam buvo prakirstas antakis ir žaizda smarkiai kraujavo. Baigus klijuoti žaizdą, M. tiesiog atsistojo ir, nieko nesakydamas, išėjo savo automobilio link, o jis nusekė iš paskos. Pamatė, kad stovi A. S. ir jiems priėjus pradėjo sūnaus atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. Tada A. S. paėmė sūnui už genitalijų, o jis puolė A. S. atitraukti nuo M. ir su A. apsistumdė. Jo sūnus A. S. atžvilgiu tada nieko nedarė. Taip pat parodė, jog V. G. pas juos dirba, bet jo įvykio vietoje net nematė, pačiame įvykyje jis nedalyvavo. V. G. įvykio aplinkybes pasakojo, nes po įvykio biure visi tai aptarinėjo. Kitą dieną A. S. norėjo dėl įvykio jo atsiprašyti. Po pokalbio nutarė, kad A. S. su Modestu nuvyks į Jūrų uosto policiją, kur sūnus atsiims kaltinimus ir jie susitaikys. Jei A. S. nebūtų parašęs pareiškimo prieš V. G., vis tiek būtų pataręs sūnui kreiptis į policiją dėl A. S. veiksmų, nes A. S. žodžiu grasino M. V..

Liudytojas S. K. parodė, kad dirba Klaipėdoje treneriu apie 40 m. A. S. yra jo buvęs mokinys, kuris prieš daug metų atėjo pas jį treniruotis laisvųjų imtynių ir iki šiol ateina treniruotis. A. S. buvo jaunių čempionas, dalyvauja įvairiose varžybose, dabar ruošiasi dalyvauti pasaulio veteranų varžybose. A. S. gali apibūdinti kaip labai gero charakterio, jis niekada nėra įsivėlęs į jokius incidentus. Sutinka laiduoti už savo auklėtinį, mano, kad bendraudamas su A. S. , gali daryti jam teigiamą įtaką. Pats nėra nei teistas, nei baustas. Treneriu dirba nuo 1976 m., turi kūno kultūros pedagoginį išsilavinimą. Dirba Klaipėdos miesto sporto centre, priklausančiame Klaipėdos m. savivaldybei.

Liudytoja M. V. - M. V. sesuo parodė, kad įvykio dieną jai dirbant ofise prireikė vaistinėlės, nes M. V. atėjo į biurą prakirsta galva. Jis įėjo iš lauko į bendrą kabinetą bei pasakė, kad susižeidė ir nieko daugiau neaiškino. Užklijavus broliui žaizdą, išėjo į lauką. Ten buvo A. S., kuris stovėjo prie mašinos toje vietoje, kur įvyko incidentas ir laukė, kol M. išeis patraukti automobilio. Matė, kas toliau vyko lauke, nes išėjo į lauką su dar keliais biuro darbuotojais . Iš kabineto su tėvu kartu išėjo V. G., po to išėjo dar keli biuro darbuotojai. Matė, kad iš pradžių M. ir R. V. aiškinosi su Artūru, kas ir kodėl įvyko. Pamatė, kaip A. S. nusiėmė akinius ir davė juos palaikyti savo draugui iš apsaugos. Tada suprato, kad vyks muštynės. Matė, jog vyrai apsistumdė, mosikavo kojomis, rankomis, buvo sunku suprasti kas ir kam suduoda, nes vyko daug veiksmo, matė, kad vieni kitiems sudavinėjo smūgius, o kas kam sudavė – nematė. Vyrų niekas neišskyrė, jie patys liovėsi grumtis. Muštynių metu matė, kad brolis stovi sukryžiavęs kojas ir užsidengęs rankomis vietą žemiau juostos. V. G. muštynėse nedalyvavo.

Iš byloje esančios Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyrio medžiagos pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2012-04-17 iš Klaipėdos Respublikinės ligoninės buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2012-04-17, apie 11.13 val., į ligoninę kreipėsi M. V. ir nurodė, kad 2012-04-17, apie 8 val. 30 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Minijos g. 180, Klaipėdoje, kilus žodiniam konfliktui jį sumušė A. S.. M. V. diagnozuotas galvos sumušimas ir smegenų sukrėtimas, gydomas ambulatoriškai. M. V. ir A. S. neturint pretenzijų vienas kitam, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėto įvykio (b.l. 4-13).

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. pripažino, kad įvykio metu, būnant prie automobilio, sudavė M. V. rankos kumščiu vieną smūgį į galvos sritį. Tokius A. S. parodymus iš dalies patvirtino nukentėjusysis M. V., tačiau nurodydamas didesnį jam suduotų smūgių skaičių. Liudytojas V. O. patvirtino, jog įvykio metu M. V. A. S. sudavė smūgius, tačiau kiek, nurodyti negalėjo. Specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo mąsto byloje nėra pateikta. Įvertinus aptartus įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti, jog įvykio metu M. V. buvo suduotas smūgis. Kitas M. V. nurodytas smūgių skaičius nėra pagrįstas byloje surinktais neginčijamais ir objektyviais įrodymais. Po smūgio sudavimo M. V. virš kairiosios akies, smilkinio srityje prie antakio, buvo padarytas akivaizdus sužalojimas, jam žaizdą tvarstė sesuo M. V., tai nurodyta ir pirminėje informacijoje iš gydymo įstaigos (b.l. 9), todėl nesant duomenų apie sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau esant aptartiems įrodymams, teismui nekelia abejonių, jog dėl patirto sužalojimo M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokia A. S. veika atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 1 d. sudėtį.

Tuo tarpu byloje surinktais įrodymais, išskyrus paties A. S. parodymus, nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog M. V., įvykio vietoje, tyčia sudavė smūgius A. S.. Akivaizdu, kad A. S. yra fiziškai stipresnis ir vyresnis už M. V.. Jis įvykio vietoje laukė M. V. įsižeidęs dėl jo užstatyto automobilio. Tai, kad A. S. buvo įvykio iniciatorius byloje nustatyta aptartais liudytojų parodymais, todėl teismui nėra pagrindo abejoti, jog po fiziškai stipresnio, praktikuojančio imtynininko A. S. suduotų smūgių M. V. teko gintis. Remiantis V. O. parodymais, M. V., prieš fiziškai stipresnį A. S. gintis net nesugebėjo. Įvertinus aptartus įrodymus, bei tai, kad A. S. praktikuojantis imtynininkas, akivaizdžiai turintis fizinį pranašumą prieš M. V., teismas neturi pagrindo netikėti M. V. bei V. O. parodymais, ir daro išvadą, kad aptartais gynybiniais veiksmais M. V., kad ir suduodamas A. S. gynybos tikslais į peties sritį, ranką, galimai sulaužydamas A. S. akinius, tokiais veiksmais negalėjo tyčia sukelti pastarajam fizinio skausmo. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog M. V. veikoje nėra nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 1 d. sudėties.

M. V. buvo kaltinamas dėl įžeidimo pagal LR BK 155 str. 1 d., tuo, kad įvykio metu pasakė necenzūrinius žodžius A. S. atžvilgiu, kas jį viešai, užgauliai pažemino. Liudytojas V. O., kuris atėjo kartu su M. V., parodė, kad tarp M. V. ir A. S. buvo žodinis konfliktas, kurio turinio jis negirdėjo, nes sėdėjo mašinoje. M. V. parodė, jog jis pasakė A. S., kad pastarasis galėjo pakviesti jį ir būtų patraukęs automobilį. Tolimesni A. S. veiksmai – kramtomos gumos priklijavimas ant lango, neigiama reakcija į M. V., siūlymas atsiprašyti, akivaizdžiai rodė, jog A. S. buvo aptarto smūgio M. V. iniciatorius, kaip nustatyta turintis tiek fizinį, tiek psichologinį pranašumą prieš M. V., todėl nelogiška ir tokių A. S. parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, kad M. V. esant tokiai situacijai būtų žodžiu išsakęs A. S. necenzūrinius žodžius. Tokiu būdu, nesant M. V. veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d. požymių, jis išteisintinas.

M. V. buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 24 str. 5 d. tuo, kad jis nuėjęs į UAB ,,Navis fortis“ apie įvykį papasakojo savo tėvui R. V. ir V. G., kadangi po to R. V. priėjęs prie A. S. pradėjo aiškintis, o V. G. A. S. sumušė, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. V. G. atžvilgiu dėl A. S. sumušimo yra priimtas 2012-10-31 apkaltinamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuris įsiteisėjęs. Tiek M. V., tiek apklausti liudytojais R. V., M. V. ir liudytoja D. M. patvirtino, kad M. V. grįžęs sumuštas į ofisą apie įvykį niekam nepasakojo, net ir klausinėjamas. Liudytojas V. L. taip pat pavirtino, jog M. V. į įvykio vietą antrą kartą sugrįžo paskutinis. Todėl nustačius, jog M. V., po to kai A. S. jam sudavė smūgį ir jis grįžo į ofisą, aplinkiniams nesuteikė jokios informacijos apie įvykio aplinkybes, tad negalėjo ir sukurstyti V. G. sumušti A. S.. Akivaizdu, ir tai nustatyta 2012-10-31 nuosprendžiu, kad tai buvo tyčiniai, aktyvūs paties V. G. veiksmai. Tokiu būdu, M. V. nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 5 d., 140 str. 1 d. požymių, išteisintinas.

A. S. buvo kaltinamas tęstine veika tuo, kad toje pačioje vietoje, apie 8 val. 33 min., po to kai buvo užklijuota prakirsta žaizda M. V. virš kairiosios akies smilkinio srityje prie antakio, prie pastarojo automobilio, stumdė M. V., suėmė už lytinių organų, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. M. V. parodė, kad kai jis į įvykio vietą sugrįžo antrą kartą ir pasakė A. S., jog šis turi elgtis tinkamai, A. S. jį pastūmė, alkūne prispaudė prie automobilio ir sugriebė už lytinių organų, nuo ko jis suklupo. Tokius M. V. parodymus patvirtino tik jo tėvas R. V.. Nė vienas iš apklaustų liudytojų tokių aplinkybių patvirtint negalėjo, priešingai netgi V. O., kuris įvykį matė betarpiškai, o po to su M. V. vyko į objektą, nenurodė, kad M. V. turėtų nusiskundimų dėl skausmo lytiniuose organuose. Nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų A. S. pateiktas kaltinimas dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo suėmus M. V. lytinius organus nepagrįstas, todėl šioje dalyje mažintina kaltinimo apimtis.

Motyvuojamoji dalis

A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino ir dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. S. bei jo gynėjas prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. S. laiduotojo S. K., gim. 1954-08-29, atsakomybei. Pateikė prašymą raštu atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prašymas motyvuojamas tuo, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl įrodytos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pretenzijų dėl žalos byloje nėra ir darytina išvada, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prašymas dėl laidavimo tvirtintinas, atleidžiant A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę, gailisi nusikaltęs, žada daugiau nebenusikalsti, anksčiau nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo A. S. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai nuo šiol bus integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi.

Iš A. S. elgesiomatyti, kad jis padarė tinkamas išvadas ir tai duoda pagrindą pagrįstai manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriant laidavimo terminą vieneriems metams.

Bylos medžiagoje esantys S. K. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, nes jis charakterizuojamas teigiamai, yra Lietuvos laisvųjų imtynių rinktinės vyr. treneris, taip pat Klaipėdos miesto laisvųjų imtynių klubo ,,Laisvūnas“ pirmininkas, palaiko glaudžius santykius su kaltinamuoju, tikėtina, kad šis asmuo darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl tenkinant S. K. prašymą, jam pagal laidavimą perduotinas kaltinamasis A. S..

Įvertinus aptartas aplinkybes, nustatytas teismo posėdžio metu, neskirtinas užstatas, numatytas Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 4d., 5d. 1 p., 304-307 str.,

nusprendžia:

M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( LR BPK 303 str. 5 d. 1p.).

A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes už įvykdymą nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., perduodant pagal laidavimą S. K. be užstato ( LR BK 40 str.). Nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams.

Baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. S., kad, jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. S., kad, jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui S. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iki nuosprendis įsiteisės A. S. paskirti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.